Referatas VIEŠŲJŲ KALBŲ RŪŠYS IR JŲ RENGIMO METODIKA

9.8 (4 atsiliepimai)

Apimtis
1327 žodžiai (-ių)
Kategorija
Kalbos kultūra

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


VIEŠŲJŲ KALBŲ RŪŠYS IR JŲ RENGIMO METODIKA

ĮVADAS

Atsimink: kalba – pasėlis: jeigu jis neprižiūrimas, priželia piktžolių, kurios užgožia ir nustelbia pasėlį.

Juozas Pikčilingis

Ciceronas yra pasakęs: “Kiek tik kartų kalbame, tiek kartų esame teisiami. Ir jeigu kas suklysta vaidindamas teatre, ne iš karto apie jį pasakoma, kad nemoka vaidinti, tačiau jeigu suklys oratorius, nuomonė apie jo kvailumą gyvuos arba amžinai, arba labai ilgai.” Todėl norėdami būti geri oratoriai, pranešėjai ar šiaip gerai sakyti kalbas prieš dideles auditorijas , privaloma žinoti būtiniausius dalykus, kaip atitinkamai pasiruošti kalboms, tai yra, kalbėsenos ttaisyklingumas, aiškumas, nuoseklumas, klausytojo dėmesio sukaustymas ir t.t.

Darbo objektas: viešųjų kalbų rūšys ir jų rengimo metodika.

Darbo tikslas:

1. Žinoti viešųjų kalbų rūšis;

2. Žinoti kalbų funkcijas, rengimo metodiką;

3. Sugebėti tikslingai ir logiškai išdėstyti bei sukomponuoti kalbos tekstą;

Kad pasiekčiau numatytus tikslus reikės gerai išnagrinėti, kokius įgūdžius ir kaip išsiugdyti. Tai padarysiu pateikdama iškalbos mokymo metodiką bei metodinius nurodymus.

1. VIEŠOJO KALBĖJIMO SAMPRATA

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, kad verbalinė komunikacija (bendravimas žodžiu) gali būti privati arba vieša. Pagal tai, kiek ir kaip žmonės bendrauja, verbalinė komunikacija gali bbūti: masinė, organizuota, grupinė, tarpasmeninė, asmeninė.

Aristotelis savo laikais buvo išskyręs tokias kalbų rūšis: politinės, teismines ir progines. Kvintilianas- svarstomąsias, teismines bei iškilmingas kalbas.

Pavyzdžiui G. Čepaitienė viešąsias kalbas kvalifikuoja pagal jų tematika, tikslus, vietą bei pranešėjus: socialines politines kalbas, akademines kalbas, jjuridines kalbas, ritualines kalbas ir socialines buitines kalbas.

Kalbų rūšys tradiciškai klasifikuojamos į penkias pagrindines dalis:

1. socialinė politinė,

2. akademinė,

3. teisminė,

4. socialinė buitinė,

5. bažnytinė.

Pirmajai iškalbai priklauso politinės kalbos, mitingų kalbos, agitacinės kalbos bei pranešimai socialinėmis ir politinėmis temomis.

Prie akademinės iškalbos yra priskiriamos paskaitos bei moksliniai pranešimai. O teisminei iškalbai- gynimas ir kaltinimas. Tai yra prokurorų ir advokatų kalbos. Prie socialinės butinės iškalbos priskiriamos įvairios proginės kalbos, tokios kaip jubiliejinės ir pan. Ir galiausiai bažnytinė iškalba- tai homilijos, kitaip tariant Švento Rašto komentavimas bei pamokslai.

Tačiau pagal intenciją (bendrąją kryptį) kalbos yra skirstomos į:

1. Informacines;

2. Įtikinimo (ir skatinimo);

3. Progines .

Pirmajai priklauso kalbos apie objektus, procesus, įvykius bei sąvokas. Antrajai- kalbos apie faktus, vertybes ir veiklą, o trečiajai priklauso pristatymo ir dėkojimo, apdovanojimo ir sveikinimo bei užstalės kkalbos.

2. KALBOS PLANAVIMAS

Visos oratoriaus jėgos ir gebėjimai yra suskirstyti į penkis etapus: pirma, jis turi rasti temą savo kalbai; antra, temą turi išdėstyti tam tikra tvarka, atsižvelgdamas į aplinkybes ir argumentus; trečia, visa tai tarsi aprengti kalbinės raiškos priemonėmis; paskui įtvirtinti atmintyje; pagaliau oriai ir gražiai kalbą pasakyti.

Ciceronas

Kalba neatsiras staiga, prisėdus prie tuščio popieriaus lapo: “Kalbos neiškepsi kaip užsakyto pyrago.

D. Karnegis

Paprastai yra nurodomas šešių- septynių dienų laikotarpis, nusakantis kiekvienos dienos uždavinius. Tikslingiausiai šį laiką siūloma suskirstyti taip:

Dienos prieš kalbą Rengimosi užduotys

7 Išsirinkti temą; numatyti kalbos intenciją ir tikslą; nustatyti,

kam bus kalbama, kada ir kur; ką bus norėta pasakyti.

6 Susirinkti medžiagą; dirbti bibliotekoje;

5 Suplanuoti kalbos dėstymą – pagrindinę jos dalį.

4 Parengti įžangą ir pabaigą.

3 Pasirašyti kalbos tekstą. Jei reikia rasti papildomos

medžiagos.

2 Garsiai pasakyti savo kalbą. Ieškoti tinkamų žodžių,

tobulinti sintaksinę išraiką.

1 Praktikuotis.

Paskirtas laikas Pasakyti kalbą.

Tačiau norint tikrai gerai pasiruošti kalbai, neužtenka turėti tik tokį planiuką, kurį parašiau aukščiau. Reikia viską daug smulkiau išstudijuoti, ką aš ir pabandysiu padaryti savo darbe.

3. KALBOS INTENCIJA IR TIKSLAS

Kokia graži bebūtų kalba, ji tampa nereikalinga, o kai kada ir kenksminga, jeigu neveda į tiesų tikslą.

Kvintilianas

Visų pirma, kalbai reikalinga motyvacija. Ruošiantysis turi žinoti , ką, kaip ir kada pasakyti norint su teikti malonumą savo kalba ar būti suprastam. Taip pat turi atsakyti sau, ar jis nori savo kalba žmones informuoti, ar įtikinti, o galbūt paskatinti veikti arba paprasčiausiai sužadinti jausmus. Reikia nepamiršti ruošiantis kalbai, išanalizuoti ir taip vadinamuosius adresantus. Tai yra, išsiaiškinti, kam bus kalbama.

Pirmiausia siūloma išsiaiškinti klausytojų amžių, lytį, koks jų išsilavinimas, kuo užsiima, kokia tautybė bei religinės pažiūros. Kadangi būtent nuo to ir priklauso ar žmogaus kalba, kurią jis ruošia, yra tinkama tai auditorijai.

Antras, taip pat labai svarbus dalykas, kurį reikia žinoti, tai ar klausantiems žmonėms aktuali šši tema, ar jie domisi tuo, apie ką bus kalbama, koks jų požiūris ir pan. Nes jei žmonėms nėra įdomu, jie nieko apie tai nežino, tai ir kalba turi būti elementari, tačiau jei yra atvirkščiai- pats kalbėtojas turi parodyti savo išmanymą.

Beje, kad tai išsiaiškinti, siūlomas patogiausias būdas- apklausa, kuri gali būti atliekama žodžiu arba raštu.

Po apklausos apibendrinus rezultatus yra privaloma atsižvelgti į auditoriją:

1. Nekalbėti, apie ką auditorija jau žino;

2. Stengtis klausytojus suinteresuoti. O tai pasiekti reikia kreipiantis į juos, kad kalbą jie priimtų kaip aktualią sau;

3. Nebūti per daug dalykiškam, kad terminai, kurie yra vartojami, būtų visiems suprantami;

4. Reikia stengtis vengti sausų faktų;

5. Visą laiką, kol žmogus ruošiasi turi klausti savęs: kas auditorijai patiks, o kas ne, kas galėtų patikti ir kas ne? Kuo gali suabejoti ir ko paklausti? Ir t.t. Labai svarbu pažiūrėti į viską klausytojų akimis.

Norint suformuluoti tikslą reikėtų:

1) sudaryti frazę su bendratimi , kadangi bendratis rodo kryptį;

2) užrašyti tikslą pilnu sakiniu;

3) užrašyti tik vieną mintį.

Išsiaiškinus tai, seka kitas žingsnis: planas. Paprastai yra rengiami du planai. Vienas- ruošiantis kalbai, kuris nėra labai išsamus, tačiau toks, kurio reikia kalbėtojui, kad galėtų deramai pasiruošti kalbai. Antrasis- rengiantis sakyti kalbą, kuris yra trumpas, sufleruojantis ir padėtų atsistojus prieš auditoriją.

4. RENGIMOSI PLANAS

Kad oratorius rastų kalbos temą, jam reikalingi trys dalykai: įžvalgumas, ssupratimas, ir pastangos.

Ciceronas

Patariama kalbai imti vieną pagrindinę temą, kadangi daug minčių išblaško viena kitą. D. Karnegis sako: “ Parinkite šimtą minčių ir devyniasdešimt iš jų atmeskite.<.> Surinkite daugiau informacijos . ir pajusite, kokią įtaką žinios daro Jūsų sąmonei, nuotaikai, kalbos manierai. Tai pagrindinis, svarbiausias pasiruošimo veiksnys.”

Temai rasti yra siūlomi keli būdai:

1. Peržvelgti hobį, interesus bei patirtį.

2. Peržvelgti tam tikras, tokias kaip menas, mokslas ar politika, temas.

3. Pavartyti enciklopediją.

Susiradus temą, seka kitas, labai svarbus žingsnis. Tai yra pavadinimas. Beje, yra trys pavadinimų rūšys:

1. Tiesioginis dalyko pavadinimas;

2. Klausimas;

3. Intriguojantis pavadinimas.

Taigi, pasirinkus temą ir susigalvojus pavadinimą, svarbu atsirinkti reikalingą ir nereikalingą informaciją ...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1327 žodžiai iš 2654 žodžių.

Kiti mokslo darbai

"Anykščių šilelio" sukūrimo priežastys

„Anykščių šilelio“ sukūrimo priežastys Antanas Baranauskas savo didžiausią poemą „Anykščių šilelis“ sukūrė dėl daugybės priežasčių. Jos pateikiamos žemiau: 1. Gerai žinojo Anykščių šilą; 2. Didelė meilė gi...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
ŠOKIŲ ISTORIJA

Untitled VILNIAUS KOLEGIJOS EKONOMIKOS FAKULTETAS Buhalterinės apskaitos katedra Nuolatinių studijų skyriaus I kurso BA13A grupės studentė Projektinis darbas (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); `...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI

Untitled VILNIAUS KOLEGIJOS EKONOMIKOS FAKULTETAS Buhalterinės apskaitos katedra Nuolatinių studijų skyriaus I kurso BA13A grupės studentė FIZINIS AKTYVUMAS, PAJĖGUMAS, JO KOMPONENTAI IR NUSTATYMO BŪDAI (adsbygoog...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
Viešoji kalba apie filmus

Viešoji kalba Viešoji kalba Esu Simona Rakauskaitė. Viešąjai kalbai pasirinkau temą „Kino filmai, kuriuos siūlyčiau pamatyti kiekvienam“. Kalbėsiu apie du man labiausiai įsimintiniausius ir vertingiausius filmus. Jų žanrai...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
2011m Viešasis kalbėimas Tema: Kalba. Poteme: 9. Kalbininkas G. Subacius teigia…

Viešasis kalbėjimas Viešasis kalbėjimas Tema: Kalba Potemė: 9. Kalbininkas Giedrius Subacius teigia: „Laisvalaikiu gali daryti kaip nori: kalbėti dialektu, žargonu, akcentais. Įvairovė yra mūsų stiprumas.“ Paaiškin...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą