Trakai

Trakai, tai miestas Lietuvos pietryčiuose, 23 kilometrai į vakarus nuo

Vilniaus. Trakai yra rajono centras. Ten gyvena apie 6000 gyventojų

(1976m.). Teritorija 1150 ha, iš jų 550 ha užima ežerai (Galvė, Gilūšis,

Luka, Nerespinis, Olauka bei Totoriškių ežerai), 140 – želdiniai (valstybės

saugomi parkai : Užtrakio, Rakalnės, Trakai). Šiaurės vakaruose Trakai

siekia Akmenos, šiaurės rytuose – Skaisčio, pietuose – Babruko, vakaruose –

Plomėnų ežerus. Trakai su apylinkėmis sudaro Trakų landšaftinį draustinį.

Trakų senamiestis įsikūręs pusiasalyje tarp susisiekiančių Galvės,

Totoriškių ir Lukos ežerų, nauji gyvenamieji kvartalai – palei plentus į

Vilnių ir Aukštadvarį. Per sąsiaurį, jungiantį Galvės ir Totoriškių ežerus,

pastatytas gelžbetoninis tiltas. Galvės ežero salas – Pilies ir Karvinę –

su Trakų centru jungia pėsčiųjų tiltas. Plentai į Vilnių, Prienus,

geležinkelio šaka – į Vilnių, Gardiną. Restauracinė dirbtuvė (veikianti nuo

1979m.), 205 lovų ligoninė (įkurta 1905m.), tuberkuliozės dispanseris

(veikiantis nuo 1960m.), vaistinė, 2 vidurinės mokyklos, internatinė

mokykla (veikianti nuo 1957m.), muzikos (veikianti nuo 1967m.) ir sporto

mokyklos, kultūros namai, biblioteka (1987m. joje buvo 52 800

egzempliorių). Istorijos muziejus (veikiantis nuo 1948m.). Leidžiamas

rajoninis laikraštis “Spartuolis”. Vandens sportas, turizmas. 52 vietų

viešbutis, 142 vietų kempingas (veikiantis nuo 1967m.), 300 vietų turistų

bazė (veikianti nuo 1959m.), jachtklubas (veikiantis nuo 1934m.), 2

irklavimo bazės. Galvės ežere vyksta vandens sporto rajoninės ir

tarptautinės varžybos.

Kultūros paminklai: 2 istorijos ir architektūros (Trakų pilys), 3

istorijos (namas, kuriame 11918m. – 1919m. buvo Trakų apskrities rev. k-tas,

karių kapinės, karaimų kapinės), 2 archeologijos (XIV – XVI a. pilių ir

senamiesčio kultūrinis sluoksnis, Alkanis), 33 architektūros ir 1

urbanistikos, 42 dailės (visi bažnyčioje).

Archeologiniai radiniai: titnaginis kirvis lęšio pjūvio šlifuotais

ašmenimis, prie Galvės ežero, ties jachtklubu – žalvario amžiaus retušuotos

skeltės ir nuoskalos, nežymiai brūkšniuotos keramikos dirbiniai, Skaisčio

ežero šiaurės rytų kranto pusiasalyje – žalvario amžiaus titnaginės

nuoskalos, pailgi gremžtukai, molio apkratas, nežymiai brūkšniuotos

keramikos dirbiniai (dalis radinių laikoma Kauno istorijos, Istorijos ir

etnografijos muziejuose).

Architektūra: Trakų senoji dalis – urbanistikos paminklas; valstybės

saugoma: gatvių tinklas, aikštės tūrinė erdvinė kompozicija. Miesto planas

linijinis (iš esmės susiklostęs XIV a.). Tūrinė erdvinė miesto kompozicija

iš esmės susiklostė iki XV a. Gatvių tinklas netaisyklingas. Į pietus nuo

pusiasalio pilies yra nedidelė trikampė aikštė (XIV a.). Urbanistikos

paminklo tteritorijoje vyrauja XIX a. antros pusės – XX a. pastatai.

Gatvėse, ežerų pakrantėse gausu želdinių. Žymesnieji architektūros

paminklai: salos pilis ir pusiasalio pilies liekanos (XIV a. 2 pusė – XV

a.), bažnyčia (pastatyta 1409m. rekonstruota 1718m.), buvusio bernardinų

vienuolyno liekanos (XVIII a.), karaimų senųjų kapinių vartai, tvora ir

karaimų kinesė (19 a. pradžia), buvusi smuklė (XVIII a. pabaiga – XIX a.

pradžia), XVIII – XIX a. gyvenamieji namai ir sodybos.

XIV a. antroje pusėje Trakų panoramos akcentai buvo 2 pilys (pusiasalio

ir medinė ant dabartinės Bernardinų kalvos), kalvos. XV a. pradžioje

pastatyta kunigaikščio rūmai, bažnyčia, XV a. pirmoje pusėje – rotušė ir

cerkvė, XV a. – maldos namų (karaimų, musulmonų, judėjų), švento Mikalojaus

bažnyčia. Apie 1600m. Tomo Maskovskio graviūroje pateikta jau savitas,

raiškus susiformavusio miesto vaizdas. XVII a. viduryje per karą Trakai

sugriauti. XIX a. antroje pusėje – XX a. pirmoje pusėje miestas formavosi

savaimingai, pastatai buvo taikomi prie reljefo, ežerų, senojo gatvių

tinklo. Pagal 1956m. planą (architektas Romas Kazlauskas) 6 – 7

dešimtmetyje pastatyta tipinių pastatų (vidurinė mokykla, vaistinė, paštas,

kino teatras, restoranas su viešbučiu). Pagal 1971m. planą (architektas

Kazimieras Bučas) 8 – 9 dešimtmetyje standartiniai statiniais užstatyta

pusiasalio pietinė dalis. 1965m. Stanislovas Mikulionis parengė pasiūlymus

senamiesčio rekonstrukcijos projektui. Pagal šiuos pasiūlymus 1974m.

sudarytas Trakų senamiesčio regeneravimo projektas (architektai Romualdas

Jurgilas, Antanas Pilypaitis). 1883 Trakus ištyrė Česlovas Kudaba,

Algimantas Miškinis, Marija Purvinienė, Martynas Purvinas. 1984m. naują

senamiesčio regeneravimo projektą sudarė Pilypaitis, Genovaitė

Filipavičienė, Romualdas Jurgilas, Algirdas Baliulis. 1985m. sudarytas

naujas miesto generalinis planas.

Istorija. Manoma, kad Trakų gyvenvietė atsirado XII a. XIII a.

pradžioje ji buvo miestas. Iki XIV a. 3 ketvirčio išaugo, pastačius

pusiasalio mūrinę pilį ir sukūrus Trakų gynybos sistemą (ją sudarė Senųjų

Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kitos pilys). Manoma, kad XIV a.

pradžioje Trakai tvarkėsi Rygos miesto pavyzdžiu. XIV a. 3 – 4 dešimtmetyje

apsigyveno vokiečių pirklių ir amatininkų. 1342m. Gediminas Trakus atidavė

savo sūnui Kęstučiui. 11377m. 2m. 2d. Trakus puolė kryžiuočiai; nepajėgę

paimti pilies (vokiečių kronikoje rašoma, kad tai naujoji pilis,

tikriausiai, salos), sudegino miestą ir pasitraukė. 1379m. – 1382m. Trakų

kunigaikščiu buvo Kęstutis. Jo valdymo metu Trakuose buvo pinigų kalykla.

1382m. nužudžius Kęstutį, Trakus iki 1392m. valdė Skirgaila; tada juose

apsigyveno nemažai rusų; iki 1384m. jie sudarė stačiatikių bendruomenę,

pasistatė vienuolyną ir cerkvę. Vytautas 1382m. – 1392m. kovojo dėl savo

tėvonijos Trakuose, 1383m. 9m. 11d. – 1383m. 11m. 3d., padedamas

kryžiuočių, buvo užėmęs pilį; Astravo sutartimi (1392m.) juos atgavo.

1390m. Skirgaila Trakus sudegino. Vytautui valdant (1392m. – 1430m.),

Trakai buvo viena svarbiausių didžiojo kunigaikščio rezidencijų; čia

lankėsi žymūs Europos diplomatai (1412m. B. Makra, 1414m. Gilbertas de

Lanua, 1416m. Livonijos magistras); iki Žygimanto Augusto laikų veikė LDK

kanceliarija, valstybės iždas. 1396m. – 1397m. Trakuose ir jų apylinkėse

įkurdinta totorių, o 1398m. ir karaimų; jie saugojo didžiojo kunigaikščio

pilį. XIV a. pabaigoje Trakų pirkliai pasiekdavo Tartu, Polocką, Smolenską,

Gdanską, Rygą, Trakų karaimai prekiavo su rytų kraštais ir Juodosios jūros

pakrančių miestais. Anglų pirkliai Trakuose turėjo savo krautuvių, laikė

sandėlius. Apie 1409m. Trakai gavo Magdeburgo teises. 1409m. Trakuose

įsteigta katalikų bažnyčia; prie jos Vytautas įsteigė parapinę mokyklą.

1413m. Trakai tapo Trakų vaivadijos centru. Trakuose 1430m. 10m. 27d.mirė

Vytautas. 1430m. – 1432m. Trakus valdė Švitrigaila, 1432m. – 1440m.

Žygimantas Kęstutaitis (1440m. sąmokslininkų nužudytas Trakų ...