Konstruktyvizmo principai ir kritika

Įvadas

Temos aktualumas.

Egzistuojame modernioje visuomenėje, kurioje yra akcentuojami intelektiniai sugebėjimai ir kūrybiškumas. Vis dažniau vertinamas ne darbas, o veikla, pasireiškianti gebėjimais veikti įvairiose situacijose, nuolat plėtoti ar įgyti naują kompetenciją. Kūrybiškumas traktuojamas kaip išskirtinis žmogaus gebėjimas, lemiantis jo sėkmę konkurencingame pasaulyje. Organizacijos vadovai, pedagogai, menininkai ir kiti žmonės priversti dirbti tik kūrybiškai. Asmens ugdymosi rezultatai priklauso nuo realių praktinių veiksmų. Pats kūrybiškumo procesas turi įtakos savivertei formuoti, individo dvasinei raidai.

Ypatinga vieta pasaulyje tenka konstravimui, socialiniam konstravimui. Konstruktyvizmas aptinkamas net ir mene. Ypatingai dėl to, nes kaip tik jis sukoncentruoja visas svarbiausias estetinio santykio į pasaulį ypatybes. Mene, ugdyme konstruktyvistiniai sugebėjimai reiškiasi ypač ryškiai. Meno užduotis pirmiausia tenkinti žmogaus estetinius poreikius, formuoti ir ugdyti jo skonį, plėtoti sugebėjimą kurti ir mąstyti kūrybiškai „anapus dėžės“.

Išlavintas grožio jausmas būtinas kiekvienoje veikloje ir kiekvienam žmogui. Kiekvienas, kuris kūrybiškai žiūri į savo veiklą, turi teisę vadintis savo darbų kūrėju. Dirbti profesionaliai – vadinasi, taip išmanyti savo darbą, kad darbas eitų tarsi savaime, „žaidžiant anapus dėžės“, jaučiantis savo darbo vadovu. Būti savo darbo ar veiklos virtuozu – vadinasi, dirbti, mąstyti kūrybiškai ir dėl to patirti gilų pasitenkinimą. Savo darbo virtuozais pagrįstai galime vadinti novatorius. Novatoriaus širdyje nuolat rusena kūrybos kibirkštėlė, tai yra kai nepasitenkinimas tuo, kas pasiekta, troškimas padaryti daugiau, geriau, greičiau. Darbas ir veikla tampa gražiu tada, kai dalyvauja žmogaus protas, žinios, kūrybiškumas, patirtis ir charakteris. Tada nors ir sunkus būtų, bet darbas ir veikla jam teikia malonumą, žmogus patiria dvasinį pakilimą, jį pagauna kūrybinė aistra, džiugaus lenktyniavimo nuotaika. Kad patirtume estetinį pasigerėjimą, pamatę tobulai padarytą daiktą ar išgirdę talentingai atliktą kūrinį, kartais pakanka kelių akimirkų. Bet kad sukurtume grožį, dažnai pasiaukojamai ir kūrybiškai dirbame ištisus mėnesius ir net metus. Bet kuri kūrybinė veikla - ne žaidimas ir ne pramoga, tai velniškai rimtas dalykas, intensyviausia įtampa. Ugdymo ir kūrybinė veikla prilygsta menui, o estetiniai išgyvenimai, kuriuos patiria žmogus, panašūs į menininko pasitenkinimą procesu. Kūryboje slypi galimybė „pakelti save į aukštesnę dvasinio vystymosi pakopą“.

Darbo objektas – Konstruktyvizmo teorijos.

Darbo tikslas – Išnagrinėti konstruktyvizmo teorijos ypatumus.

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Aptarti konstruktyvizmo teorijos ir žmogaus mąstymo ryšį

   
   

Darbo tyrimo metodai: mokslinės literatūros apžvalga.

1. 
   

   <...