Vandens apykaitos patofiziologija

Vandens apykaitos patofiziologija
H2O funkcijos:
• Daugelio org. sudedamųjų dalių tirpiklis
• Šilumos talpa svarbi šiluminei adaptacijai
• H2O tirpalų elektros laidumas svarbus elektrofiziologiniams procesams
• H2O tekamumas įgalina pernešti įvairias medžiagas
• Įvairių medžiagų išskyrimas vandeninėje terpėje
• H2O gebėjimas disocijuoti sąlygoja vandeninių tirpalų rūgščių-šarmų savybes
Vanduo, pagal santykinę kūno masę, organizmo pagrindinė medžiaga:
• Naujagimio organizme H2O yra apie 80%
• Suaugusio vyro 60%
• Moters 50%
Vandens baseinai (apie 42 litrai):
• Ląstelinis vanduo apie 25 litrai
Neląstelinis vanduo apie 17 litrų:
1. kraujo plazma ~ 3 litrai
2. intersticinis vanduo, limfa ~ 8 litrai
3. jungiamajame audinyje, kauluose ~ 5 litrai
4. transląstelinis vanduo ~ 1 litras („trečioji erdvė“)
Paros vandens balansas
Vandens patekimas
į organizmą
Vandens išskyrimas
iš organizmo
1,1 -1,4 l –su skystu maistu, geriant
0,8 –1,0 l –su kietu maistu
0,3 l –endogeninis, metabolinis vanduo
1,2 –1,5 l –pro inkstus su šlapimu
0,1 –0,3 l –su išmatomis
0,4 l –pro plaučius
0,5 –0,6 l –pro odą

Patekimas į organizmą:
• Pagumburio troškulio centras
• Pagumburio branduoliuose sintetinamas
antidiurezinis hormonas (ADH)
• Troškulio centrą ir ADH sekreciją skatina
aferentiniai impulsai:
1. iš burnos gleivinės receptorių jai džiūnant
2. iš skrandžio gleivinės baroreceptorių, sumažėjus
jų dirginimui
3. iš kraujagyslių osmoreceptorių, padidėjus
osmoziniam slėgiui
4. iš kraujagyslių volumoreceptorių, esant
hipovolemijai
Aldosterono sekreciją skatina:
• Padidėjusi angiotenzino II koncentracija (esant hipovolemijai sumažėja inkstų kraujotaka, todėl suaktyvėja renino-angiotenzino-aldosterono sistema)
• Sumažėjusi prieširdžių natriurezinio
faktoriaus sekrecija, esant hipovolemijai
• Hiponatremija
• Hiperkalemija
H2O apykaitos sutrikimas:
• Teigiamas H2O balansas, hiperhidratacija (edemos, vandenės)
• Neigiamas H2O balansas, dehidratacija
Patofiziologinė edemų klasifikacija:
1. Edemos dėl padidėjusio hidrostatinio slėgio
a. Sutrikęs veninio kraujo nutekėjimas
• Širdies nepakankamumas
• Konstrikcinis perikarditas
• Ascitas (kepenų cirozė)
• Venų užsikimšimas ar suspaudimas
• Trombozė
• Išorinis spaudimas
• Fiksuota kojų padėtis (esant polinkiui)
b. Arteriolių išsiplėtimas
• Karštis
• Neurohumoralinio reguliavimo sutrikimas

2. Edemos dėl sumažėjusio plazmos onkotinio slėgio (hipoproteinemijos)
a. Baltymų netekimo glomerulopatijos (nefrozinis sindromas)
b. Kepenų cirozė (ascitas)
c. Badavimas
d. Gastroenteropatijos, kurių metu netenkama daug baltymų
3. Edemos dėl limfagyslių obstrukcijos
a. Uždegiminės
b. Navikinės
c. Po chirurginių operacijų
d. Po radiacinio švitinimo
4. Edemos dėl natrio sulaikymo organizme
a. Pernelyg gausus druskos vartojimas, inkstų nepakankamumo metu
b. Padidėjusi natrio reabsorbcija kanalėliuose
▪ Inkstų hipoperfuzija
▪ Padidėjusi renino-angiotenzino-aldosterono sekrecija

5. Uždegiminės edemos
a. Ūmus uždegimas
b. Lėtinis uždegimas
c. Angiogenezė
Edemų rūšys:
• Kardialinės
• Inkstų
• Kepenų
• Kacheksinės
• Uždegiminės
• ...