Referatas Valgymo sutrikimai paauglysteje

9.8 (3 atsiliepimai)

Apimtis
6235 žodžiai (-ių)
Kategorija
Socialinis darbas

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


Valgymo sutrikimai paauglysteje

Untitled

TURINYS

ĮVADAS

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti reikalinga energija. Vienintelis energijos šaltinis, kuriuo mes galime naudotis – maistas. Maistas yra neatsiejama ir būtina mūsų gyvenimo dalis, taip kaip vanduo, oras. Vandens, kurį geriame, ir oro kuriuo kvėpuojame, kokybę galima palaikyti tik iš dalies. Maisto kokybę, mitybos principus ir įpročius įgyjame šeimoje. O mityba yra vienas iš svarbiausių sveikatai įtaką darančių veiksnių, kurį galime koreguoti patys.

Subalansuota, racionali mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį bei protinį vystymąsi, sugebėjimą mokytis, lytinį vystymąsi, brendimą, didina organizmo atsparumą įįvairioms ligoms bei neigiamiems faktoriams, didina darbingumą.

Nepilnavertė, neteisinga mityba lėtina augimą, silpnina organizmą, mažina atsparumą įvairioms ligoms. Paauglystėje nepilnavertė mityba yra labai aktuali ir reikšminga.

Vienas iš organizmo poreikių mityba. Ji yra svarbi visą žmogaus gyvenimą. Normaliai paauglio organizmo veiklai būtina racionali mityba. Tačiau kasmet daugiau ir vis jaunesnių žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų.

Paauglystė yra susijusi su kiekybiniais ir kokybiniais vystymosi pokyčiais. Tai lytinio brendimo, asmenybės formavimosi ir savarankiško gyvenimo planavimo laikotarpis. Paauglys visada yra marginalas (paribio asmuo). Jis jau nne vaikas, bet dar ir ne suaugęs. Vyraujantis liekno kūno idealas, noras būti gražesniems ir panašiems į kitus, verčia badauti, nevalgyti kai kurių maisto produktų, reikalingų žmogaus organizmui. Visa tai glaudžiai susiję su elgesiu. Nevisavertės mitybos pasekmės dažniausiai būna – vvalgymo sutrikimai, kuriuos galima susieti su elgesio sutrikimais.

Darbo tema yra aktuali tuo, kad paauglystė yra sunkus laikotarpis, kai reikia pereiti daug etapų: brendimą, kūno proporcijų keitimąsi. Kartu su šiais pasikeitimais atsiranda ir elgesio sutrikimai, kuriuos dažniausiai lydi ir valgymo sutrikimai, apie kuriuos šiomis dienomis yra kalbama daug ir dažnai. Šia tema rašė: Dr. Christopher Fairburn, Aputytė V., Stukas G., Austrauskaitė A., Bartkevičiūtė R.

Darbo tikslas – analizuoti valgymo sutrikimus paauglystėje ir jų prevencija.

Darbo uždaviniai:

Analizuoti naujausią mokslinę, metodinę literatūrą šia tema.

Tirti vyresniųjų klasių mokinių žinias apie valgymo sutrikimus.

Tirti tėvų požiūrį į paauglių mitybą.

Tirti ar sudarytos sąlygos vaikų mitybai mokykloje.

Darbo metodai:

Literatūros analizė

Anketinė apklausa

Struktūruotas interviu

Meniu analizė

Hipotezėpaauglių žinių lygis apie valgymo sutrikimus yra nepakankamas.

Darbe bus atskleistos profesinės kompetencijos:

Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas:

1.1. Vertinti ugdytinio aplinką ir prevencijosporeikį

Analizuoti prevencinio darbo veiksmingumą.

Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas:

2.1. Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius..

Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui:

Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis.

Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas:

Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.

PAUGLYSTĖ IR VALGYMO SUTRIKIMAI

Sveika mityba

Sveikos mitybos rekomendacijas ypač gerai atspindi sveikos mitybos piramidė (1 pav.).
Respublikinis Mitybos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikos mitybos piramidę patvirtino dar 1998 metais. Maisto produktai joje suskirstyti į šešias grupes.Piramidės pagrindą sudaro mmaisto produktai, kurių rekomenduojama valgyti daugiausiai – duona, grūdai, bulvės ir jų produktai. Tai piramidės bazinė grupė. Iš piramidės bazinės grupės rekomenduojama valgyti 5-11 porcijų per dieną (piramidėje porcijos yra santykinis produkto kiekis, pvz. duonos riekė, vaisius). Virš bazinės grupės viename lygyje pateikiamos dvi produktų grupės – daržovių grupė – rekomenduojama 3-5 porcijos per dieną ir vaisių grupė – rekomenduojama 2-4 porcijos per dieną. Virš šių dviejų grupių pateikiamos dar dvi produktų grupės – pienas, sūris, jogurtas – 2-3 porcijos per dieną ir mėsa, paukštiena, žuvis, ankštiniai, kiaušiniai, riešutai – rekomenduojama taip pat 2-3 porcijos per dieną. Piramidės viršūnėje pateikiama produktų grupė, kuri turėtų sudaryti mažiausią maisto raciono dalį: riebalai, aliejai – juos rekomenduojama vartoti saikingai, cukrus, saldainiai, saldinti gėrimai – šiuos produktus vartoti retai.

0x01 graphic

pav. Sveikos mitybos piramidė (Respublikinis Mitybos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos).

Duona, grūdai, makaronai, bulvės teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Be to grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6 – 11 porcijų. Vieną porciją suudaro 1 riekutė duonos, ½ stiklinės makaronų, ryžių ar kitos košės.

Daržovės mitybai labai svarbios. Jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių. Daržovės stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Be to daržovėse gausu maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3 – 5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: ¾ stiklinės daržovių sulčių, ½ šviežių sulčių, viena vidutinio dydžio bulvė.

Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A – karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2 – 4 porcijas šios grupės vaisių. Viena produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio vaisius, ½ puoduko susmulkintų vaisių ar uogų, ¾ stiklinės grynų vaisių sulčių, ¼ kg džiovintų vaisių.

Pienas ir jo produktai – maistingas, įvairaus amžiaus žmonių lengvai pasisavinamas maistas. Iš šių produktų mūsų organizmas gauna vertingų baltymų, kalcio, fosforo, visų svarbiausių vitaminų – A, D, B grupės, PP, C bei kitų. Tai gyvulinės kilmės produktai, turintys gana nemažai riebalų, todėl jų nereikia valgyti dideliais kiekiais. Per dieną rekomenduojama suvartoti 2 – 3 porcijas šių maisto produktų. Vieną porciją sudaro: vienas puodelis pieno, jogurto ar 60g fermentinio sūrio.

Mėsoje, paukštienoje, žuvyje, ankštinėse daržovėse, kiiaušiniuose, riešutuose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Didžiausią biologinę reikšmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų amino rūgščių. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2 – 3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60 – 100g vištienos ar žuvies, vienas kiaušinis, ½ stiklinės virtų pupelių, 2 šaukštai žemės riešutų.

Riebalai, aliejai, saldumynai- tai aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai. Šiems produktams nėra rekomenduojamų porcijų per dieną, nes juos reikia valgyti labai mažais kiekiais.

Sveikos mitybos piramidė neteikia tikslios informacijos, kiek gramų per parą reikia suvartoti vienų ar kitų maisto ar biologiškai aktyvių medžiagų, kiek gramų vieno ar kito maisto produkto, ji duoda tik rekomendacijas, orientuodama vartotoją į maisto produktus, maisto produktų grupes. Mitybos rekomendacijos turi būti teikiamos kalbant apie konkrečius maisto produktus, o ne apie maisto medžiagas. Vienas sveikos mitybos principų – įvairumas. Taigi maisto asortimentas turi būti įvairus, maisto produktus reikia rinktis kasdien iš visų maisto produktų grupių. Taip organizmas gaus ir gyvūninių, ir augalinių maisto produktų.

Sveikos mitybos piramidė daugiausia produktų rekomenduoja vartoti iš bazinės piramidės grupės. Kuo aukščiau piramidės viršūnės, tuo mažiau tos grupės produktų r

eikėtų vartoti. Piramidės pagrindo maisto produktų grupė ir virš jos esančios dvi maisto produktų grupės – augalinės kilmės. Sveikos mitybos piramidė rekomenduoja ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bet augalinių maisto produktų vartojimas beveik neribojamas, rekomenduojami didžiausi porcijų kiekiai. Taip yra todėl, kad šių grupių maisto produktų sudėtyje vyrauja kompleksiniai angliavandeniai, savo sudėtyje turintys didelį krakmolo kiekį ir mažą cukraus (sacharozės) kiekį. Taigi angliavandenių, išskyrus cukrų, rekomenduojamavartoti pakankamai daug. Angliavandeniai turi sudaryti 55-62 % paros raciono energijos. Angliavandeniai – pagrindinis eenergijos šaltinis. Jie greitai suskaldomi, rezorbuojasi virškinamajame trakte, ir organizmas greitai gauna reikalingą energiją. Suvalgius daug angliavandenių (kompleksinių) turinčio maisto, sustoja riebalų oksidacija, ir energija gaminama iš angliavandenių. Tuo tarpu riebalų rekomenduojama vartoti saikingai.Riebalai turi sudaryti 28-30 % paros maisto davinio energinės vertės. Jų skaldymas yra žymiai lėtesnis procesas, ir energija atsipalaiduoja po žymiai ilgesnio laiko tarpo (A. Astrauskatė, R. Bartkevičiūtė 2000).

Sveikos mitybos piramidė neteikia tikslios informacijos, kiek gramų per parą reikia suvartoti vienų ar kitų maisto ar biologiškai aaktyvių medžiagų, kiek gramų vieno ar kito maisto produkto, ji duoda tik rekomendacijas, orientuodama vartotoją į maisto produktus, maisto produktų grupes. Sveikai maitinantis svarbu ne tik mitybos piramidė, bet ir sveikos mitybos taisyklės bei principai.

Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės:

Valgyti kuo įįvairesnį maistą.

Išlaikyti normalų kūno svorį.

Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos taukai ir kt.).

Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.

Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų.

Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.

Kuo mažiau vartoti alkoholio (27).

Sveikoje mityboje labai svarbu mitybos režimas. Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto paskirstymas atskirų valgymų metu. Mitybos režimą valdo alkis. Alkio pojūtis išnyksta po 10 – 20 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas mažomis porcijomis. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes, atėjus laikui valgyti, ima daugiau skirtis virškinamųjų sulčių, atsiranda apetitas, noras valgyti, o pavalgius – maistas geriau virškinimas. Virškinimui llabai svarbios sąlyginės – refleksinės reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku. Nereguliariai valgantys žmonės dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais negu tie, kurie valgo reguliariai tris arba keturis kartus per dieną.

Mityboje taip pat labai svarbu šie principai:

Saikingumas. Net ir būtinos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug kenksminga sveikatai;

Įvairumas. Su maistu būtina gauti apie 50 maisto medžiagų. Nė vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų. Jos gaunamos vartojant įvairų maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus, bbus patenkinami organizmo poreikiai.

Subalansuotumas. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo (27).

Jei žmogaus mityba atitiks organizmo fiziologinius poreikius, remsis sveikos mitybos principais ir pagrindinėmis taisyklėmis bei sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis, jei bus prisilaikoma mitybos režimo – mityba bus ne tik sveika, ji bus nukreipta sveikatos išsaugojimui, jos įtvirtinimui ir stiprinimui, o tai ypač svarbu paauglystės amžiuje, kai organizmas auga.

Paauglystės amžius

Paauglystės amžius- tai vaikų nuo 11- 12 iki 15- 16 metų raidos laikotarpis atitinkantis bendrojo lavinimo mokyklos 5- 9 klasės mokinių amžių.Paauglystės amžius dar vadinamas pereinamuoju, nes tada tolydžio pereinama iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį. Pagal psichologinį išsivystymą ir pobūdį paaugliškas amžius- tipiškas vaikystės amžiaus tarpsnis. Tačiau, kita vertus paauglys- augantis žmogus, stovintis ant suaugusiųjų amžiaus (pasaulio) slenksčio. Pasiektas vystymosi lygis, išaugusios pasaulio galimybės skatina savarankiško, savojo Aš įtvirtinimo poreikį. Paauglys siekia, kad suaugusieji pripažintų jo teises ir potencialias galimybes. Dažnai suaugusieji, pabrėždami, kad paauglys jau nebemažas, iš jo daugiau reikalauja, ignoruoja jo teises į savarankiškumą. Tokia prieštaringa padėtis sunkina santykius su suaugusiaisiais, sukelia konfliktines situacijas arba įvairias protestų formas. Todėl paauglystės amžius kartais vadinamas „sunkiu“, „kritiniu“.

Visą XX amžių teoretikai ginčijosi dėl biologinių ir socialinių veiksmų vaidmenų „kritiniame“ ppaauglių amžiaus vystymosi etape. Biologinis veiksnys sąlygoja šio amžiaus vaiko organizmo esminius pokyčius, vyksta lytinis brendimas, organizmo persitvarkymas, kaita. Visa tai ypač būdinga 11- 13 metų mergaitėms ir 13- 15 metų berniukams. Fizinio vystymosi specifiniai požymiai – ūgio, svorio, krūtinės ląstos padidėjimas, antrinių lytinio brendimo požymių atsiradimas. Berniukams būdingas raumenų vystymasis, mergaičių organizme vystosi minkštieji audiniai. Dėl šių procesų labai pasikeičia paauglio išvaizda; jo kūno proporcijos supanašėja su suaugusiojo. Nedarnus kūno dalių augimas paaugliui kelia nepasitikėjimą savimi, nemalonius išgyvenimus.

Ilgą laiką paauglystės amžiaus tarpsnis buvo įvardijamas terminais, apibūdinančiais sąvoka „vystymosi krizė“, pabrėžiančia negatyvius šio amžiaus aspektus. Daug dalykų, leidžiamų suaugusiajam, draudžiama vaikui. Vaikystėje paauglys saistomas visuomenės normų ir reikalavimų. Šios normos ir reikalavimai vaikui tampant suaugusiu, keičiasi. Paauglio supratimas apie save kaip žmogų, jau peržengusį vaikystės ribas, lemia jo persirentavimą nuo vienų normų ir vertybių į kitas. Paauglio lygiavimasis į suaugusius pasireiškia siekimu būti panašiam į juos išore, pritapti prie kai kurių jų gyvenimo ir veiklos sričių, įgauti suaugusiųjų savybių, įgūdžių, teisių, privilegijų, pirmiausia tų, kurios nusako ryškiausią suaugusiųjų skirtumą ir pranašumą, palyginti su vaikais (I. Leliūgienė 2003).

Pagrindinė paauglio socialinė užduotis – tapatumo įgijimas. Tai kartu ir asmeninės pozicijos patvarumas. Identiškumas formuojasi plečiantis paauglio patyrimui ir pajėgumui svarstyti, susidaryti sąvokas, įįvertinti įvykius bei reiškinius. Savęs suvokimas ir vertinimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip kiti jį suvokia ir vertina, į save žiūrima kitų akimis. Turi reikšmės ir laiko perspektyva: kokiu paauglys norėtų būti, kaip juo tapti, ko iš jo laukia. Aiškus identiškumas susidaromas tada, kai visi šie aspektai harmoningai suderinami.

Tapatumo paieška susijusi ir su perėjimu prie unikalių individualios požiūrių ir vertybių sistemos ir jos taikymu kasdieniniame gyvenime – t.y asmeninės pozicijos užėmimo ar dar kitaip pavadinus – savirealizacijos. Savo požiūrių ir vertybių sistemos formavimo sąmoningumas labai priklauso nuo asmens atvirumo pačiam sau, savo patirčiai bei savęs adekvataus priėmimo.

Tobulindami savo tapatumo jausmą, paaugliai paprastai išbando savo skirtingus “aš” skirtingomis situacijomis – galbūt vienokie būdami namie, kitokie su draugais, dar kitokie mokykloje ar darbe. Jei dvi tokios situacijos iš dalies sutampa, pavyzdžiui, kai paauglys pasikviečia į namus draugus, su kuriais jis elgiasi kaip Šaunusis Džo, kyla nemažų keblumų. Jaunuolis klausia savęs: “Koks aš čia turėčiau būti? Kuris yra tikrasis aš?”. Dažnai tokia vaidmenų maišatis įveikiama tik pamažu keičiantis savivokai, kuri susieja įvairius “aš” į vientisą ir asmeniui priimtiną sampratą apie save – tapatybę (Mayers).

Tačiau taip būna ne visada. Eriksonas įsitikinęs, kad kai kurie paaugliai anksti suranda savo tapatybę, paprasčiausiai perimdami savo tėvų vertybes b

ei lūkesčius. Kitų tapatybė gali būti negatyvi, t.y. priešinga tėvams ir visuomenei, bei atitinkanti tam tikrą bendraamžių grupę, pavyzdžiui, tokią, kur visi yra arba skustomis galvomis, arba dažytais ir sušiauštais plaukais. Treti niekada nesuranda savęs ir niekam tvirtai neįsipareigoja. Daugumai tapatybės paieškos tęsiasi ir po paauglystės bei atsinaujina vėliau gyvenimo permainų metu.

Labai daug 16 metų paauglių, kurie labai išgyvena dėl pradėjusio keistis kūno ir bando jį „koreguoti“.Paauglystė ypatinga tuo, kad kūnas ima keistis ir atsiranda baimė bręsti. Pirmiausia jaunuolį ar mmergaitę išgąsdina lytinis brendimas. Nedaug informacijos apie tai, kad lytiškai bręstant ima didėti poodinis riebalų sluoksnis. Jei tai būtų akcentuojama, merginos nebijotų, kad staiga pradės „tukti“, „storėti“. Paauglės Lietuvoje priauga 5-8 kilogramus. Tai joms didelis stresas. Jos nesijaučia saugios, kyla nerimas. Jei seksualinė branda būna ypač ankstyvoje paauglystėje, mergaitės staiga tampa motinos, klasėje išsiskiria ir pasidaro pašaipų objektu. Vaikai labai žiaurūs, greitai pastebi, kad kitas yra kitoks ir to netoleruoja, ima šaipytis: tu esi stora ir visokia kitokia. O valgymas mmalšina nerimą (I. Kajokienė 2004).

Tačiau vis dėlto dauguma vaikų sėkmingai ir be didesnių emocinių sutrikimų pereina visus paauglystės pokyčius, kartu patirtami nemažai streso ir nerimo momentų. Probleminiu atveju paauglys gali išgyventi bendrus psichinius sutrikimus (depresiją, paniekos priepuolius, nerimo sutrikimus) aarba atsiranda specifinė psichopatologija, susijusi su paauglyste, kaip antai valgymo sutrikimai: 1,5 % mokyklinio amžiaus mergaičių suserga nervine anoreksija, dar 5% susiformuoja nepilnas nervinės anoreksijos sindromas, 2-4% jų išsivysto nervinė bulimija, o dar 19% turi kai kuriuos bulimijos simptomus (Ž. Piage). Taigi paauglystėje, labai didelė rizika susirgti valgymo sutrikimais, kurių priežastys dažniausiai slypi paauglio viduje.

Paauglystėje labai svarbu suvokti savo kūno vaizdą. „Kūno vaizdas“ yra labai svarbi sąvoka, kai kalbama apie valgymo sutrikimus – anoreksiją bei bulimiją. Tai psichologinė savo paties kūno reprezentacija, taip pat ir visi jausmai, susiję su šiuo suvokimu.Vidinė reprezentacija- tai procesas, kaip kiekvienas iš mūsų suvokia tikrąjį kūno dydį bei kūno formą. Jeigu žmogus pervertina ar nepakankamai įvertina savo kūno parametrus, jam būdingas savo kūno vaizdo sutrikimas. NNervinei anoreksijai, o neretai ir nervinei bulimijai, būdinga įsitikinimas, jog kūnas storesnis nei iš tiesų yra. Kai asmuo nekenčia savo kūno ar vertina jį itin negatyviai, tai rodo nusivylimą savo kūno vaizdu. Pirmieji šiuos fenomenus pastebėjo neurologai, vėliau šiuo reiškiniu ėmė domėtis ir psichologai.

Fisher ir Cleveland teoriniai apibendrinamieji darbai buvo labai vertingi, nes praplėtė neurologinio pacientų vertinimo ribas, bet dar daug aspektų liko nepaliesti. 1935 m. Schilder pirmasis pavartojo „kūno vaizdas“ sąvoką klinikinėje psichiatrijoje. Knygoje „The Image and Appearence of tthe Human Body“ jis teigia, jog, kūno vaizdas – „mūsų paties kūno piešinys, suformuotas mintyse, t, y. vaizdas apie mūsų pačių kūną“. Jis sujungė organinę patologiją su psichoanalizės atradimais.

H.Bruch, nuo kurios darbų apie kūno vaizdą prasidėjo visa psichologinė šios sąvokos analizė, įnešė daug labai svarbių šio fenomeno aiškinimosi aspektų. Daugiau nei 35m. paskyrusi darbui su anoreksiškais bei nutukusiais žmonėmis, ji padarė išvadą, jog abiem atvejais pacientams būdingas neteisingas kūno vaizdo suvokimas.

Kūno vaizdą sudaro keletas svarbių komponentų: dydžio suvokimas, kūno funkcijų percepcija, seksualinio vaidmens priėmimas, emocinis savo kūno vertinimas bei socialinio įvaizdžio atitikimas. Bent vieno iš šių dalių suvokimo sutrikimas jau iškreipia besiformuojantį kūno vaizdą.

Istorija rodo, kad moters grožio idealas nuolat kito. Nuo XXa. vidurio stiprėjo vartotojiškas požiūris į žmogaus kūną. XXa. Pabaigoje galima sakyti įsivyravo kūno kultas. Paradoksalu, tačiau per pastarąjį dešimtmetį pagausėjo nutukusių vaikų, paauglių ir suaugusių ne tik labiausiai ekonomiškai pažengusiose šalyse, bet ir kai kuriuose besivystančiuose kraštuose.

Šiuolaikinėje populiarioje literatūroje, kai kuriose televizijos laidose, reklamose nuolat teigiama, kad kiekviena moteris gali būti itin liekna. Dažnai net ir normalaus svorio moteriai patariama liesėti, neribojama individualių, paveldėtų ypatumų, kuriuos labai sunku pakeisti. Visa tai skatina merginų ir jaunų moterų, o ypač bręstančių mergaičių neteisingą požiūrį į savo kūną, iiškreiptą kūno vaizdo suvokimą, nenatūraliai lieso kūno idealizavimą, nepasitenkinimą savo kūnu, depresiją, dietų laikymąsi, piktnaudžiavimą sportu, valgymo sutrikimus.

Valgymo sutrikimų kilmė ir aiškinimas

Valgymo sutrikimai lydėjo visuomenę nuo neatmenamų laikų. Egiptiečiai tikėjo, kad kasmėnesinis vėmimas padeda išlaikyti gerą sveikatą. Cezario laikais romėnai laikėsi šūkio: „valgyk, gerk ir būk laimingas“. Tuo metu Romoje buvo įrengtos net specialios patalpos vėmimui. Helenistiniu laikotarpiu atsirado pirmų badautojų, kurie siekė sumenkinti savo nuodėmingą kūną ir išaukštinti nemirtingą sielą. Šventasis Jeronimas aprašo, kaip vienas iš jo vadovaujamų moterų 383 metais persistengusi mirė nuo išsekimo (G. Šurkienė, R. Stukas 1999 ).

Viduramžiais niekaip nepavyko išspręsti ginčo, kieno badavimas yra siųstas- velnio ar Dievo. Literatūroje aprašytos dvi moterys, kurios mirė nuo išsekimo ir taip apsivalėnuo velnio apsėdimo. Minima ir mergina, kuri tėvo verčiama ištekėti už Sicilijos karaliaus, badavo, kad tėvo išrinktajam atrodytų nepatraukli. Už nepaklusnumą ji buvo tėvo nukryžiuota, o vėliau paskelbtašventąja, nes „atsidavė tik Dievui“. XIII amžiuje religingos moterys dėl savo sugebėjimopasninkauti ir savęs atsižadėjimo buvo laikomos beveik šventosiomis. Jas labai vertino ne tik bažnyčia, bet ir visuomenė.

Iki XX a. 5 dešimtmečio į valgymo sutrikimus nebuvo žiūrima rimtai. Viena iš priežasčių yra ta, kad jais sirgo tik aukštuomenės moterys. Lieknumo idealas pirmiausia paplito aukštesniosiose socialinėse klasėse. Taigi daugelis manė, kkad valgymo sutrikimai yra tiesiog aikštingasponių kaprizas, noras atkreipti į save dėmesį. Vėliau valgumo sutrikimais „užsikrėtė“ ir kitų visuomenės sluoksnių žmonės- ir moterys, ir vyrai. Paauglės merginos reklamuodavo rūbus net subrendusioms moterims (nes šios nebuvo pakankamai liesos!).

Iki 1990 metų ši problema kamavo vakarietiškos kultūros šalis, bet vykstant globalizacijai ji palietė ir atokesnius pasaulio kraštus- Aziją (ir lieknąsias japones), Afriką (kur visais laikais patraukliausia buvo laikoma stambi moteris, pajėgi dirbti , gimdyti ir užauginti pulką vaikų), šalis, kur lieknumas laikytas silpnumo, nevaisingumo požymiu.

Iki 8 dešimtmečio pabaigos niekas netyrė, kiek Lietuvoje buvo sergančiųjų nervine anoreksijair bulimija. Pacientus su valgymo sutrikimų simptomais neretai gydydavo nuo šizofrenijos, vertindami svorio baimę kaip kliedesį. Tačiau atgavus nepriklausomybę valgymo sutrikimai Lietuvoje per maždaug penkerius metus pasiekė tokį lygį, kaip Vakarų šalyse ir Amerikoje- per 50 metų. Tai lėmė mūsų valstybės atkūrimas ir naujų nuostatų įsivyravimas. Sovietų sąjungoje „tarybinės“ moterys nurodė, kad socialiniame gyvenime svarbiausi yra protiniai gabumai, o ne išvaizda. Iš tiesų tuo metu išorinis moters įvaizdis ir grožis nebuvo eskaluojamas.

Vis dėlto Vakarų idealais Lietuvos moterys žavėjosi ir laukė, kol įsivaizduojama utopija taps realybe. Labai daug lietuvių moterų šiandien patiria didelę prieštarą tarp moters tradicinio vaidmens (rūpintis namų ūkiu, auginti vaikus) ir visuomenės bei žiniasklaidos siūlomo emancipuotos, s

ėkmingai karjeros laiptais kopiančios moters įvaizdžio. Taigi pirmiausiai iš Vakarų kultūros perėmėme lieknos, gražios, stilingos moters įvaizdį. Žurnaluose sumirgėjo skelbimai apie stebuklingas dietas, lieknų, madingai apsirengusių manekenių nuotraukos, kosmetikos reklama- į mūsų gyvenimus ėmė skverbte skverbtis vakarietiška mados industrija, skatindama „šiek tiek“ sulieknėti (V. Rimšaitė 2004). Tokia staigi požiūrių kaita į moterį matomai lėmė tokį greita valgymo sutrikimų didėjimą.

Nervinė anoreksija

Nervinė anoreksija- tai liga, kurios metu, siekiant suliesėti, sąmoningai ribojamas maisto kiekis. Ji ilgainiui sukelia somatinių komplikacijų ir fizinį išsekimą (Šeimos ssantykių institutas).

Anoreksija pirmą kartą minima viduramžiais. Tyrinėjant viduramžių aukštuomenės gyvenimą buvo rastas dokumentuose aprašytas 1245 metais gimusios Vengrijos princesės gyvenimas, kuri ėmė pasninkauti ir dirbti iki išsekimo. Jos kūnas labai sumenko ir būdama 26 metų ji mirė (A. Poželaitė 2005).

Tiesiogiai išvertus „anorexia“- apetito nebuvimas. Tai nėra visai teisingas ligos apibūdinimas, nes dažnai sutrinka ne apetitas, o mityba. Žodis „nervosa“ rodo, kad sutrikimo priežastis yra susijusi su centrine nervų sistema.

81 – 95 % sergančiųjų sudaro moterys ir mergaitės.

Tai viena iš ddažniausių psichiatrinių diagnozių jaunų moterų tarpe.

5 – 20 % sergančiųjų anoreksija mirs. Kuo ilgiau žmogus serga, tuo didesnė tikimybė, kad jis mirs. Mirties priežastys somatinės (visiškai išsekus sustoja širdis), nuo savižudybės.

Tai vienas iš didžiausių mirtingumo procentų tarp visų psichiatrinių ligų.

Apie 70 % sergančių anoreksija atstato svorį per 6 mėnesius nuo gydymo pradžios.

15 – 25 % pacientų liga atkrinta; dalis pastarųjų miršta nuo ligos komplikacijų – aritmijų, oportunistinių infekcijų, nusižudo, miršta nuo išsekimo.

15 – 25 % pacientų būdinga lėtinė ligos forma (23).

Anoreksija negailestinga liga, pasiimanti su savimi jaunas merginas. Šia liga sergančių žmonių mirtingumo skaičius tikrai didelis.

Priežastys:

Progresuojant ligai drauge veikia ir biologiniai, ir psichologiniai, ir šeimos bei visuomenės veiksniai.

Biologiniai veiksniai:

Manoma, kad sergančioms anoreksija moterims sutrinka galvos smegenų zona, kuri kontroliuoja norą valgyti, seksualinį potraukį ir menstruacijas. Gali būti, kad šis sutrikimas yra ne anoreksijos priežastis, o mažėjančio svorio padarinys. Buvo atlikti tyrimai su dvyniais. Dvyniai būna monozigotiniai ir dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš to paties apvaisinto kiaušinėlio ((zigotos) dalių, kai jos atsiskiria viena nuo kitos. Tokie dvyniai turi identišką genetinę informaciją ir yra labai panašūs. Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai apvaisinami du kiaušinėliai skirtingais spermatozoidais. Tokie dvyniai turi nevienodus genus ir gali būti net skirtingų lyčių. Tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti anoreksija antram monozigotiniam dvyniui, jei ja serga pirmasis, yra 50 proc., o heterozigotiniam dvyniui – 10 proc.. Tai rodo, kad didelę įtaką daro paveldimumas.

Psichologiniai veiksniai:

Anoreksija dažnai išsivysto brendimo laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu mergaitė tampa moterimi ir ieško ssavojo „aš“. Ji dažnai jaučiasi nesaugiai. Bandymas išmokti kontroliuoti savo svorį suteikia jai saugumo jausmą. Anoreksija sergančios mergaitės šeimoje dažnai būna labai saugomos, neatsižvelgiama į jų besivystantį savarankiškumą. Taip pat neigiamą įtaką daro ir konfliktai. Gali būti, kad toks aplinkinių elgesys yra ne priežastis, o padarinys: anoreksija dar labiau padidina tėvų susirūpinimą, norą apsaugoti vaiką nuo konfliktų ir sunkumų.

Šeimos ir visuomenės veiksniai:

Vakarų visuomenėje grožio idealas jau nuo 1960-ųjų yra lieknas kūnas. Ir dabar ideali moteris turi būti graži, liekna, išpuoselėta, gera virėja, žmona, motina ir dar sugebėti daryti karjerą.Ypač nepalankiai vertinamas moterų antsvoris. Vyras su antsvoriu apibūdinamas kaip stotingas, o moteris – nutukusi. Reklamose ir filmuose sudaromas įspūdis, kad tik lieknos moterys gali tikėtis sėkmės ir meilės. Tokius joms keliamus reikalavimus mergaitės pradeda suvokti brendimo laikotarpiu, kai jų kūnas sparčiai keičiasi. Jeigu šeimoje ir visuomenėje mergaitė jaučiasi netvirtai, trūksta dėmesio ar ji pati per anksti siekia atsiskirti ir pradėti savarankišką gyvenimą, sutrinka asmenybės suvokimas. Tai sustiprina norą siekti idealo. Ligos rizika padidėja, jei paauglystėje badaujama eksperimentuojant.

Šiuo metu Lietuvoje galiojančiojetarptautinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje pateikti tokie nervinės anoreksijos diagnostiniai kriterijai:

Kūno svoris bent 15 % mažesnis nei turėtų būti (vyresniems nei 16 m.).

Asmuo sąmoningai mažina svorį, vengdamas “storinančio maisto” (badauja, nnaudoja vidurius laisvinančius ir apetitą slopinančius preparatus, specialiai sukelia vėmimą, pernelyg intensyviai sportuoja).

Baimė storėti nuolat išlieka kaip įkyri pervertinimo idėja ir asmuo sau nusistato žemą kūno svorio slenkstį.

Moterims dingsta mėnesinės, vyrams sumažėja seksualinis potraukis ir susilpnėja potencija.

Jei sutrikimas prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, sulėtėja arba sustoja brendimas.

Simptomai:

Ši liga pasireiškia paauglėms mergaitėms, jaunoms moterims, rečiau pasitaiko tarp paauglių berniukų, vyrų. Nervine anoreksija paprastai susergama po ilgiau ar trumpiau trukusios dietos. Pacientai jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Tikrina, ar nepastorėjo, įdėmiai save apžiūrinėja veidrody. Visokiausiais būdais mėgina slėpti nuo aplinkinių, o ypač nuo tėvų, savo elgesį. Stengiasi maitintis atskirai, o jeigu nepavyksta, imasi visokių gudrybių: nepastebimai perdeda maistą iš vienos lėkštės į kitą, išspjauna jau sukramtytą maistą ar atiduoda specialiai tam įsigytam šuniui ir pan.

Vengiama maisto, nuo kurio galima „sustorėti“ (sviesto, grietinės, miltinių patiekalų ir kitų). Paaugliai, išstudijuoja kiekvieno produkto maistingumą, tiksliai apskaičiuoja kalorijas. Tačiau net ir netekę daug svorio, nebūna patenkinti savo išvaizda (14). Taigi reikia atkreipti dėmesį į tokius anoreksijos grėsmės signalus:

Ryškus svorio kritimas.

Nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis.

Tam tikro maisto atsisakymas – ypač turinčio daugiau kalorijų.

Dažni komentarai apie savo “storumą” ar „viršsvorį“, nepaisant krintančio svorio.

Nerimavimas dėl galimo svorio ppriaugimo ir buvimo “storu”.

Alkio neigimas.

Mitybos ritualų susidarymas (pvz., maistas valgomas tam tikra tvarka, ilgai kramtoma, maistas perdėliojamas lėkštėje ir t.t.).

Nuolatinis situacijų, susijusių su maistu vengimas.

Sekinantis, nelankstus sportavimo režimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

Atsiribojimas nuo draugų ir mėgiamos veiklos (23).

Sergant nervine anoreksija mažėja svoris, daugeliu atveju taip atsitinka dėl merginų, o kartais ir vaikinų noro sulieknėti, baimės nutukti. Anoreksija sergantys žmonės nepaisant jų svorio mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vis tiek mano, jog dar yra nutukę.Anoreksija sergantys žmonės siekia tobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Jie džiaugiasi galėdami valdyti savo kūną, o svorio sumažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties. Dažniausiai mirties priežastis būna depresija, bei ligos, kurių negali nugalėti nusilpęs organizmas.

Nervinė bulimija

Nervinė bulimija- tai liga, kurios metu pasireiškia pasikartojančių persivalgymo epizodų. Jų metu suvalgomas didelis maisto kiekis, vėliau taikomos įvairios priemonės persivalgymo pasekmėms šalinti. Bulimija (gr. bulimia<bus- bulius, limos- badas), vilkiškas alkis, liguistas, labai padidėjęs alkio jausmas. Ji buvo atrasta kaip valgymo sutrikimas tik apie 1980 – uosius metus (A. Poželaitė 2005).

Bulimija paliečia 3 –

5 % paauglių ir jaunų moterų.

80 % sergančiųjų sudaro moterys.

Žmonių, kenčiančių nuo bulimijos, svoris dažniausiai būna normalus.

Dauguma sergančiųjų pripažįsta, kad jų elgesys yra neįprastas ir kenkia sveikatai.

Bulimiją dažnai lydi depresijos simptomai ir socialinio prisitaikymo sunkumai.

Bulimija paprastai prasideda paauglystėje (14 – 25 m.), tačiau amžiaus vidurkis yra aukštesnis nei sergančiųjų anoreksija. Paprastai bulimija tęsiasi ilgiau nei anoreksija.

Po gydymo praėjus 5 – 10 metų, apie 50 % visiškai pasveiksta, 20 % – atitinka sutrikimo diagnostinius kriterijus.

Mirtingumas nuo ššios ligos siekia 3 %.

Negydoma liga dažniausiai pereina į lėtinę formą (23).

Priežastys:

Priežastys sąlygojančios šią ligą panašios, kaip ir sergant nervine anoreksija. Įtakos turi santykių sutrikimai su tėvais ankstyvojoje vaikystėje, įvairios stresinės situacijos, ypač reikšmingos brendimo laikotarpiu, kai padidėja viso organizmo jautrumas. Sutrinka medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą, apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis. Be to, sergant nervine bulimija, gerokai dažnesni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Kitaip nei sergant nervine anoreksija, mažesnės įtakos turi genetiniai veiksniai. SSvarbūs šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartais- sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda manyti, kad yra storos, laikosi dietų, badauja (14).

Diagnozuojama pasireiškus šiems požymiams:

Nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti. Būdingi persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis.

Pacientas stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui (sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, badauja, naudoja vaistus – slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ir diuretikus).

Būdinga liguista baimė nutukti, taigi, asmuo nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio. Esamas svoris optimalus arba normalus.

Persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantis elgesys kartojasi mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje (23).

Simptomai:

Dažniausiai šia liga serga paauglės. Nervinė bulimija gali išsivystyti po dietos, taip pat po nervinės anoreksijos. Nors pacientų kūno masė normali ar nedaug didesnė už normalią, tačiau tik trečdalis ligonių būna patenkinti savo svoriu. Liga iš pradžių pasireiškia maisto apribojimo epizodais, po kurio laiko pacientas stengiasi sukelti dirbtinį vėmimą ar pradeda vartoti vidurius paleidžiančių vaistų. Priepuolį paprastai išprovokuoja stresinė situacija, nerimas, ppo jo seka kaltės jausmas, depresija. Kartais persivalgymo priepuoliai planuojami iš anksto. Pasirenkamas kaloringas, lengvai praryjamas ir išvemiamas maistas: saldumynai, riebalai. Persivalgymo priepuolis trunka maždaug apie vieną valandą.

Vėmimas sukeliamas kišant pirštus į burną, dėl to gali atsirasti pažeidimų net ant rankų. Ilgainiui pacientas gali sukelti vėmimą refleksiškai, nekišdamas pirštų į burną. Neretai kartu pasireiškia depresija, sutrinka santykiai su kitais žmonėmis. Kartais toks ligonis tampa impulsyvus, demonstratyvus, nesugeba susivaldyti, dėmesio siekia bet kokia kaina. Kad pašalintų nerimą , pablogėjusią nuotaiką, ligoniai ppradeda vartoti alkoholį ar narkotikus (14).

Reikia atkreipti dėmesį į tokius ligos grėsmės signalus:

Įvairūs požymiai, liudijantys apie persivalgymo epizodus: didelių maisto kiekių dingimas per trumpą laiką arba daugybė pakuočių šiukšlių dėžėje.

Įvairūs požymiai, liudijantys apie bandymus atsikratyti suvartoto maisto: dažnas vaikščiojimas į vonią po valgio, vėmimo žymės ar kvapas, laisvinamųjų preparatų arba diuretikų pakuotės šiukšlių dėžėje.

Sekinantis, nelankstus sportavimo rėžimas – nepaisant oro sąlygų, nuovargio, ligos ar susižeidimų – vadovavimasis poreikiu “sudeginti” suvartotas kalorijas.

Neįprastas skruostų arba žandikaulių srities patinimas.

Nuospaudos ant rankų bei pirštų krumplių, liudijančios apie dirbtinai sukeliamą vėmimą.

Dantų pageltimas, dėmių atsiradimas.

Gyvenimo būdo pritaikymas prie persivalgymo ir vėmimo ritualų.

Atsiribojimas nuo įprastos veiklos bei draugų (23).

Nervine bulimija dažniausiai suserga merginos, kurios anksčiau gydėsi nuo nervines anoreksijos. Atsiranda nuolatinis maisto poreikis, bet drauge kankina baimė sustorėti. Tokie žmonės nepaprastai daug prisivalgo, o paskui dirbtinai sukelia vėmimą arba vartoja šlapimą varančiuosius ir vidurius paleidžiančiuosius vaistus. Dauguma bulimija sergančių žmonių yra normalaus arba vos per didelio svorio, tačiau nuolatinis persivalgymas, o paskui organizmo ,,valymas“ gali sukelti tam tikrų komplikacijų.

Pastovus persivalgymas

Pastovus persivalgymas – tai valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems bei neturintis kompensacinio elgesio.

Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.

Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).

Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti nnormalų arba šiek tiek didesnį nei vidutinį kūno svorį.

Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.

Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos (23).

Pastovauspersivalgymo galimos pasekmės dažniausiai susijusios su nutukimu:

Aukštas kraujospūdis.

Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

Širdies veiklos sutrikimai.

Diabetas.

Tulžies pūslės sutrikimai.

Persivalgymo priepuolio epizodui būdingi šie požymiai:

Svarbiausias pastovaus persivalgymo požymis – kontrolės praradimo jausmas. Šis požymis pirmiausia skiria pastovų persivalgymą nuo paprasto persivalgymo ar piktnaudžiavimo maistu. Kontrolės praradimas paprastai pasireiškia labai individualiai. Yra žmonių, kurie netenka kontrolės jausmo gerokai prieš pradėdami valgyti. Kitiems ji silpsta laipsniškai. Arba šis jausmas dingsta staiga – suvokus, kad suvalgyta per daug. Planavimas leidžia šiems žmonėms bent šiek tiek kontroliuoti persivalgymo priepuolių laiką ir vietą, o tuo pačiu iki minimumo sumažinti jų įtaką kasdieniam gyvenimui. Taigi šie žmonės jaučiasi nepraradę kontrolės jausmo. Tačiau iš tiesų tai yra netiesa, nes jie vis dėlto negali užkirsti kelio persivalgymo priepuoliams. Be to, dauguma patys pripažįsta, kad kartą pradėję valgyti, nepajėgia sustoti.

Jausmai. Pirmosios persivalgymo priepuolių akimirkos gali būti malonios. Tačiau tokie jausmai trumpai tetrunka. Greitai juos pakeičia pasišlykštėjimas, nes valgoma vis daugiau ir daugiau. Kai kurie žmonės jaučia pasibjaurėjimą tuo, ką daro, tačiau nepajėgia liautis.

Susilpnėjęs sąmoningumas. Persivalgymo priepuolių metu žmonės dažnai sakosi išgyveną į transą panašią būseną. Kai kurie žmonės taip pat ppasakoja, kad jie žiūri televizorių, klausosi garsios muzikos arba naudoja ...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 6235 žodžiai iš 12469 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Socialinė globa vyresniems žmonėms

  TURINYS INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS…………………………15 ĮVADAS Mažėjant gimstamumui, jaunesnio amžiaus kohortos yra nedidelės, lyginant su vyresnėmis, galima pastebėti, kad mažėja jaunesnio amžiaus giminaičių,...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
stresas profesinėje veikloje

Turinys ĮVADAS 3 STRESAS 4 Skirtumas tarp streso ir perdegimo 5 EMOCINIO PERDEGIMO SINDROMAS 5 Perdegimo priežastys 5 Emocinio perdegimo sindromas 7 Perdegimo simptomatika 8 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Strukt...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
VIDUTINĘ PROTINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ UŽIMTUMO „N“ SOCIALINĖS GLOBOS NAMUOSE ANALIZĖ

ŽEMAITIJOS KOLEGIJA BAIGIAMASIS DARBAS TURINYS ĮVADAS PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ, KURIAS SIEKIAMA PADEMONSTRUOTI BAIGIAMUOJU DARBU, SĄRAŠAS VIDUTINĘ PROTINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ UŽIMTUMAS TEORINIU ASPEKTU…………...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Karinės Jūrų pajėgos

Untitled Įvadas Karinių jūrų pajėgų emblema Karinės jūrų pajėgos (KJP)- tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kont...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS SISTEMOS

ŠIAULIŲ VALSTYBINĖS KOLEGIJOS TURINYS ĮVADAS Per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį buvo padėti teisiniai-strateginiai vaiko gerovės pagrindai: restruktūrizuotos tam tikslui skirtos institucijos, priimti vaiko gerovę...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą