Vyrų ir moterų nedarbo ir užimtumo lygių dinamikos analizė Lietuvoje

ĮVADAS


Darbo aktualumas. Šiais laikais šalies gyventojų užimtumas bei jų nedarbas, tai viena opiausių ekonominių ir socialinių problemų. Dauguma gyventojų šalyje yra socialiai remtini tiek pinigais, tiek apgyvendinimu ir kt. Gyventojų nedarbas daro neigiamą įtaką šalies imunitetui bei jos ekonomikai. Nedarbas sukelia ne tik ekonominio pobūdžio neigiamas pasekmes, bet ir socialines, psichologines, moralines ir t.t., tai yra devintinis visuomenės procesas. Šiuolaikiniam ūkiui tapo reikalingi naujo tipo darbuotojai, įsisavinę keleto mokslų pagrindus ir turintys aukštą kvalifikaciją. Fizinis rankinis darbas pamažu netenka savo reikšmės. Taip pat, nedarbo priežastimi tampa spartus gyventojų skaičiaus augimas daugelyje šalių ir dėl to aštrėjanti darbo konkurencija darbo rinkoje.


Darbo tikslas: įvertinti vyrų ir moterų nedarbo bei užimtumo lygius Lietuvoje 2011-2015 m.

Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti darbo,nedarbo ir užimtumo teorinius aspektus.
2. Palyginti 2011-2015 m. vyrų ir moterų užimtumo lygius pagal amžiaus grupes.

Darbo metodika: literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas
1.NEDARBO IR UŽIMTUMO TEORINĖ SAMPRATA


Nedarbas, užimtumas bei darbas yra tarpusavyje neatskiriami ir susiję veiksniai.
Daugelis šiuolaikinių teorinių bei empirinių tyrimų paremti standartiniu darbo pasiūlos modeliu (Hausman, Ruud, 1984; Berkovec, Stern 1995, Stillman, 2000). Nedarbas, kaip užimtumo kategorijos antagonizmas (interesų priešingumas, nesutaikomas prieštaravimas), tapo tradicine ekonominių tyrimų tema. Gilinantis į užimtumo pokyčius sąlygojančius sunkumus, pastebėta, kad ekonomikos analitikai mikroekonomikos kontekste susitelkia į nedarbo priežastis, trukmę, tuo tarpu makroekonominėje erdvėje analizuojama užimtumo struktūra ir nedarbo lygio dinamika (Dynarski, Sheffrin, 1990; Markauskienė, 2000; Matiušaitytė, 2004; Gruževskis, 2002; ir kt.)
Pasak B. Martinkaus bei D. Beržinskienės (2005) nemažai dėmesio mokslinėje literatūroje skiriama bedarbių elgsenos tyrimams darbo paieškos procese. Standartinis darbo pasiūlos modelis šioje situacijoje near tinkamas, todėl darbo paieškos teorijos (job search theory) pagrindu buvo išesti speacialųs dinaminiai modeliai, leidžantys įvertinti bedarbių elgesį neapibrėžtumo ir neišamios informacijos sąlygomis, kurie paremti sprendimų priėmimo pasekmių statistinėmis teorinėmis nuostatomis (Miller, 1984; Mortensen, Pissarides, 1999; Stewart, 1993).
Ekonominis gyventojų užimtumo formavimosi pagrindas remiasi dviejų komponenčių – darbo ir nuosavybės – tarpusavio sąveika, o tai sudaro prielaidas teorinei ekonominei užimtumo analizei.
Darbo terminas vartojamas nuo antikos laikų, tačiau dar iki šių dienų pati darbo kategorija neatpažįstamai pakitusi (Hammer, 1990; Cheine, 1992). Antikos laikais darbas buvo tapatinamas su negatyviais reiškiniais, dirbančiojo kančiomis, tačiau laikui bėgant darbas įgavo teigiamą prasmę. Pasak B. Martinkaus bei D. Beržinskienės (2005) įvertinus įvairių autorių darbo sąvokos aiškinimą yra tikslinga formuluoti patikslintą darbo sąvoką, atitinkančią šiuolaikinio darbo proceso koncepciją taip:
Darbas – tai žmonių veikla, išreikšta potencialiais fiziniais ir protiniais asmenų gebėjimais, naudojamais vertės kūrimo procese, ir nukreipta asmeninių bei visuomeninių poreikių patenkinimo linkme siekiant ekonominių tikslų.
Remiantis patikslinta darbo sąvokos apibrėžtimi, apimančią ir ekonominių tikslų ...