Vilniaus miesto barokinio architektūros stiliaus bažnyčių skaitmeninio turinio sukūrimas

4

Darbe vartojamų sąvokų/terminų žodynėlis

Stiukas — apdailos medžiaga iš gipso, kalkių, smulkaus smėlio ar marmuro miltelių, ypač

paplito renesanso ir baroko laikotarpiu.

Freska — kūrinys, tapomas ant drėgno tinko sienos vandeniu praskiestais dažais, atspariais

kalkių poveikiui.

Fasadas — išorinė, priešakinė pastato pusė.

Presbiterija — krikščionių bažnyčios dalis, kur yra didysis altorius, laikomi liturginiai

reikmenys.

Rokailės — gamtos detalėmis grįsti ornamentai.

5

ĮVADAS

Barokas – nuo XVI a. iki XVIII a. gyvavusi kultūrinė epocha, gyvavusi Europoje ir

Lotynų Amerikoje. Įsispraudžiusi tarp Renesanso ir Rokoko. Skiriami 3 baroko raidos

laikotarpiai: ankstyvasis, brandusis ir vėlyvasis. 16 a. pabaigoje Ankstyvasis barokas

nuosaikus; plėtotas jėzuitų stilius. Brandųjį baroką formavo architekto Francesco Borromini

projektai (Šv. Karolio bažnyčia prie Keturių fontanų Romoje, pastatyta 1667). Vėlyvojo baroko

architektūros formos lengvos, dekoratyvios (architekto Filippo Juvarros projektai).

XVII a. pabaigoje barokinė architektūra galiausiai pasiekė Lietuvą. Ankstyvojo baroko

metu statiniai turėjo gotikinių bei renesansinių elementų. Tuomet bažnyčias ypač aktyviai statė

Romos jėzuitai, kurie išpopuliarino „II Gesu“ bažnyčios tipą, į kurį panėšėjo Šv. Teresės,

Vilniaus Visų Šventųjų bei Šv. Kazimiero bažnyčios. Brandžiojo baroko laikotarpiu Lietuvoje

didžiausią įtaką darė italų architektai: statiniai pasižymėjo monumentaliomis formomis ir

puošniu interjeru, detalėmis, tai geriausiai atsispindi Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios

architektūroje. Jonas Kristupas Glaubicas buvo aktyviausias, žymiausias baroko architektas

Lietuvoje ir LDK (Kuolys, 1992)

Tyrimo hipotezė - Vilnius turi daug gerai išsilaikiusių barokinės architektūros

pavyzdžių, todėl reikia būdo jas pristatyti, pateikiant išsamią, naudingą informaciją.

Tikslas - ištirti pasirinktas Vilniaus miesto baroko bažnyčias ir sudaryti jų skaitmeninį

turinį. Šiam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Pasirinkti tinkamiausias barokinio architektūros stiliaus bažnyčias gido žemėlapiui;

2. Išanalizuoti pasirinktas barokinio architektūros stiliaus bažnyčias;

3. Sudaryti skaitmenį pasirinktų barokinio architektūros stiliaus bažnyčių Vilniuje turinį.

Aktualumas: Vilnius — barokinės architektūros bažnyčių pavyzdys, turintis jų virš 20,

daugiausiai Vilniaus senamiestyje. Šiame darbe pristatomos puošniausios, populiariausios ir

geriausiai išlikusios barokinės bažnyčios, nes jos yra Vilniaus pasididžiavimas ...