 |
 |
Vilniaus paveikslas lietuvių literatūroje
,,Antai pažvelki! Tai Vilnius rūmais / Dunkso tarp kalnų plačiai! – tai Maironio eilėraščio
,,Vilnius” pirmoji eilutė. Šiais metais išsipildžiusiam Gedimino sapnui sukako 700 metų po pirmojo
paminėjimo 1323-aisiais metais. Pasak lietuvių architektūros istorikės Marijos Drėmaitės, Vilnius –
unikalus barokinis miestas, išaugęs ant viduramžiško gatvių tinklo ir tapęs įkvėpimo šaltiniu daugeliui
menininkų, rašytojų ir istorikų: apie jį buvo kurta, tapyta ir fotografuota. Negalėtumėme nepritarti
istorikės nuomonei, kad Vilnius yra ypatingas ir todėl vertas viso pasaulio kūrėjų dėmesio, bet pirmiausia,
žinoma, lietuvių autorių. Norintiems tai suvokti padėtų Jurgio Kunčino romanas ,,Tūla” ir Juditos
Vaičiūnaitės miesto ciklo eilėraščiai.
Šių menininkų Vilnius – jauki vieta, kupina jausmingos dvasios, susikūrusi iš ypatingo
kraštovaizdžio, sudėtingos istorijos, kūrybos, architektūros linijų, neįprastų žmonių likimų ir juos
supančios atmosferos.
Judita Vaičiūnaitė – viena žymiausių XX a. antrosios pusės poetė, ,,Poezijos pavasario” laureatė.
Pasak literatūrologės V. Daujotytės, J. Vaičiūnaitė XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais sukūrė
vientisiausią poetinį Vilniaus vaizdinį. Poetė grožisi kiekviena detale (netgi ,,vazonu ūksmėj negyvenamo
namo”) ir jo istorija. Pati J. Vaičiūnaitė apie Vilnių sakė: „Atrodo, niekada nerašau specialiai apie Vilnių,
bet taip jau savaime išeina, kad miestas, kuris kasdien gyvena už tavo Muziejaus gatvės lango, miestas,
kuriame augini vaikus, rašai knygas, perki duoną, dirbi visus moteriškus darbus, vaikštai į koncertus,
dailės parodas – tavo širdy ir kūryboje lyg paukštis nutūpęs.” Meilė Lietuvos sostinei matoma visuose
cikluose, eilėraščiuose. Eilėraštyje ,,Vilnius. Miesto vartai” ryškėja subjekto pastangos pajusti miestą ir
tapatintis su juo. Praeidamas pro vartus, jis tarsi paima į savo rankas raktą ir patenka į vidų, į tai, kas
paslėpta ir saugoma nuo kitų žmonių – priima miesto lemtį. Eilėraščio laikas tartum įstrigo tarp praeities
ir ateities; jis nejuda. Taip pat ankstyvo ryto momentas ypač svarbus lyriniam subjektui – nušvinta ne tik
miestas, bet ir jo siela. Eilėraščio pabaiga – susižavėjęs lyrinis subjektas išgyvena savo artimumą Vilniui:
,,Bučiuoju tavo plytą, / tavo herbą, / tavo vilnijantį švelnų vardą / ir pakeliu rū...
S K A I T Y M O D I E N O R A Š T I S ,, Išsiduosi.Balsu“ Autorius- Vanda Juknaitė Žanras: esė Įdomiausia vieta Man labiausiai įsiminė nutikimas prie upės. Vienas žmogus pasiskundė, jog stovyklos vaikai jį apvogė. Dingo piniginė su 300 litų. Teta Vanda tardė vaikus. Tardė vi...
·
Lietuvių literatūroje visais laikais moterys buvo svarbios tiek gyvenime, tiek šeimoje. Dažniausiai literatūroje moteris yra vaizduojama kaip kruopšti, kantri, mylinti asmenybė. Taip pat moteris dažnai yra vaizduojama kaip mama. Literatūroje moteris siejama su namais ir šeima, ji yra...
·
Samprotavimo rašinys Kur semtis gyvenimo išminties? Išmintis- patirtis, supratimas, turimas žinių bagažas, kuris mus lydi visą gyvenimą. Kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko situacijų, kuriose išeities nerandame be pagalbos, kai mums neužtenka turimos išminties, žinių ar savų minč...
·
Ar aukotis dėl artimo žmogaus prasminga? „Didžiausias dorovingumas – tai pasiaukojimas kolektyvo labui.“- štai tokią mintį pasauliui padovanojo rusų rašytojas, publicistas, etnografas Michailas Prišvinas. Pasiaukojimas dėl kito, tai žmogiškoji vertybė, o laikantis jų, žmogaus g...
·
Meilė yra viena svarbiausių vertybių žmogui. Jau vaikystėje girdėjome, kad šis jausmas yra nuostabus, maloningas, tyrus, jis praturtina žmogaus gyvenimą ir leidžia jaustis įkvėptam. Tačiau žinome, kad meilė gali sukelti ir pavydą, nelaimę, kančią, neviltį. Tuomet kyla klausimas...
·
,,‘‘ Išdidumas - emocija, pasireiškianti dvejopai. Vieni teigia, kad puikybe - didelis savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi, manymas, kad visi yra menkesni už tave. Kiti sako, kad arogancija gali būti siejama su pagarba kitiems ir gebėjimu klausytis jų nuomonių bei perspektyvų. Tai...
·
Ironijos reikšmė lietuvių literatūroje Ironiškas žvilgsnis, ironiška kalbėjimo intonacija, ironija žiniasklaidoje, ironija grožiniuose tekstuose. Be jos, ko gero, neišsiverčia nė vienas rašytojas. Maironis, žymiausias lietuvių romantikas, tautinio atgimimo dainius, satyrose vartoja...
·
Susvetimėjimo problema literatūroje Žmogus yra įpratęs gyventi bendruomenėje, jį supančioje bendraminčių, bendrataučių visumoje. Individas, atsidūręs naujoje aplinkoje, kartais nesugeba prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų, naujos kultūros, tradicijų, kalbos bei žmonių, auto...
·
Šeima yra pagrindinė aplinka, kurioje žmogus turi išmokti daryti gerą. Yra žmonių, kurie neprisitaikę prie šeimyninio gyvenimo, kuriems svetima sąvoka „šeima“. Silpnesnės moralės žmonėms labai svarbu šeimos narių parama ir palaikymas visais gyvenimo momentais. Kitokią moral...
·
Kas yra skaitymas: malonumas ar prievarta? Rusų rašytojas L. Tolstojus teigė, kad „...visada geriau nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. Tas pat ir su knygomis“. Pritariu šiai rašytojo minčiai, nes skaitymas žmogaus gyvenime turi būti naudingas, o tam, kad skaitymas būtų kokybiš...
·
Valios laisvė yra vienas svarbiausių gyvenimo egzistencinių klausimų, kuris kone labiausiai domina žmoniją daugelį šimtmečių. Nagrinėjant šią temą iškyla ir daugelis kitų klausimų - kas gi yra valios laisvė? Ką apie šią temą sako žymiausi filosofai ir filosofijos teorijos? K...
·
? Ribinė situacija – tai kritinis taškas gyvenime, pavyzdžiui, kai žmogus patiria artimųjų netektį, išdavystę, sunkią ligą, skaudžius likimo posūkius ar netgi tragiškus išgyvenimus kare. Šios situacijos įtakoja mūsų tolimesnius sprendimus, mūsų vertybes, mąstymą – visą g...
·
Kančios tema lietuvių literatūroje (V.Mykolaitis-Putinas, A.Škėma, V.Krėvė-Mickevičius) Kiekvienas individas gimsta žemėje be duotų instrukcijų: jis dar nežino savo būties tikslo, laimės recepto, susiduria su sunkumais atskiriant gėrį nuo blogio. Bėgant metams, žmogus bręst...
·
(Sizifo mitas, „Svetimas“) Absurdas – tai beprasmiškas, prieštaringas reiškinys, kuris paneigia logiką. Viena iš neatsiejamų žmogaus gyvenimo dalių – tai absurdiška aplinka, kuri neleidžia individui vadovautis tam tikromis visuomenės priimtomis normomis ar standartais. Maišt...
·
Žmogaus ir gamtos ryšys literatūroje Žmogus ir gamta yra du neatsiejami dalykai. Jau seniai žinome, kad žmogus turi labai glaudų ryšį su išoriniu pasauliu. Kalnai, medžiai, uolos, upės ir ežerai yra dieviškoji galia. Nuo seniausių laikų gamtos reiškiniai buvo garbinami ir jiems ski...
·
Ko šiandieninis žmogus gali pasimokyti iš graikų mitų? Graikų mitai nagrinėja tam laikotarpiui būdingas ir aktualias problemas. Iš tiesų mitai atskleidžia senovės žmonių pasaulio supratimą, nes mitas funkcionuoja kaip prigimtinės ir socialinės tvarkos palaikymo priemonė. Mitas yra...
·
Antanas Baranauskas - XIX a. ypatingos kūrybinės galios poetas, romantikas, plačių interesų, imlaus ir neramaus proto asmenybė, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, Biblijos vertėjas. Žinomiausią savo kūrinį - ,,Anykščių šilelį” Baranauskas parašė per dvejas vasaros atostogas,...
·
Akermano stepės Plaukimas Audra Ponas Tadas Biografija Adomas Mickevičius- lenkų kalba rašęs, ryškiausias lenkų romantizmo poetas, dramaturgas. Studijavo VU, taip pat mokytojavo Kaune. Baigęs studijas išgyveno nelaimingos meilės istoriją, kai jo mylimoji Marilė, susigundžiusi t...
·