Uždarosios akcinės bendrovės „x“ pajamų ir sąnaudų apskaita

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės veiklos tikslas – parduoti prekes (suteikti paslaugas) ir iš to uždirbti pajamų bei pelno. Pajamų uždirbimu laikoma pardavus prekes ar suteikus paslaugas gauta ekonominė nauda, kuri pasireiškia įmonės turto padidėjimu. Pajamos pripažįstamos prekių ir paslaugų pardavimo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą, todėl kai pardavimas nesutampa su apmokėjimu, skiriasi pajamų uždirbimo ir įplaukų gavimo laikas. Įplaukos – įmonės gaunamos piniginės lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar jos pripažįstamos pajamomis ar ne. Pastaruoju atveju šios lėšos nurodomos balanse kaip įmonės įsipareigojimai (Jagminas, Dauskurdas, Deveikis, Galin, Guptor, Jagminas, Plačenytė, Žilinskienė, 2023).

Įmonė, vykdydama veiklą, patiria įvairaus pobūdžio sąnaudų, kurios yra būtinos uždirbant pajamas ir gaunant ekonominę naudą. Sąnaudomis laikomas įmonės turto ar įsigytų paslaugų sunaudojimas arba įmonės skolų ir įsipareigojimų padidėjimas, kuris lemia įmonės nuosavybės sumažėjimą, nesusijusį su turto paskirstymu įmonės savininkams (Jagminas, Dauskurdas, Deveikis, Galin, Guptor, Jagminas, Plačenytė, Žilinskienė, 2023).

Pajamų ir sąnaudų pripažinimas glaudžiai susijęs su jau žinomais principais – įmonės veiklos tęstinumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos, kai uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą, o sąnaudos – kai patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų išmokėjimą. Suteiktų paslaugų pajamos pripažįstamos, kai paslauga suteikta. Sąnaudos pripažįstamos tada, kai uždirbamos ar su jomis susijusios pajamos. Pajamos negali būti pripažintos, kol negalima patikimai įvertinti sąnaudų (Ivanauskienė, 2016).

Svarbiausi dalykai, apibūdinantys pajamas ir sąnaudas, pateikti 11-ame verslo apskaitos standarte „Pardavimo savikaina ir veiklos sąnaudos“, bei 10-ame verslo apskaitos standarte „Pardavimo pajamos“ ir 18-ajame tarptautiniame apskaitos standarte „Pajamos“. Verslo apskaitos standartai neaprašo visų sąnaudų rūšių sąvokų, neaiškinamos finansinės investicinės veiklos sąnaudos. Tarptautinio apskaitos standarto, reglamentuojančio tik sąnaudų apskaitos principus, iš viso nėra. Tarptautiniuose apskaitos standartuose sąnaudų apskaitos principai nurodomi susijusiuose standartuose (Bagdžiūnienė, 2004).

Darbo objektas – UAB „X“ pajamų ir sąnaudų ataskaita.

Darbo tikslas – Išanalizuoti UAB „X“ pajamų ir sąnaudų apskaitą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti pajamų ir sąnaudų apskaitą teoriniu aspektu.

2. Atskleisti UAB „X“ pajamų ir sąnaudų apskaitą.

Darbo metodai: mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė, įmonės dokumentų analizė, pajamų ir sąnaudų ataskaitos analizė, apibendrinimas.

1. 
   

   ĮMONĖS PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ TEORINĖ ANALIZĖ

   
   

1. 
   

   Pajamų ir sąnaudų sampratos

   
   

<...