Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita
„Tėvo paveikslas Juozo Apučio, Jurgio Savickio, Jono Biliūno kūryboje”
Visais laikais lietuvių rašytojus domino šeima: jos narių gyvenimo būdas ir likimai, pakylimai ir nuopuoliai, kasdienybė ir šventės. Rašytojams rūpėjo, kokį vaidmenį žmogus atlieka šeimoje, kokie šeimos narių tarpusavio santykiai. Patriarchalinėje lietuvių šeimoje visada svarbus yra vyras – tėvas. Jo vaidmuo yra išskirtinis šeimoje. Jis turi būti autoritetas, mokytojas, kelrodė žvaigždė. Tėvas turi rodyti pavyzdį vaikams: blogai besielgiančius sudrausminti, o darbštų ir gerą pagirti. Jis turi rūpintis ūkiu, namais, kad visiems būtų gera ir jauku gyventi. Taip pat ir dvasinėmis vertybėmis, jog šeimoje visi darniai sugyventų. Padėti ištikus nelaimei, apginti nuo pikto, būti prieglobsčiu nuo visokių pavojų. Tačiau gali nutikti, kad tėvas negali susitvarkyti su savo ydomis, silpnybėmis ar kitomis blogybėmis, nuo kurių dažniausiai nukenčia mažiausi ir silpniausi šeimos nariai. Taigi Lietuvos rašytojus domina ne tik gerieji, pavyzdingieji tėvai, bet ir tie, kurie yra silpnavaliai, klystantys, neturintys atsakomybės.
TĖVAS turi būti autoritetas vaikams. Tokią tėvo savybę įžvelgia ir aprašo savo kūriniuose ir Jonas Biliūnas, ir Juozas Aputis.
Jonas Biliūnas XX amžiaus pradžios prozininkas, kurio tėvai norėjo, kad jis taptų kunigu, bet jis pasirinko rašytojo kelią. Biliūno kūryba autobiografiška: dažnai vaizduojama vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis. Daugelio Bilūno kūrinių centre yra žmogaus santykis su kitu, sąžinės, atsakomybės ir atjautos temos. Novelėje „Lazda“ pagrindinis veikėjas tėvas pasakoja savo vaikams, kaip dvaro prievaizdas Dumbrauckas baudžiavos laikais – jaunystėje – jį žiauriai sumušė. Tėvas buvo primuštas, nes pono dobilais pašėrė pavargusius savo jaučius. Prievaizdas Dumbrauckas nutarė baudžiauninką pamokyti, jog nevalia imti to, kas priklauso ponui. Tėvas šią istoriją pasakoja jau suaugusiems savo vaikams. Tėvui Dumbraucko padovanotoji lazda yra tarsi simbolis, šeimos relikvija, priminimas, jog vieną kartą padaryta klaida yra pamoka visam likusiam gyvenimui. O iš tos klaidos ne tik pats mokaisi, bet ir kitiems primeni, kaip reikia deramai elgtis. Be to, vaikai puikiai prisimena Dumbraucką, nes jis kurį laiką gyveno jų namuose. Tėvas nejautė jokios neapykantos ir neatstūmė vargšo Dumbraucko, kai jam reikėjo pagalbos, kai pastarasis, baudžiavą panaikinus, liko be namų. Toks kilnus tėvo poelgis parodo, kad ištiesti pagalbos ranką reikia net priešui. Tėvo geraširdiškumas, supratingumas ir atjauta leidžia suprasti, kad neverta teisti ir pykti ant savo skriaudėjo, nes likimas jus abu gali vėl suvesti, tik šįkart teks užmiršti visas negandas ir padėti vienas kitam. Šiame kūrinyje tėvas yra atlaidus ir supratingas. Moko vaikus, jog negalima teisti žmogaus, kuris kažkada jus nuskriaudė, nes galbūt ta skriauda buvo tarsi pamoka ar išsigelbėjimas nuo dar didesnė...
Tėvų ir vaikų santykiai literatūroje Tėvai, tai didžiausias vaikų turtas, nes jie yra žmonės, kurie nuo pat mažens augina, rūpinasi, moko ir taip ugdo vaikų asmenybę. Nuo seno lietuvių tauta šeimą laiko svarbia vertybe, todėl stengiasi puoselėti šiltus tarpusavio santykius, ją i...
·Ką reiškia būti savimi? Ką reiškia būti savimi? Per daug nesusimąsčius, atrodytų, kad nieko paprasčiau negali būti: juk net ir norėdamas niekas nesugebėtų pasiversti kitu individu, tad užtenka tiesiog gyvuoti. Iš tikrųjų, to negana: daugelis žmonių bent kartais pataikauja kitiem...
· Renkantis iš dviejų filmų variantų, pasirinkau parašyti filmo „Klajoklių žemė“ refleksiją. Filmas yra paremtas pagal 2017 m. išleistą Jessicos Bruder knygą „Klajoklių žemė: kaip išgyventi Amerikoje XXI amžiuje“. Filmas išleistas 2020 m. ir netrukus sulau...
·Egzistencija yra žmogaus būtis, buvimas. Egzistencija galime suvokti vien fiziškai – tai yra žmogaus gyvenimo laikotarpis nuo gimimo iki mirties. Žmogaus gyvenimas, tai labai trumpas laiko tarpsnis, per kurį žmogus turi kuo daugiau padaryti, pasiekti ir palikti kažkokį atsiminimą ateitie...
·Baltaragio malūnas Rašinys “Baltaragio malūnas“ romanas yra vaizduojamas per dvi vaizdavimo plotmes – realistiškąją ir folkloriškąją. Folkloriškoji dalis yra paslaptinga, sakmiška ir mistiška. Daug motyvų, įvaizdžių yra paimta iš tautosakos kūrinių. Vienas iš mistiškiau...
·Lietuvių kalbos žodyne žodis ,,pareiga’’ apibūdina darbą ar veiksmą, kurį būtina ir privaloma atlikti. Žmogui pareiga- tai atsakomybė ir įsipareigojimas savo šeimai, visuomenei ir Tėvynei. Pareigos tema labai ryški ir Renesanso epochos atstovų kūriniuose M. Daukšos ,,Postilės...
·Dėl ko verta gyventi? Žmonės gyvenimo vertės ieško įvairiuose dalykuose. Tačiau jei žmogus turi artimąjį, kuriuo rūpinasi, besąlygiškai myli tėvynę ar tiesiog veikia tai, kas jį džiugina, tai gyvenimo tikslo toli ieškoti nereikia. Tuomet žmogus stengiasi padėti artimam žmogui,...
·Trumpi autorių aprašymai Renesansas – Europos kultūros istorijos epocha tarp viduramžių ir baroko, žyminti perėjimą nuo vidurinių amžių prie naujųjų amžių kultūros. XIV – XVI amžiais. Viljamas Šekspyras(1564 – 1616) – vienas garsiausių pasaulio dramaturgų, Renesanso...
·Jonas Biliūnas yra laikomas lietuvių lyrinės ir poetinės prozos pradininku, padariusiu žymų poveikį vėlesnei lietuvių novelistikai. Manytą, kad Biliūno kūryniai, yra sunkiai įkandami, neaprašo pagrindinių visuomenės problemų, arba Tarybinis laikotarpis. Bet kokiu atveju šiuo me...
·Kančios vaizdavimas literatūroje (F.Kafka, A.Kamiu, V.Mykolaitis-Putinas) Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos planas Įžanga Francas Kafka - vaizduoja šeimos narių išduotą, kenčiantį žmogų. V.Mykolaičio-Putino romane „ Altorių šešėly“ vidinį konfliktą iš...
·? Asmens savivertė priklauso nuo jo gyvenimo aplinkybių. Kartais gyvenime susiklosto taip, kad gyvenimo patirtys, pergalės ir nesėkmės įtakoja žmogaus savivertę. Žinoma, geros gyvenimo patirtys aukština žmogaus savivertę, o blogos - mažina. Apie savivertę mane verčia susimąstyti lie...
·Humaniškumas yra esminis žmogaus gyvenimo principas, nes jis gali pasireikšti nesavanaudiškais poelgiais, gerais darbais, mokėjimu atleisti ir sąžinės jausmu. Žmoguje humaniškumas dažniausiai atsispindi sąžinėje. Žmonės, kurie girdi ir jaučia savo sąžinę, tai jie gailisi už savo...
·Musių valdovas Trumpai apie autorių Gimė 1911 m. rugsėjo 19d. Jungtinėje Karalystėje. Buvo apdovanotas Nobelio premija. Bene žinomiausios jo knygos yra „Musių valdovas“ ir „Paveldėtojai“. Pagrindinė tema ir keliamos problemos Gyvenimas necivilizuotoje ap...
·Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita „” Visais laikais lietuvių rašytojus domino šeima: jos narių gyvenimo būdas ir likimai, pakylimai ir nuopuoliai, kasdienybė ir šventės. Rašytojams rūpėjo, kokį vaidmenį žmogus atlieka šeimoje, kokie šeimos narių tarpusavio santy...
·Kančios tema lietuvių literatūroje (V.Mykolaitis-Putinas, A.Škėma, V.Krėvė-Mickevičius) Kiekvienas individas gimsta žemėje be duotų instrukcijų: jis dar nežino savo būties tikslo, laimės recepto, susiduria su sunkumais atskiriant gėrį nuo blogio. Bėgant metams, žmogus bręst...
·M.Ivaškevičiaus „Madagaskaro“ istorinis kontekstas 1.Iki 1923 (?) Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams. 2.Vilnius buvo okupuotas Lenkijos ( Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė). 3.Grėsmė iš Rytų :1926m. Smetonos nurodymu apkaltinti ir sušaudyti 4 komunarai, raginę žmones ats...
·Kalbos PAVYZDYS Mitų herojai ir jų žygių prasmė Mitas – tai tokio tipo kūrinys, kuris atspindi tam tikrą tikrovę per konkrečius veikėjų vaizdus ir jų svarbiausius išgyvenimus. Senovės graikų mitų reikšmė žmogui pastebima iki šių dienų. Graikų fantastiniai pasakojimai tur...
· Rašinys Kodėl verta skaityti knygas? Knyga – tai senovinis būdas perduoti žinias ir pasakojimus, po rašto atsiradimo. Informacijos perdavimui pradėtos naudoti molinės lentelės, pergamento ritiniai. Vėliau ritinius ėmė keisti įrištos knygos, kurias sudarė puslapiai ir vi...
·