Ugdymo institucijų pertvarka atsižvelgiant į besikeičiantį pasaulį ir naująją kartą

Įvadas. Ugdymo institucijų pertvarka yra reikšminga užduotis, formuojantis prie besikeičiančio pasaulio ir atitikti naujosios kartos poreikius bei iššūkius. Ši pertvarka atliekama siekiant ugdymo sistemą padaryti lanksčia, atvira naujovėms bei tobulėjimui. Bendrojo ugdymo įstaigos tikslas - nustatyti pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Taip pat vadovaujantis humanistinėmis vertybėmis sutelkti pedagogų ir visos mokyklos bendruomenės pastangas kiekvieno mokinio individualybei atsiskleisti, užtikrinti asmenybės brandą, pasiekimus ir pažangą, ugdyti sėkmingą profesinę karjerą, visuomenės veiklą ir saviraiškai svarbias kompetencijas. Švietimo sistemos paskirtis – kiekvienam asmeniui suteikti lygiavertes galimybes pasirinkti ir siekti išsilavinimo. Švietimo sistemos veiklos efektyvumą užtikrina vertybinės nuostatos, sistemiškumas, kontekstualumas, refleksijos ir bendradarbiavimas. Pokyčių siekiama ugdymo turinyje, pedagogų karjeros rengime, edukologijos srities moksliniuose tyrimuose, mokyklų strateginiame valdyme ir bendrojo ugdymo finansavime.

Esamos būklės analizė (2017). Nuo 2016 metų Lietuva dalyvauja tarptautiniame tyrime PISA, angl. Program for International Student Assessment, kuriame yra tiriami penkiolikmečiai. Nustatyta, jog visose - matematinio raštingumo, gamtamokslio bei skaitymo gebėjimų, tiriamose srityse Lietuvos mokinių rezultatai yra žemesni už kitų, tyrime dalyvaujančių šalių rezultatų vidurkį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 234 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“). Dauguma Lietuvos moksleivių geba sėkmingai atlikti pagrindinių žinių ir taisyklių pritaikymo užduotis, tačiau mažoji dalis mokinių geba įveikti problemines, integralaus mąstymo ir kūrybos reikalaujančias užduotis. Tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai rodo reikšmingus ugdymo lygio skirtumus mokyklose, ypatingai lyginant miesto ir kaimo mokyklas. Kai kuriose vertinimo srityse buvo rasta reikšmingų pasiekimų skirtumų tarp merginų ir vaikinų. Taip pat ryškėja vaikų neformalaus ugdymo netolygumas - yra savivaldybių, kuriose neformalaus švietimo galimybėmis pasinaudoja tik ketvirtadalis moksleivių. Nutarimas dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo, teigia, kad : ,,Valstybė privalo suteikti visiems lygiavertes galimybes gauti kokybišką švietimą, nepaisant tautybės, amžiaus, socialinės padėties ar gyvenamosios vietos.’’ (2017 m. liepos 11 d. Nr. XIII-627, Vilnius, II skyrius, Bendros būklės analizė, 8punktas). Taipogi pastebėta, jog mokyklos kolektyvas nėra linkęs atsinaujinti : Lietuvos mokyklose didžioji dalis pedagogų yra vyresni nei 50 metų ir tik 3-5 procentus pedagogų sudaro 30 metų ir jaunesni. Tam, kad užtikrintume paklausesnę pedagogo profesiją, turime sukurti kokybišką pedagogų rengimą, patrauklias darbo sąlygas, profesinio tobulėjimo galimybes ir adekvatų atlyginimą. Atsižvelgus į tai buvo stengtasi sukurti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, tačiau, kaip teigia Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2016 m. gegužės 10 d. ataskaita Nr. VA-P-50-3-5 „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas“ : ,, Planuotos ...