Trasos projektavimas

Untitled

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

PETRO VILEIŠIO GELEŽINKELIO TRANSPORTO FAKULTETAS

GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS IR INFORMACINIŲ SISTEMŲ KATEDRA

Evaldas Prokopas

GK11D gr.

KELIŲ INŽINERINIAI TYRINĖJIMAI

Kelio trasos AB projektavimas

Kursinis darbas

Vadovė lekt. K. Čiplytė ________ _

(Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Vilnius,2014

Turinys

Aiškinamasis raštas

Šiame kursiniame darbe projektuoju geležinkelio ruožą tarp AB punktų.

Projektuodamas trasos planą, atsižvelgiu į šiuos pagrindinius reikalavimus: projektuojama trasa turi būti kuo trumpesnė, turėti kuo mažiau lūžio taškų ir mažų spindulių kreivių, kuo mažiau keičiamas kraštovaizdis, neturi būti ardoma žemės geologinė sandara, keliai ir upės turi būti kertami kkuo statesniu kampu.

Žemėlapyje nubraižau dvi trasas, iš kurių pasirenku vieną, kuri yra geresnė pagal techninius kriterijus. Parinkęs trasą skaičiuoju: 1) trasos pradžios, pabaigos, lūžio taškų koordinates, trasos atkarpų ilgius, jų direkcinius kampus, rumbus; 2) kreivių elementų parametrus.

Geležinkelio linija prijungiama nuo esamo geležinkelio taške A. Projektuojamo geležinkelio linijos pradžia PK 0+00, o pabaiga PK 34+70. Visa geležinkelio trasa sudaro 3,470 km. Kadangi mano projektuojama trasa kerta upę, tai toje vietoje numatau įrengti gelžbetoninę pralaidą, kurios skersmuo 2,00 m (PK 25+00). Taip ppat trasa kerta ir du kelius, kur numatau įrengti nereguliuojamas IV kategorijos pervažas (PK 14+10 ir PK 31+00). Trasoje yra trys posūkio kampai, todėl įbrėžtos trys kreivės, kurių spinduliai yra R1=877m, R2=381 m, R3=645 m. Tokius kreivių spindulius pasirenku todėl, kkad šiame trasos ruože važinės krovininis traukinys, kurio maksimalus greitis nėra didelis ir jų nužymėjimas vietovėje yra patogesnis.

Turėdamas šiuos duomenis, braižau trasos planą masteliu M 1:10000. Išilginį profilį braižau masteliais: vertikalus 1:100, horizontalus 1:10000.

Kelio trasos projektavimas

Procesas, kuriuo metu trasos ašis yra žymima žemėlapyje, yra vadinamas trasavimu. Prieš brėžiant trasą, išdėstomi pagrindiniai taškai: trasos pradžios ir pabaigos punktai, tarpiniai punktai. Tada ieškoma trasos variantų, įvertinant reljefą, situaciją. Tarp nurodytų taškų A ir B suprojektuojama kelio trasa. Projektuojant randamos taškų A, 1, 2, 3, B koordinatės. Trasos lūžių vietoseįrašomos gulščiosios kreivės ir žymimas piketavimas (trasa dalijama 100 m atkarpomis). Apskaičiavus visus reikalingus duomenis, gaunami kreivių techniniai parametrai.

Tiesių ilgių ir rumbų skaičiavimas.

Apskaičiuojame kelio AB tiesių koordinates:

1 lentelė

Charakteringų taškų koordinatės

bgcolor=“#FFFFFF“ width=“32%“>

x, m

y, m

A

B

Rumbųskaičiavimas:

rA-1=arctg
=arctg
PV;

r1-2=arctg
PR;

r2-3=arctg
PV;

r3-B=arctg
PR.

Tiesių ilgių skaičiavimas:

LA-1=
m;

L1-2=
m;

L2-3=
m;

L3-B=
m.

Kreiviųelementų parametrų skaičiavimas.

Tam, kad nustatyti kreivės parametrus, reikia žinoti posūkio kampą α, kreivės spindulį R ir pagrindinius kreivės taškus: pradžia, vidurys, galas:

2 pav.

Kreivės ilgis: K=
, m;

Bisektrisė:
;

Tangentė – atkarpa, jungianti kreivės pradžią su posūkio viršūne: T=
, m;

Priematis (ilgio pataisa): D=
, m;

Posūkio kampai:

Tangentės:

;

1 graphic“ src=“/res/files/60074/4db32cb79fce23e316.png“ />
;

.

Kreivėsilgiai:

;

.

.

Ilgio pataisos:

;

;

.

Bisektrisės:

Posūkių kampų, tiesių ir kreivių elementų žiniaraštis

2 lentelė

Posūkių kampų, tiesių ir kreivių elementų žiniaraštis