Referatas valstybių atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus

3 atsiliepimai



valstybių atsakomybė už tarptautinės teisės pažeidimus

TURINYS

I. VALSTYBIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ TARPTAUTINIUS TEISĖS PAŽEIDIMUS.

1. Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus sąvoka ir formos.

1.1. Valstybių atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus sąvoka (3)

1.2. Materialinės atsakomybės formos (4)

1.3. Politinės atsakomybės formos (5)

2. Valstybės atsakomybės pagrindas (8)

3. Aplinkybės, pašalinančios valstybės atsakomybę (10)

II. UŽDUOTIS (12)

III. LITERATŪRA (16)

I. VALSTYBIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ TARPTAUTINĖS TEISĖS PAŽEIDIMUS

1. Valstybių atsakomybės už tarptautinius pažeidimus sąvoka ir formos

Tarptautinės teisinės atsakomybės sąvoka

Siekiant užtikrinti ir įtvirtinti tarptautinės teisės normų laikymąsi, labai svarbų vaidmenį vaidina valstybių-tarptautinės teisės subjektų atsakomybės institutas. Atsakomybė tarptautinėje teisėje apibūdinama kaip sudėtingas, įvairiapusis reiškinys. Tarptautinės tteisės šaltiniuose jos samprata pateikiama gana panašiai.

Tarptautinė teisinė atsakomybė – tai pirmiausia tarptautinės teisės principas, kuriuo vadovaujantis teigiama, kad už tarptautinės teisės pažeidimą kyla pažeidimą padariusio tarptautinės teisės subjekto atsakomybė. (3, 178). Atsakomybė tarptautinėje teisėje reiškia tarptautinės teisės pažeidimo ir subjekto, padariusio tą pažeidimą, įvertinimą tiek nukentėjusios valstybės, tiek visos pasaulio bendrijos atžvilgiu ir tam tikrų priemonių taikymą tarptautinės teisės pažeidėjo atžvilgiu. Teisinių atsakomybės santykių turinys baigiasi tarptautinės teisės subjekto-pažeidėjo nubaudimu ir neigiamų pasekmių pažeidėjo atžvilgiu atsiradimu už padarytą ttarptautinės teisės pažeidimą (4, 100). Pasak V.Vadapalo, tarptautinės teisės pažeidimas sukuria naują teisinę situaciją santykiuose tarp valstybės pažeidėjos ir nukentėjusios valstybės ar nukentėjusių valstybių, jeigu nuo pažeidimo nukentėjo daugiau nei viena valstybė. Autorius pamini Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos valstybės ttarptautinės teisinės atsakomybės sampratą, kuri suprantama kaip “bet kokias naujų teisinių santykių formas, kurios gali atsirasti tarptautinėje teisėje valstybei įvykdžius teisės pažeidimą, ir tie santykiai gali apsiriboti santykiais tarp valstybės-pažeidėjos ir tiesiogiai nukentėjusios valstybės arba liesti taip pat ir kitus tarptautinės teisės subjektus ir pasireikšti kaip kaltos valstybės pareiga atstatyti nukentėjusios valstybės teisės ir atlyginti padarytą žalą arba kaip pačios nukentėjusios valstybės ar kitų subjektų teisė pritaikyti kaltos valstybės atžvilgiu sankciją, kurią leidžia tarptautinė teisė.’

Atsakomybė – tai iš vienos pusės įpareigojimas pažeidimą padariusiam subjektui nutraukti neteisėtus veiksmus, pašalinti neigiamas pasekmes ir atlyginti žalą, o iš kitos pusės – nukentėjusio tarptautinės teisės subjekto teisė reikalauti neteisėtos veikos nutraukimo ir žalos atlyginimo. (6, 257).

И.И.Лукашук išskiria tarptautinės teisinės atsakomybės tikslus:

1) sulaikyti, sustabdyti potencialius teisės ppažeidėjus,

2) įpareigoti tam tikrą pažeidėją įvykdyti savo įsipareigojimus nustatyta tvarka,

3) kompensuoti nukentėjusiajai šaliai materialinę ar moralinę žalą,

4) skatinti šalis geranoriškai vykdyti priimtus įsipareigojimus.

Teisės, reguliuojančios valstybių atsakomybės klausimus, tikslas yra nustatyti, ar įvykdytas neteisėtas aktas, už kurį valstybė pažeidėja turi būti atsakinga ir kokios teisinės pasekmės kyla. Beje, sąvoka ‘atsakomybė taikoma ir toms valstybių pareigoms, kylančioms dėl pavojingos veikos, neuždraustos tarptautinės teisės, žalingų padarinių.(2, 309).

Teigtina, kad tarptautinė teisinė atsakomybė gali būti suprantama retrospektyvine prasme(taikoma už tai, kas jau padaryta) ir pozityvine prasme (kaip ppareiga ateičiai).

Tarptautinės teisinės atsakomybės formos

Literatūroje randama skirtingų tarptautinės teisinės atsakomybės formų grupavimo, tačiau dauguma autorių išskiria dvi tarptautinės teisinės atsakomybės rūšis:

1) materialinė,

2) politinė (kai kurie autoriai ją vadina nematerialinė).

Pasak prof.P.Kūrio, negalima išskirti aiškios takos tarp politinės ir materialinės atsakomybės rūšių, jos gali persipinti, tačiau literatūroje jos išskiriamos ir priklausomai nuo atsakomybės rūšių išskiriamos tam tikros tarptautinės teisinės atsakomybės formos.

Materialinės atsakomybės formos

Materialinė atsakomybė reiškia pareigą atstatyti materialinę žalą, kuri gali būti realizuojama:

– restitucija,

– reparacija.

Restitucija – tai materialinės padėties atstatymas, kuri buvo iki pažeidimo padarymo. Atstatoma realiai padaryta žala. Negauta nauda paprastai nėra atstatoma.(6,273). Pagal И.Н.Бирюков restitucijos sąvoka praplečiama: tai materialinės žalos atlyginimas natūra (pvz. gražinant neteisėtai užvaldytą turtą, transporto priemones). И.Н.Бирюков išskiria dar vieną restitucijos porūšį – substituciją. Substitucija – tai neteisėtai sunaikinto, užvaldyto ar pažeisto turto pakeitimas analogišku paskirties ir vertės atžvilgiu. (4, 105). Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928m. sprendime dėl Chožuvo gamyklos konstatuota, kad “restitucija turi būti įvykdyta natūra arba, jei ji tapo neįmanoma, sumokėta suma, lygiavertė turtui, kurį būtų tekę grąžinti vykdant restituciją; jei reikia”.(1, 341).

Apibendrinant autorių nuomones, darytina išvada, kad restitucija galima:

– natūra,

– pinigų suma, lygiaverte turtui, jei natūra neįmanoma,

– substitucija.

Kita materialinės atsakomybės forma – reparacija. “Reparacija turi, kiek tai įmanoma, pašalinti visas neteisėtų veiksmų pasekmes ir aatstatyti situaciją, kuri tikrai būtų egzistavusi, jei šie veiksmai nebūtų buvę įvykdyti.” – taip pateikta reparacijos sąvoka Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo 1928m. sprendime dėl Chožuvo gamyklos. (1, 342) Reparacija – tai piniginė ar kitos formos kompensacija nukentėjusiajai šaliai. Reparacija yra suprantama kaip materialinės žalos, kuri buvo padaryta tarptautinės teisės pažeidimu, atstatymas pinigais, prekėmis, paslaugomis. Reparacija yra taikoma tais atvejais, kai padėties, buvusios iki tarptautinės teisės pažeidimo padarymo, atstatyti, taikant restituciją, neįmanoma ir siekiama atstatyti padarytą žalą.(4, 104).

Politinės atsakomybės formos

Skiriamos tokios politinės atsakomybės rūšys:

– satisfakcijos,

– retorsijos,

– represalijos,

– sankcijos.

Satisfakcija – nukentėjusios šalies atsiprašymas, patikinimas, kad tokie teisės pažeidimai daugiau nepasikartos, apgailestavimas, konkrečių asmenų nubaudimas. (6, 260). Satisfakcija –tai moralinių nukentėjusiosios šalies reikalavimų patenkinimas, moralinės žalos atlyginimas.(4, 105). Jeigu pažeidimas liečia nukentėjusios valstybės garbę ar suverenias politines teises (pvz. nuplėšta ambasados vėliava ir pan.), nukentėjusi valstybė turi teisę į satisfakciją, tai yra teisę reikalauti, kad jos būtų oficialiai atsiprašyta, o jei reikia – kad būtų duotos oficialios garantijos, jog bus imtasi veiksmų, kad panašūs veiksmai nepasikartotų, kad kalti asmenys būtų nubausti, o kartais net išduoti nukentėjusiai valstybei ir t.t. Satisfakcija teikiama paprastai tada, kai užsienio valstybei padaroma moralinė žala. Pagal kodifikacijos projektą, rengiamą Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisijos, satisfakcija gali būti įvairi: (a) atsiprašymas, (b) nominalus žalos aatlyginimas,(c) nukentėjusios valstybės teisių sunkių pažeidimų atveju – žalos atlyginimas, atspindintis pažeidimo sunkumą, (d) tais atvejais, kai pažeidimą savo neteisėtais veiksmais įvykdė pareigūnai, taip pat kai pareigūnai ar privatūs asmenys įvykdė nusikaltimą – drausminės nuobaudos ir kriminalinės sankcijos kaltų asmenų atžvilgiu (projekto 45 straipsnis). Nukentėjusi valstybė gali taip pat reikalauti, kad valstybė pažeidėja garantuotų, jog pažeidimai nepasikartos (projekto 46 straipsnis). (1, 344).

Reikėtų paminėti ir kitas politinės atsakomybės formas – represalijas, retorsijas ir sankcijas. Pažymėtina, kad kai kuriuose tarptautinės teisės šaltiniuose šios trys formos išskiriamos į atskirą grupę ir vadinamos atsakomosiomis priemonėmis.

Represalijos – atsakomieji prievartiniai nukentėjusios šalies veiksmai (pvz. žvejybos laivo, neteisėtai užsiimančio žvejyba, sulaikymas ir areštavimas). Represalijos yra suprantamos kaip atsakomosios priemonės santykiuose tarp dviejų valstybių. (1, 344). Tai vienašalės prievartinės priemonės, kurias pateisina tarptautinė teisė, jeigu jos yra atsakomosios priemonės. (3, 180). Represalijos leidžiamos tik prieš pažeidimą išprovokavusią valstybę. Represalijos turi būti proporcingos tiems pažeidėjo veiksmams, kuriais buvo iššauktos. (6, 260). И.И.Лукашук teigia, kad represalijos turi būti taikomos, atsižvelgiant į tarptautinės teisės normas, tačiau kadangi jos yra atsakomosios priemonės, gali išeiti iš tarptautinės teisės ribų tiek, kiek tai atitinka teisės pažeidimo pobūdį. Jos turi būti proporcingos, bet ribų peržengimas, taikant represalijas, taip pat negalimas, nes tai jau piktnaudžiavimas

teise ir teisės pažeidimas. (3,181).Draudžiamos ginkluotos represalijos (intervencijos, blokados ir pan.).

Šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje išskiriamos tokios represalijų formos: embargo (draudimas parduoti turtą ir technologijas pažeidimą padariusiai šaliai, t.y. bet kokio importo į šalį pažeidėją įvežimo uždraudimas), boikotas (draudimas pirkti ir įvežti prekes, pagamintas iš nurodytos valstybės pažeidėjos), valstybės-pažeidėjos sąskaitų užšaldymas bankuose ir pan. (4, 110).

Retorsijos – tai atsakomosios akcijos į nedraugiškus veiksmus, kurie nėra teisės pažeidimai. Retorsijos taikomos kaip atsakomosios vienos valstybės priemonės kitai, siekiant įtakoti kitą valstybę taip, kad jji nutrauktų nedraugiškus, neteisingus, diskriminuojančius, tačiau teisėtus veiksmus. (3, 180). Retorsijos suprantamos kaip atsakomosios priemonės, kurios formaliai neapriboja sutartyje ar paprotyje įtvirtintų valstybės-pažeidėjos teisių, bet tiesiogiai pažeidžia jos interesus, daugiausia ekonominius. V.Vadapalas pateikia pavyzdinę retorsijos situaciją, kai valstybė, anksčiau gera valia suteikusi kaimyninės valstybės žvejybos ar prekybos laivams teisę naudotis jos uostu, kuris nėra atviras užsienio laivams, vėliau tokią teisę atšaukia,atsakydama į nedraugiškus veiksmus. (1, 345).

Tarptautinės praktikos pagrindu yra susiklosčiusios šios retorsijos formos: apribojimų valstybės pažeidėjos importui nustatymas, muitų padidinimas pprekėms, įvežamoms iš valstybės pažeidėjos, kvotų ir licenzijų sistemos įvedimas, prekiaujant su šalimi pažeidėja, padidintų reikalavimų šalies pažeidėjos produkcijai ir pan. Politinėmis retorsijos formomis gali būti įvairūs apribojimai, nustatomi šalies pažeidėjos diplomatams ir piliečiams, diplomatinės atstovybės atšaukimas iš šalies pažeidėjos, nnumatytų vizitų atšaukimas ir pan. (4, 109).

Sankcijos – tai atsakomosios priemonės pagal tarptautinių organizacijų rezoliucijas, kurios sudaro atskirą politinės atsakomybės rūšį. Sankcijos gali būti taikomos tik Saugumo Tarybos sprendimu tų valstybių atžvilgiu, kurių veiksmai kelia grėsmę taikai ir saugumui. Pagal Įstatų 39 straipsnį Saugumo Taryba, nustačiusi, kad atsirado grėsmė taikai arba taika buvo pažeista ar įvykdytas agresijos aktas, parengia rekomendacijas arba sprendžia, kokių priemonių imtis tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ir atkurti. Saugumo Taryba gali nuspręsti, kad:

1) bus taikomos tokios nesusijusios su ginkluotos jėgos panaudojimu sankcijos, kaip visiškas ar dalinis ekonominių santykių, geležinkelio, jūros, pašto telegrafo, radijo ir kitų susisiekimo priemonių, o taip pat diplomatinių santykių nutraukimas (Įstatų 41 straipsnis);

2) bus imamasi karinių priemonių tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti ar atkurti, jjei nepakanka aukščiau minėtų priemonių (Įstatų 42 straipsnis).

Pažymėtina, kad sankcijų taikymas be Saugumo Tarybos leidimo yra neteisėtas. Tačiau valstybė agresijos atveju turi teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną, kuri nėra priskiriama sankcijoms. Savigyna nuo ginkluoto užpuolimo nėra atsakomybės tarptautinėje teisėje dalis.

Neginkluotas tarptautines sankcijas turi teisę taikyti ir regioninės organizacijos ir ne tik jų regiono valstybių atžvilgiu, tačiau tik tais atvejais, kai pažeidimas liečia visų sankcijas taikančių valstybių interesus, tai yra kiekviena tokia valstybė turėtų būti laikoma nukentėjusia nuo pažeidimo vvalstybe.

Kai kurie autoriai prie politinės atsakomybės formų priskiria ir tokias kaip formas kaip valstybės suvereniteto apribojimas, deklaratyvūs sprendimai. (4, 105). Valstybė...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2067 žodžiai iš 4134 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti