Vaikų, patiriančių patyčias mokyklose, savigarbos stiprinimas

Įvadas

Lietuvių kalboje nėra tikslaus termino, apibūdinančio patyčių reiškinį, kuris apibūdintų visą elgesio įvairovę, būdingą patyčioms. Galima rasti įvairių žodžių, skirtų šiam reiškiniui įvardinti: priekabiavimas, užgauliojimas, ujimas, kabinėjimasis, skriaudimas, pažeminimas, erzinimas. (Povilaitis R., Valiukevičiūtė J., 2006). Smurtas ir patyčios ugdymo įstaigose itin opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gyvename visuomenėje, kuri, deja, nepasižymi gera dvasine sveikata. Patyčios, kaip ir kiti prievartos pasireiškimo būdai, yra mūsų visuomenės žemo emocinio raštingumo pasekmė, o kartu ir priežastis daugybės socializacijos nesėkmių, ištinkančių mūsų jaunimą (doc. Pūras D.)

Labai liūdna, bet Lietuvoje patyčios bene labiausiai paplitusios lyginant su Europos Sąjunga. Čia, galima sakyti, patyčios pasiekė epideminį lygį, tik nelabai yra imamasi priemonių tam spręsti. Patyčios yra pasiekusios tokį lygį, kad galima pradėti kalbėti apie įsigalėjusią patyčių kultūrą. Atrodo, kad Lietuvoje kito žeminimas yra tapęs norma ne tik vaikams, bet ir sunkiai suvokiamas kaip problema visuomenėje.

Kiekybiškai daugiau patyčių vyksta mokyklose, nes ten yra palankesnė terpė turėti didesnę stebėtojų auditoriją. Patyčios vyksta pačiose įvairiausiose mokyklos vietose. Daugiausiai jų vyksta tokiose vietose ir tokiu laiku, kai ir kur yra mažiau suaugusiųjų priežiūros. Tyrimų metu nustatyta, kad patyčiose dalyvauja daugiau berniukų nei mergaičių, nors kiti neranda didelio skirtumo, tik skirtumai aptinkami labiausiai paplitusiose patyčių formose. Pastebėta, kad berniukams labiau būdingos fizinės, tiesioginės patyčios: stumdymas, mušimas, gnaibymas ir pan., o mergaitėms būdingos netiesioginės ir verbalinės patyčios – apkalbinėjimas, ignoravimas, atstumimas. Tyrimas rodo, kad patyčios dažniau vyksta pradinėse klasėse, vėliau patyčių kreivė eina žemyn. Bandyta nustatyti, ar išoriniai vaiko požymiai lemia patyčias (rudi plaukai, akiniai, antsvoris ir t.t.), bet tai nepasiteisino. Vieno nenuginčysi, kad skriaudėjas tikrai būna stipresnis už skriaudžiamąjį, tad vaiko fizinis silpnumas tikrai padeda patyčių vystymuisi.

Pabandykime apsvarstyti, ką daryti, kaip sumažinti patyčių mąstą, kaip priversti vaikus ir suaugusius patikėti, kad patyčios negali būti išgyvenimo norma, kad tai nėra patirtis, kuri būtina vaikui sustiprėti, užsigrūdinti ir išmokti apsiginti?

Šalys, kuriose jau daug metų vykdomos prevencinių priemonių prieš patyčias programos, turi sukaupusios daug patirties ir gali paliūdyti, kad šios priemonės tikrai padeda sumažinti patyčių mąstą mokyklose. Sukurti klausimynai mokykloms, mokytojams ir tėvams, leidžia atskleisti tikrąjį patyčių mąstą ir pažvelgti į tai, kaip į didžiulę problemą, kurią reikia stabdyti. Dažnu atveju ...