Visuomenės elgesio pokyčiai Covid-19 pandemijos laikotarpiu

Koronavirusinė liga (COVID – 19) yra nauja koronaviruso šeimos atmaina, kuriai būdingas sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS), CoV ir Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS), pirmą kartą nustatyta Kinijos mokslininkų Uhane, Hubėjaus provincijoje, Kinijoje 2019 metais gruodžio mėnesį (Melissa Philip ir kt., 2020). Ši pandemija sukėlė visuotinį sąmyšį, paveikė 89 šalis ir turėjo įtakos kiekviename žemyne, išskyrus Antarktidą. Per tris mėnesius užfiksuota daugiau nei 118,000 viruso atvejų, 4291 mirties atvejis per 114 šalių. Šie skaičiai sukėlė nerimą Pasaulio Sveikatos Organizacijai (PSO) ir ši paskelbė visuotinę pandemiją (Bavel Jay ir kt., 2020). COVID–19 pandemija tapo negailestinga prieše ekonomikos, politikos, švietimo ir gydymo įstaigų klestėjimui. Specialistai nebuvo pasiruošę tokiam staigiam pokyčiui ir daro krūviui. Dėl ligos teko pakeisti daugelį mūsų įpročių ir pažiūrių apie kasdienius gyvenimo aspektus. Visuomenė turėjo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir socialinių ryšių, griežtų taisyklių ir apribotumo, mirtinos ligos ir jos pavojų. Šioje esė nagrinėjami pagrindiniai visuomenės elgesio pokyčiai COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir kaip jie paveikė kasdienybę.

Ši pavojinga liga sukėlė daug visuomenės elgesio pokyčių, kurie ryškiai buvo ir iki šiol yra matomi kasdienybėje. Viena iš labiausiai pasikeitusių elgesio normų – asmens higiena ir rūpinimasis savo bei kitų sveikata. Daug metų mokslininkai įrodinėjo, jog tinkama rankų higiena yra vienas geriausių būdų norint apsisaugoti nuo įvairių infekcinių ligų. Atliktas higienos tyrimas tarp jaunų žmonių prieš ir po pandemijos parodė, jog prieš COVID–19 pandemiją dauguma tyrimo dalyvių rankas plovė 4-7 kartus per dieną, tai jiems užtrukdavo maždaug 10-25 sekundžių, 91% respondentų naudojo muilą ir vandenį. Pandemijos laikotarpiu dauguma atsakiusiųjų vis dar rankas plovė 4-7 kartus, tačiau 32.1% tai darė daugiau nei 10 kartų per dieną. Beveik 37% žmonių užtrukdavo apie 30 sekundžių, palyginus, tai beveik 10% ilgiau nei buvo prieš tai. Taip pat, 66.7% naudojo rankų dezinfekcinį skystį (Wroblewski ir kt., 2020). Per COVID-19 pandemiją pasikeitė pats požiūris į sveikatą, jos priežiūrą ir saugojimą. Žmonės stebėjo ir laikėsi prevencijų prieš koronavirusinę ligą: ,,dėvi nosį bei burną dengiančias veido kaukes (p<0,001), dažniau plaunasi rankas ypač po kontakto su žmonėmis, palietę dažnai naudojamus paviršius (p<0,001), dažniau vėdina gyvenamąsias bei darbo patalpas (p<0,001), taip pat žmonės labiau linkę vartoti imuninę sistemą stiprinančius maisto papildus (p<0,001)” (Magenytė, 2021). Taigi, pandemijos laikotarpiu žmonės suvokė higienos reikšmę bei kokia ji yra svarbi norint apsaugoti savo bei artimųjų sveikatas.

Visuose žemynuose Pasaulio Sveikatos Organizacija pandemiją (kaip terminą, kuris paaiškina pavojingos ligos protrūkį visame pasaulyje) nutraukė 2023 metais gegužės mėnesį. Per šį trejų metų laikotarpį Lietuvoje buvo įvesti du visuotiniai karantinai, kurie kartu truko daugiau negu vienerius metus. Daugiau nei vienerius metus žmonės privalėjo laikytis griež...