Dokumentų aplankas. Tarptautinės komunikacijos savarankiškas darbas

Geografinė padėtis. Švedijos plotas yra 449 965 kvadratinių kilometrų. Tai didžiausia iš penkių Šiaurės šalių ir pagal dydį yra trečia ES. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais, iš kurių 80% yra privati nuosavybė, o mažiau negu 10% - dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais – jų yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2 111 metrų aukštį, o pagal išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų.
Sostinė – Stokholmas.
Didieji miestai - Geteborgas, Malmė, Upsala.
Piniginis vienetas – Švedijos krona (SEK).
Bendrasis vidaus produktas (BVP): 462,417 milijardo EUR (2016 m.)
Klimatas. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas įkurtas 1252 metais, pastatytas ant 14 salų, sujungtų 52 tiltais, todėl vadinamas “miestu tarp tiltų”. Jis yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą.
Gyventojai. Švedijoje gyvena 9,6 milijonai gyventojų, iš kurių 85% gyvena pietinėje šalies dalyje. 1,9 milijonai gyventojų gyvena sostinėje Stokholme.
Gyventojų dalis (%), palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi: 1,9 % (2016 m.)
Religija. 85% priklauso Švedijos bažnyčiai ir yra liuteronai.
Kalba. Valstybinė kalba – švedų. Švedų kalba priklauso germanų kalbų grupei ir yra panaši į kitas skandinavų kalbas: danų, norvegų ir islandų.
Politinė sistema. Švedija yra parlamentinė konstitucinė monarchija. Europos Sąjungos ir Šengeno susitarimo narė. Kariškai neutrali valstybė, pasižyminti ilgomis neutralumo tradicijomis. Europos Sąjungos narė nuo 1995 metų.
Vietų skaičius Europos Parlamente: 20
Karalius - Karolis XVI Gustavas.
Priklauso Šengeno erdvei nuo 2001 m. kovo 25 d.

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS ISTORIJA

Priešistoriniai laikai
Ankstyvoji valstybė
Pagal archeologinius duomenis pirmieji Švedijos gyventojai į šalį atvyko akmens amžiuje, po paskutinio ledynmečio, apie 12 000 m. pr. m. e. Pietų Švedija buvo tankiai gyvenama jau bronzos amžiuje, tokias prielaidas leidžia daryti iš to laikotarpio randamos stambių prekybinių gyvenviečių liekanos.

Švedijos valstybės formavimasis truko nuo Didžiojo tautų kraustymosi epochos pradžios iki Vikingų epochos pabaigos. Atsirandantys sritiniai valdovai – konungai plėtė savo įtaką, atsirado kelios giminės, kurių atstovai buvo didesnės Švedijos dalies konungais. XI-XII a. Švedijos valstybė buvo žemių konfederacija, Švedijos konungas buvo renkamas vienos iš žemių – Upplando – tinge, vėliau apkeliaudavo kitas žemes ir jų tinguose duodavo priesaiką laikytis tų žemių įstatymų.
Krikščionybės įsitvirtinimas Švedijoje užtruko apie tris šimtus metų (IX-XI a.). 1164 m. Upsaloje įkurta pirmoji Švedijos arkivyskupija.
Nuo XIII a. vidurio Stokholmas tampa Švedijos sostine.


Kalmaro unijos periodas (1397-1523)


Švedijos didvalstybės laikotarpis (1611–1718)

Kalmaro unija – personalinė unija (su pertraukomis), sudaryta tarp Danijos, Norvegijos ir Švedijos (įskaitant dalį Suomijos) 1397 m.
Švedija savo, kaip vieningos valstybės, istoriją skaičiuoja ...