Žmogaus organizmo vystimosi ypatumai

ZMOGAUS ORGANIZMO

VYSTYMOSI YPATUMAI

Sporto-pedagogikos praktika paprastai naudoja tokia amžiaus periodizacija: nuo 4 iki 7 metu – priešmokyklinis amžius, nuo 7 iki 11 metu – jaunesnis, nuo 12 iki 15 metu- vidutinis, nuo 16 iki 18 metu – vyresnis mokyklinis

amžius, nuo 19 iki 20 metu -jauniai, nuo 20 metu ir vyresni- suauge. Kiekviena amžiaus perioda charakterizuoja

atskiru organu ir sistemu sandara, ju vystymosi ypatybes.

Vaiku ir jaunuoliu amžius – tai organizmo formavimosi periodas. Jis išsiskiria tuo, kad jame vyksta intensyvus augimo procesas. Tuo paciu nnusistovi tam tikri ryšiai tarp atskiru organizmo sistemu ir centrines nervu sistemos (CNS).

Paskutiniaisiais dešimtmeciais pastebimas pagreitejes žmogaus augimas – akceleracija. Per paskutiniu 100-120 metu laikotarpi 14-16 metu paaugliai tapo aukštesni 15-16 cm. Pvz., 1926 m. vidutinis lietuvio ugis buvo 168 cm, kuno mase – 62,3 kg, o 1963 metais atitinkamai – 171,8 cm ir 71,3 kg. Dabartiniu metu 8 metu vaiko fiziniai duomenys atitinka 9 metu, o 15-os atitinka 17 metu jaunuoliu, gyvenusiu šio amžiaus pradžioje duomenis. Antropologu duomenimis, šiuolaikinio 117-kos metu jaunuolio, gyvenancio Lietuvoje, ugis yra apie 180,5 cm. Idomu, kad pasikeitusios socialines gyvenimo salygos turi nemaža itaka ir žmogaus figuros tipui susiformuoti. Pvz., anksciau vyriškos lyties atstovai turejo ilgas rankas, trumpas kojas, statines pavidalo krutines lasta, buvo nedidelio uugio. Dabar, pagal antropologu duomenis, vyrauja dvarininko tipas. Peciai šiek tiek praplatejo, o tuo paciu ir krutine tapo žymiai platesne, pailgejo kojos.

Akceleracija paveike ne tik kuno išmatavimus, lytini brendima, bet ir fizines ypatybes. Nežiurint i tai, kad šiuolaikiniai penkiolikmeciai gerai fiziškai išsivyste, bet ju kraujo apytakos ir kvepavimo sistemu funkcines galimybes yra žymiai mažesnes negu 1948 metu bendraamžiu. Specialistai tai aiškina sumažejusiu bendru judejimo aktyvumu. Šitai turejo neigiamos itakos visiems gyventoju sluoksniams, o tuo paciu ir vaiku, paaugliu organizmo funkcinei buklei.

Jaunuolio amžiaus periodu sparciau formuojasi centrine nervu sistema, žymiai tobuleja smegenu žieves didžiuju pusrutuliu sintetine-analizatorine veikla. Nerviniai procesai pasižymi dideliu paslankumu, nors ir vyrauja jaudinimo procesas. Ryškus pakitimai vyksta širdies bei kraujagysliu funkcineje sistemoje, kuri nuolatos aprupina audinius deguonimi, maisto mmedžiagomis ir daro didžiule itaka medžiagu apykaitos bei termoreguliacijos procesams.

Kuo vaikas yra mažesnis, tuo jo augimui ir bendram organizmo vystymuisi reikia santykinai daugiau kraujo. Kraujo kiekio padidejimas bei greitas jo tekejimas, pasikeitimas kraujo apytakos sistemoje lemia gera medžiagu apykaita (asimiliacija ir disimiliacija), o tuo paciu spartu organizmo vystymasi bei jo normalu augima.

Vaiku ir paaugliu kraujo apytakos sistemos viena iš ypatybiu kad, esant intensyviai raumenu veiklai, jos adaptacines galimybes fiziniams kruviams daug mažesnes negu jaunuoliu ar suaugusiu žmoniu. Vaiku kraujo apytakos ssistema neekonomiška, žymiai blogiau reaguoja i organizmo fizinius kruvius, todel yra didesne galimybe priarteti prie maksimalaus organizmo „pertempimo“, nors kruviai palyginti ir nedideli.

Kartais paaugliu ir jauniu kraujotakos mechanizme pastebimi ivairus pakitimai. Pvz., greitas augimas gali sukelti tam tikrus širdies pakitimus. Kai kada padideja širdies apimtis, ypac kairysis skilvelis. Tokiems vaikams budingas geras fizinis išsivystymas, ankstyvas lytinis brendimas. Jie paprastai atrodo vyresni nei yra iš tikruju. Ju arterinis kraujo spaudimas yra normalus, pulsas šiek tiek suletejes. Bet gali buti ir kitaip. Suletejus širdies bei kraujagysliu sistemos formavimuisi, galimas ir atvirkštinis variantas – „mažoji“ arba „lašeline“ širdis. Pastaruoju atveju širdies vystymasis sutrinka ir nebesuspeja su paspartejusiu organizmo augimu. Jaunuoliai arba paaugliai, kurie turi „lašeline“ širdi, paprastai išsiskiria iš kitu aukštu ugiu, siaura krutines lasta, kauletu kuno sudejimu, blogai išsivysciusia muskulatura. Vyksta ir didžiuliai motorinio aparato pakitimai. Vaikas pradeda sparciai augti, vystosi jo kaulu sistema, ypac apatiniu ir viršutiniu galuniu vamzdeliniai kaulai. Pasparteja ir stuburo dalies augimas. Jeigu šiame periode paaugliai nesportuoja, tai ilgainiui raumenu audinio vystymasis atsilieka nuo spartaus skeleto kaulu augimo. Todel gali atsirasti laikysenos sutrikimai, stuburo iškrypimas. Vaikams augant keiciasi ir ju darbingumas. Vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai gali atlikti daug intensyvesni darba. Pastebimas ryškus ištvermes padidejimas atliekant didelio bei normalaus iintensyvumo darbus. Žymiai ekonomiškesne yra kraujo apytakos ir kvepavimo sistemu reakcija i fizinius kruvius. Tuo paciu po fizinio kruvio ypatingai išsiskiria atsistatomieji procesai.

cia negalima remtis jokiomis kalendorinemis datomis. Senatve gali buti ankstyva arba velyva. Gerontologijos mokslo irodyta, kad senejimo procesas yra dvieju rušiu: vienas – fiziologinis senejimo procesas, antras – patologinis, t.y. priešlaikinis. Tai reiškia, kad toje pacioje amžiaus grupeje gali buti skirtingo biologinio amžiaus, nevienodos sveikatos bei skirtingo darbingumo žmoniu.

Visiems gerai žinoma fraze: „Žmogui yra tiek metu, kiek jis atrodo“. Tarp kitko, biologiniai senejimo procesai yra nenumaldomi ir nepriklauso nuo išores, aplinkos. Pvz., nustatyta, kad odos žaizdos užgijimo laikas priklauso nuo žmogaus amžiaus. 20-cio žaizda gyja dvigubai greiciau negu 40-cio. Remiantis žaizdos dydžiu ir per kiek laiko ji užgyja, sudarytos specialios diagramos. Atlikus tam tikrus skaiciavimus, pagal jas galima tiksliai nustatyti žmogaus amžiu.

Sudetingame žmogaus senejimo procese ypatinga reikšme turi aukštosios nervu veiklos pakitimai. Senstant sumažeja reakcijos greitis i ivairius dirgiklius. Pagyvene žmones yra žymiai letesni negu jauni. Smarkiai sumažeja nerviniu procesu paslankumas, todel pagyvenusiems žmonems yra daug sunkiau pereiti iš vienos veiklos rušies i kita, sunkiau yra laužyti savo dinamini stereotipa.- Ši sudetinga procesa galima suprasti, kaip tvirtai nusistovejusia fiksuota nervu procesu sistema, kuri pasireiškia atsakymu i dirgiklius. Naujam ddinaminiam stereotipui isisavinti pagyvenusio amžiaus žmonems reikia du-tris kartus daugiau laiko negu jauniems. Senatveje žymiai susilpneja atsistatymo procesai galvos smegenyse, todel greiciau negu jaunysteje pasireiškia nuovargis, o tuo paciu ilgeja ir organizmo atsistatymas. Reikia žymiai daugiau laiko iki visiško organizmo atsistatymo. Daugiausia buna apkrauta širdis bei kraujagysliu sistema. Laikui begant joje vyksta ivairus pakitimai: sumažeja minutinis kraujo turis, kraujagysliu elastingumas, o tuo paciu sumažeja ir ju spindis.

Audinius deguonimi aprupina ne tik kraujo apytakos sistema. Nemažas vaidmuo tenka ir kvepavimo sistemai. Senstant žmogus pradeda tankiau, paviršutiniškiau (negiliai) kvepuoti. Jaunas žmogus vidutiniškai per minute gali ikvepti 3,5-4,5 litro, po 60 metu – per ta pati laika ikvepiama tik 2,5-1,7 litro oro.

Senstant labai keiciasi ir žmogaus motorinio aparato sistema. Pirmiausia, sumažeja sanariu kapsules ir raišciu elastingumas bei ju paslankumas. Del patologiniu raumenu, kaulu ir sanariu pakitimu sutrinka žmogaus laikysena. Jau keturiasdešimtmetis pradeda palinkti, kuprintis.

Senstant keiciasi net žingsnio ilgis. Jeigu jaunysteje vidutinis žingsnio ilgis yra apie 71 cm, tai pagyvenusio – tik 63 cm. Keiciasi ir kuno raumenu mase. Pvz., gerai sudeto, fiziškai išsivysciusio 30-mecio kuno raumenu mase sudaro apie 43 proc. viso kuno svorio, tai pagyvenusio – tik 25 proc. Idomu pamineti, kad pagyvenusiame amžiuje vietoje išnykusiu raumenu skaidulu formuojasi jungiamasis audinys, kuris

žymiai riboja raumenu elastinguma. Metams begant iš esmes kinta individo lankstumas, greitumas, ištverme, o tuo paciu bendroji ir specialioji ištverme. Po 40 metu pamažu pradeda silpneti viso organizmo raumenu jega. Iki 40 metu ji išsilaiko maždaug tokio lygio, kokio buvo 20-25 metu jaunuolio.

Po 30 metu pamažu mažeja kai kuriu fiziniu ypatybiu rodikliai. Nuo 35-40 iki 41-65 metu žymiai sumažeja netreniruotu asmenu 60, 100, 1000 m begimo, granatos metimo, prisitraukimu prie skersinio, atsispaudimu nuo lygiagreciu, šuoliu ...