Tėvų požiūris į pradinių klasių mokinių fizinį aktyvumą

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Šis magistro baigiamasis darbas yra orientuotas į tėvų
požiūrį į aktyvią pradinių klasių vaikų fizinę veiklą. Fizinis aktyvumas kasmet mažėja, itin
reikšmingas fizinio aktyvumo sumažėjimas nustatytas tarp pradinio amžiaus mokinių, ypatingai
mergaičių (remiantis PSO duomenimis). Mokslinėje literatūroje yra nemažai E. Adaškevičienės
darbų apie ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo, fizinio aktyvumo skatinimą švietimo
įstaigose, tačiau ypač stokojama tyrimų, kuriuose būtų analizuojama šeimos požiūris į 7-11 metų
vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją, remiantis fiziniu aktyvumu. Tad darbo aktualumas -
nepakankama mokslinė analizė šiuo klausimu. Pasirinkta tema aktuali tuo, kad buvo tiriamos Kauno
priemiestinės mokyklos.
Nagrinėjama problema. Nemažai atlikta mokslinių tyrimų apie tai, kaip pradinių klasių
mokinių fizinį aktyvumą įtakoja fizinė, socialinė aplinka, paties vaiko psichinės, fizinės ir raidos
ypatybės, o kokį poveikį daro šeima – tyrimų Lietuvoje atlikta mažai, nes dažniausiai mokslininkai
išskiria bendrus fizinio aktyvumo ir sveikatos veiksnius, siedami su ugdymo įstaigomis,
neišskirdami ir nekonkretizuodami šeimos, kaip fizinį aktyvumą skatinančios aplinkos. Šią temą
daugiau nagrinėjo užsienio šalių mokslininkai (Wagner A, Klein-Platat C, Arveiler D, et al, (2004);
Eriksson, Nordqvist, Rasmussen, (2008); Ornelas IJ, Perreira KM, Ayala GX, 2007); Julien B.;
Philippe S. (2006) ir kt.). Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama tėvų švietimui fizinio aktyvumo
naudos jų vaikams tema.
Šiame darbe bus siekiama atskleisti tėvų požiūrį į 7-11 metų mokinių fizinį aktyvumą,
išsiaiškinti – ar tėvai turi žinių apie fizinio aktyvumo svarbą. Tėvų turimas žinias apie fizinį
aktyvumą susieti su jų vaikų fiziniu aktyvumu.
Metodologinė nuostata. Rašant šį darbą, buvo remtasi konstruktyvizmo teorija, kuri aiškina,
kaip žmonės mokosi. Konstruojame supratimą ir žinias apie pasaulį remdamiesi įgytąja patirtimi ir
ją reflektuodami (Jurašaitė – Harbison, 2008). Mokymasis priklauso nuo daugybės įvairiausių
veiksnių. Konstruktyvizmo požiūriu, lemiamos reikšmės mokymuisi turi ne tik mokinio išankstinės
nuomonės ir ankstesnė patirtis, bet ir informacijos ir žinių pobūdis bei aplinka, kurioje mokomasi.
Vaikai žinias apie fizinį aktyvumą perima iš supančios aplinkos, pvz. iš tėvų. Stebėdamas tėvų
elgesį, praktinę veiklą, vaikas perima šeimos patirtį, gyvenimo vertybes. (Adaškevičienė, 1999).
Štai kodėl, konstruktyvistiniu požiūriu, svarbiausias tėvų (mokytojo) vaidmuo yra organizuoti
aplinką taip, kad vaikas (mokinys) mokydamasis galėtų įsigilinti į savo ankstesnes žinias ir patirtį,
aktyviai apdorotų žinias ir susietų naują informaciją su autentišku ir prasmingu kontekstu. Taigi
mokymasis yra informacijos sisteminimas, cikliškas aiškinimasis, ką pats vaikas turi padaryti.
9

Vadinasi, tai, ko išmokstame, priklauso iš esmės nuo aplinkos, kurioje mokomasi, informacijos
pobūdžio ir mokinio ankstesnių žinių. Ryšys tarp mokinio turimų žinių ir naujos informacijos yra
veiksnys, kuris mokymąsi padaro, mokinio akimis, prasmingą. <...