Vaikų ekonominio raštingumo mokymas priešmokyklinėje grupėje

Vaikų ekonominio raštingumo mokymas priešmokyklinėje grupėje

Gyvenant rinkos ekonomikos laikotarpiu būtina šviesti visuomenę ir teikti žinių, susijusių su ekonominiu raštingumu, kadangi asmeninio biudžeto ir finansų planavimas, rinkos kainų išmanymas, gebėjimas prisitaikyti prie kintančių situacijų prisideda prie kokybiškesnių ir saugesnių gyvenimo sąlygų kūrimo. LR „Ekonominio raštingumo ir verslumo ugdymo strategijoje“ ekonominis raštingumas apibrėžiamas kaip „ekonomikos reiškinių supratimo pagrindu sukurta mokinio motyvacija ir pasirengimas pritaikyti savo žinias ir gebėjimus praktinėje veikloje, mokinio amžiui adekvatus ekonominių žinių ir kompetencijų lygis“. Įdomu tai, jog šioje strategijoje ne kartą minima ,,visuomenės“ sąvoka, tačiau ekonominio raštingumo ugdymas siejamas tik su pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos mokiniais bei aukštųjų mokyklų studentais. Tuo tarpu, atlikti įvairūs moksliniai tyrimai bei užsienio darželių vykdyti projektai rodo, kad ekonominis raštingumas gali būti sėkmingai ugdomas ir priešmokyklinėse grupėse (Беляева, 2008, 3; Kourilsky, 1977, 183; Митросенко, 2014; Peklić ir Vujatović, 2014, 82; Todorova ir Zlatarov, 2013, 501), kas nėra išskirta ,,Ekonominio raštingumo ir verslumo strategijoje“. Apklausus pedagogus paaiškėjo, kad viena esminių problemų yra pedagogų žinių stygius apie tai, kaip ugdyti vaikų ekonominį raštingumą (Staražinskienė, 2018), nes nėra konkrečių ugdymo gairių programoje, todėl šiame esė apžvelgiama keletas būdų, kurie padėtų sėkmingai ugdyti ekonominių reiškinių supratimą ir ekonomines kompetencijas priešmokyklinėje grupėje, remiantis užsienio šalių patirtimi ir Lietuvos specialistų patarimais.

Visų pirma, reiktų skatinti tėvus kalbėtis su vaikais apie įvairius ekonominius reiškinius. Juk šeima – tai pirmasis vaiko socializacijos institutas, kuris perteikia kultūrines vertybes, tradicijas, socialines normas vaikui augant (Vaitkienė, Kiliuvienė, 2004, 158). Tai reiškia, kad būtent tėvai turi rengti vaikus gyvenimui ir formuoti jų pasaulėžiūrą, plėsti akiratį, ugdyti pilietiškumą. Socialinio mokymosi teorijos šalininkai teigė, jog suaugusiųjų elgesys daro reikšmingą įtaką asmenybės vystymuisi. Jie pabrėžė, kad ne tik tėvai auklėja savo vaikus, bet ir vaikai lemia tėvų nuostatas bei lūkesčius, taigi tarp šeimos narių vyksta nuolatinė sąveika (Nasvytienė, 2005, 20). Vaikai vadovaujasi tėvų rodomu pavyzdžiu ir juos atkartoja žaisdami, tyrinėdami, bendraudami su bendraamžiais bei suaugusiais. Dėl šios priežasties, ekonominio raštingumo ugdymas šeimoje yra tikslingas. Vaikai mokosi ir įsisąmoniną vertingą informaciją apie ekonominius reiškinius, matydami savo tėvus skaičiuojančius pinigus, sudarančius prekių sąrašą, keliaujančius į parduotuvę, taupančius, besiruošiančius į darbą. Tačiau didesnę naudą vaikams teikia ne stebėjimas, o pokalbiai su tėvais apie anksčiau minėtus reiškinius. Pavyzdžiui, finansų konsultantė, Milana Jonikienė, siūlo tėvams prieš einant į parduotuvę kartu su vaikais apžiūrėti šaldytuvo turinį, išvardyti visus matomus produktus ir kartu nuspręsti, ką šiandien šeima galėtų valgyti iš jau turimo ...