Referatas viskas po lygiai islamo religijoje

3 atsiliepimai



viskas po lygiai islamo religijoje

Viskas po lygiai, išskyrus meilę

Taip liepia pranašas Muhamedas

Leonidas SIUKIJAINENAS Juridinių mokslų daktaras

Ar daugelis iš mūsų įsivaizduoja, ką musulmonams reiškia vedybos ir šeima? Aš ne kartą įsitikinau, kad daugeliui nenusimanančių – tai kažkas keisto, kas vadinama “daugpatystė” (kartais haremas), kur griežtai nustatyti veikiančių personažų vaidmenys. Vyras – savim patenkintas gašlūnas, kaprizingas despotas, besitvarkantis su žmonomis kaip su savo nuosavybe, skirta tenkinti jo užgaidoms. Žmona – nenusiimanti čadros užguita atsiskyrėlė, vyro stumdoma, ištekinta už jo prievarta ir neturinti jjokių teisių. Jokios meilės (išskyrus žmoną – favoritę), moteriškos savigarbos nėra.

Taip, tokį vaizdą galima pastebėti musulmonų gyvenime. Tačiau ar tik pas juos? Nejaugi tokie gyvenimo vaizdai nepastebimi kitose religinėse bei kultūrinėse sferose? Tai visai ne Islamo pasekmė. Patikimesni šaltiniai nei atsitiktiniai pastebėjimai bei pramoginė literatūra sako, jog tikras Islamo požiūris į vestuves ir šeimą stipriai skiriasi nuo tokio bendro vaizdo. Mes paliesime tik kai kurias šios didelės problemos puses, žinodami, kad sutuoktinių tarpusavio santykių etika Islame neįprasta europiečiui iir stebina mus savo prieštaringumais. Čia papročių griežtumas derinasi su tradicija atvirai svarstyti sutuoktinių gyvenimo detales, net ir tokias, kurias liesti nepatogu netgi mūsų visa leidžiančioje visuomenėje.

Pirmiausiai pakalbėsim apie tai, kaip moteris išsirenka savo gyvenimo partnerį. Priešingai įprastam ssupratimui, musulmonės negalima ištekinti prieš jos norą. Tiesa, kaip taisyklė, santuokai reikalingas jos globėjo sutikimas. Tačiau, jeigu jis prieštarauja neturėdamas svarių argumentų, sutikimą santuokai gali duoti teisėjas. Netgi priešingai, Islame yra įprasta būtent santuoka iš meilės.

Dabar apie daugpatystę, apie kurią susidarė daug neigiamų išankstinių nusistatymų. Pavyzdžiui, tokie: daugpatystė egzistuoja įsiteikiant pasileidusiems ir gašliems musulmonams. Iš tikrųjų poligamija Islame turi visai kitą prasmę – duoti moterims daugiau galimybių turėti savo šeimą, gimdyti vaikus nuo teisėto vyro, būti materialiai ir socialiai labiau apsaugotoms. Iš Islamo pozicijų daugpatystė yra humaniška ir dorovinga, kadangi padeda išspręsti moterų vienišumo problemą, vaikų pamestinukų bei prostitucijos problemas. Neatsitiktinai šariatas griežtai smerkia ir baudžia svetimoteriavimą. Be to, daugeliu atvejų, poligamija galima tik žmonos sutikimu. Kaip taisyklė, vvyro antroji santuoka duoda teisę pirmai žmonai reikalauti ir gauti ištuoką. O socialinė šios problemos pusė išaiškėja tuo, jog vyras privalo suteikti visoms savo žmonoms prideramas gyvenimo sąlygas, aprūpinti kiekvieną iš jų maistu, apranga bei gyvenamu būstu, o taip pat apsaugoti jų sveikatą. Suprantama, kad tai įvykdyti gali ne bet kas. Todėl poligaminės santuokos pas dabartinius musulmonus yra labai retos.

Taip, Koranas leidžia musulmonams vienu metu turėti keturias žmonas. Tačiau šia teise jis gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu jjis gali visoms savo žmonoms užtikrinti teisingas, geras ir vienodas gyvenimo sąlygas, būti visoms joms teisingas.

Vienodas požiūris į žmonas Islame kartais įgauna keistas formas. Pavyzdžiui, vyras, turintis kelias žmonas, privalo pas kiekvieną iš jų praleisti iš eilės naktį ir sekančią po jos dieną. Eilė nustatoma pagal susitarimą arba pagal metamus burtus. Tačiau turinti teisę bendravimui su vyru žmona gali užleisti savo eilę kitai. Yra žinoma, kad tokias “dovanas” ne kartą yra gavusi mylima pranašo Muhamedo žmona Aiša.

Nuspėjant daugelį dominantį klausimą, pasakysim: vienodas elgesys su žmonomis netaikomas sutuoktinių intymiems santykiams. Pranašas aiškino teisingumo ir vienodos elgsenos esmę savo žmonoms: “O Dieve, aš galiu su jumis dalintis tik tuo, ką aš turiu; nepriekaištaukite man dėl to, jei aš negaliu pasielgti atžvilgiu to, kas duota jums, bet ne man”. Musulmoniška tradicija šio posakio antrą dalį aiškina kaip nesugebėjimą padalinti tarp žmonų po lygiai savo širdį bei meilę.