Referatas Terminai civilinėje teisėje

3 atsiliepimai



Terminai civilinėje teisėje

TURINYS

1. ĮVADAS 3

2. BENDROSIOS NUOSTATOS:

2.1 Termino apibrėžimas 4

2.2 Termino pradžia 6

2.3 Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga 7

2.4 Savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga 8

2.5 Oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymas 8

2.6 Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną 9

2.7 Termino teisinė reikšmė 9

3. IEŠKINIO SENATIS:

3.1 Ieškinio senaties samprata 10

3.2 Ieškinio senaties terminai 11

3.3 Ieškinio senaties taikymas 15

3.4 Ieškinio senaties termino pradžia 16

3.5 Ieškinio senaties terminas pasikeitus prievolės asmenims 18

3.6 Ieškinio senaties termino sustabdymas 18

3.7 Ieškinio senaties termino nutraukimas 20

3.8 Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės 22

3.9 Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas 23

3.10 Pasekmės, atsirandančios skolininkui įvykdžius ppareigą po to, kai ieškinio senaties terminas pasibaigė 23

3.11 Reikalavimai, kuriems ieškinio senaties netaikoma 23

3.12 Ieškinio senaties taikymas papildomiems reikalavimams 24

4. IŠVADOS 25

5. LITERATŪRA 27

ĮVADAS

Neretai civilinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Laiko tėkmė yra objektyvus procesas. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą, tačiau žmogus teisės normų pagalba laiko negali nei sustabdyti, nei sulėtinti, nei pagreitinti. Tad terminas yra laikytinas juridiniu faktu, kuris atsiranda arba išnyksta be žmogaus valios, t.y. įvykiu.

Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas ((kalendorinė data, valanda ir t.t.) arba laiko tarpas (metai, mėnuo, diena ir t.t.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą.

Civilinėje teisėje bendruosius terminų klausimus reguliuoja Civilinio kodekso (1.117-1.123 straipsniai). SSpecialiosios terminų taisyklės, taikomos tik tam tikriems santykiams, nustatytos kituose Civilinio kodekso skyriuose.

Rašant darbą rėmiausi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaru, taip pat vadovėliu: “Civilinė teisė”. K. Vijusta. 1997.

BENDROSIOS NUOSTATOS

Termino apibrėžimas

Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Taigi teisiniu požiūriu terminas yra juridinis faktas, su kuriuo įstatymas sieja tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. 1.117 straipsnio 1 dalyje įvardyta, kas gali nustatyti ar paskirti terminus, taip pat pateikiami terminų nurodymo būdai kalendoriniais laikotarpiais. Jame sakoma, kad įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas.

Įstatymo nustatyti terminai paprastai yra imperatyvinio pobūdžio, jų negali ppakeisti nei šalys savo susitarimu, nei teismas (arbitražas), ir jo laikymasis yra visiems privalomas. Pvz., fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų, įgijo visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 str. 1 d.). Terminą nustatanti įstatymo norma gali būti ir dispozyvinė, t.y. šalys savo susitarimu gali nustatyti ir kitokius terminus, negu nustato įstatymas. Pvz., Civilinio kodekso 6.480 str. nustato, jog atsisakant neapibrėžtam terminui sudarytos nuomos sutarties, šalis, priklausomai nuo sutarties dalyko, privalo įspėti apie tai antrą šalį prieš vieną arba prieš tris mėnesius. Šalys ssutartyje taip pat gali nustatyti kitokią sutarties atsisakymo tvarką, pvz., jos gali susitarti, jog pranešti apie tai būtina prieš šešis mėn.

Kalendoriniai terminai taikomi dažniausiai. Kalendorine data terminas išreiškiamas nurodant konkrečius metus, mėnesį ir dieną. Nurodant terminą metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis, įvardijamas atitinkamai metų, mėnesių, savaičių, dienų ar valandų skaičius. Civilinio teisinio santykio subjektai negali keisti teismo ir įstatymo nustatytų terminų, jeigu įstatymas nenumato ko kita. Subjektai susitarimu gali keisti tik sandorių nustatytus terminus, jeigu šito nedraudžia imperatyvios teisės normos.

1.117 str. 2 dalyje nustatyta, kad terminą galima apibrėžti ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Dažniausiai šitaip nustatomas prievolių terminas, kai dėl jų specifikos neįmanoma nustatyti kalendorinio termino. Pvz., rentos iki gyvos galvos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju rentos mokėtojo prievolės terminas apibrėžiamas rentos gavėjo mirtimi (CK 6.456 ir 6.460 str.).

1.117 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Į šias rūšis terminai skirstomi pagal teisinius padarinius. Tačiau terminai gali būti ir kitokių rūšių. Pvz., pagal tai, kas juos nustato, skiriami įstatymo, teismo ar šalių susitarimu nustatyti terminai. Terminas gali būti nustatytas ir vienašaliu sandoriu. Atsižvelgiant į tai, ar šalys gali terminą pakeisti, skiriami imperatyvūs, t.y. įstatymo nustatyti, terminai, kurių šalys nnegali keisti, ir dispozyvūs terminai.

Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pvz., CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą. Šis terminas yra atnaujinamasis, nes CK 5.57 straipsnyje nustatoma, kad jį teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta esant praleistą dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikoma asmens liga, komandiruotė ir panašiai, jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku įgyvendinti savo teises.

Įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Pvz., CK 4.68 straipsnyje valdytojui nustatytas dešimties metų įgyjamosios senaties terminas įgyti nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus ir trejų metų įgyjamosios senaties terminas – kilnojamuosius daiktus. Jeigu valdymas atitinka visus nustatytus reikalavimus, pasibaigus šiam terminui valdytojas įgyja nuosavybės teisę į valdytą daiktą.

Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamųjų terminų teismas negali atnaujinti. Pvz., įgaliojimo terminai (CK 2.142 str.) yra naikinamieji, nes tiek pasibaigus nustatytam įgaliojime terminui, tiek suėjus vienų metų terminui, jeigu įgaliojimo terminas neapibrėžtas, įgaliojimas baigiasi (CK 2.147 str.). Pasibaigusio įgaliojimo termino negalima atnaujinti. Gali būti išduodamas naujas įgaliojimas.

Terminai, nustatyti reikalavimams, kylantiems iš civilinių teisinių santykių, pareikšti, sudaro atskirą grupę. Tai – garantiniai, pretenziniai ir ieškininės senaties terminai.

Garantiniai tterminai – tai įstatymo ar šalių susitarimu nustatyti terminai, per kuriuos viena iš sutarties šalių atsako už daikto trūkumus (Civilinio kodekso 6.335 str.).

Pretenziniais laikomi įstatymo ar sutarties nustatyti terminai, per kuriuos šalis gali pareikšti reikalavimus kitai šaliai neteismine tvarka dėl jos teisių ar interesų pažeidimo.

Ieškininės senaties terminai yra įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikšti ieškinį teisme ar arbitraže dėl pažeistos teisės ar intereso gynimo.

Pagal termino nustatymo principą, terminai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti. Terminai gali būti apibrėžti keliais būdais:

1) nurodant kalendorinę datą;

2) nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, savaitėmis, dienomis arba valandomis;

3) nurodant įvykį, kurį neišvengiamai turi įvykdyti.

Terminai gali būti apibrėžiami ir kitais būdais. Pvz., normaliai reikalingu laiku, atitinkamu terminu, pareikalavimo momentu. Kai terminui apibrėžti vartojami vertinamieji požymiai, pvz., “protingas” terminas, “normalus” terminas, teismas privalo išsiaiškinti, ar konkretus terminas šiuos kriterijus atitiko.

Kalendorine data terminas dažniausiai apibrėžiamas šalių susitarimu. Pvz., rangos sutartyje gali būti nurodyta, jog rangovas privalo baisti darbus iki 1996 m. balandžio 1 d. Atskirais atvejais terminą kalendorine data gali apibrėžti įstatymas. Pvz., Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos sąlygų 10 straipsnis.

Dažniausiai įstatymas ar šalys terminą apibrėžia nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, mėnesiais ar dienomis.

Tais atvejais, kai sunku nustatyti

konkrečią kalendorinę datą, nuo kurios terminas bus pradedamas skaičiuoti ar kuriai suėjus jis pasibaigs, terminas apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Pvz., toks termino apibrėžimas gali būti naudojamas sudarant krovinių pervežimo jūrų ar upių transporto sutartis, kai sutarties termino pradžia ir pabaiga apibrėžiama navigacijos pradžia ir pabaiga. Terminas gali būti apibrėžiamas ir kitais įvykiais, pvz.: fizinio asmens mirtimi, kitos prievolės pasibaigimu ir pan. Jeigu įvykis neįvyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota, pvz., Civilinio kodekso 6.479 str. 2-oji dalis. Kai įįvykis neįvyksta šalių planuotu metu, šalys gali susitarti dėl termino pratęsimo, iki kol jis įvyks, arba dėl kito termino nustatymo. Jeigu nėra aišku, ar įvykis įvyks, pripažintina, jog kalbama ne apie terminą, o apie sutarties sąlygą (Civilinio kodekso 1.66 str.).

Termino pradžia

1.118 straipsnis, taip pat CK 1.119-1.122 straipsniai parengti vadovaujantis 1972 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl terminų skaičiavimo. 1.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminas prasideda rytojaus dieną, suėjus numatytai datai ar įvykus numatytam įvykiui, kuriuo aapibrėžtas terminas, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Rytojaus dienos pradžia yra laikomas pusiaunaktis (nulis valandų nulis minučių) iš numatytos kalendorinės datos ar įvykio dienos į kitą, t.y. rytojaus, dieną, kitaip tariant, numatytos kalendorinės datos ar įvykio diena, pradedant skaičiuoti terminą, nneįskaitoma. Įstatymai gali nustatyti, kad terminas prasideda nuo kito įstatymo nustatyto termino. Pvz., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto viešo paskelbimo datą. Minėto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad terminas pradedamas skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kai įvyko juridinis faktas, kuriuo remiantis pradedamas skaičiuoti nurodytas terminas.

1.118 straipsnio 2 dalyje nustatyta tiksliausiai, t.y. valandomis, skaičiuojamo termino pradžia. Valandomis skaičiuojamo termino pradžia turi teisę nustatyti šalis arba abi šalys susitarimu arba gali numatyti įstatymas. Pvz., Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 18 d. Nutarimu Nr.295 patvirtintų Lietuvos banko vienos nakties paskolų suteikimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad Lietuvos bankas ssuteikia bankui vienos nakties paskolą per paskutinį tarpbankinį kliringą, o 9 punkte sakoma, kad Lietuvos bankas informuoja banką apie jam suteiktą vienos nakties paskolą. Suteikus vienos nakties paskolą, pradedamas skaičiuoti terminas grąžinti suteiktą paskolą ir jis trunka tiek valandų, kiek jų praeis, iki kitą darbo dieną bus atlikta paskutinė operacija, kuria galima grąžinti tokią paskolą, nes minėtų taisyklių 2 punkte nustatyta, kad vienos nakties paskolą būtina grąžinti kitą darbo dieną.

Metais ir mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga

1.119 straipsnio 1 dalyje nustatyta metais sskaičiuojamo termino pabaiga ir nurodyta, kad metais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Žinant termino pradžią, kuri apibrėžta CK 1.118 str., galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto metų skaičiaus, bet to paties mėnesio tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. Pvz., 2000 metų lapkričio 15 dienos įvykiui trejų metų terminas baigsis 2003 metų lapkričio 15 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

1.119 str., 2 dalyje nurodyta mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga ir sakoma, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigsis praėjus nustatytam mėnesių skaičiui, bet tą pačią kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas vienais atvejais gali prasidėti ir baigtis tais pačiais metais, pvz., 2000 metais vasario 9 dienos dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Kitais atvejais mėnesiais skaičiuojamas terminas gali prasidėti vienais, o baigtis kitais metais. Dėl to jis netaps metais skaičiuojamu terminu. Pvz., 2000 m. lapkričio 20 dienos įvykiui keturių mėnesių terminas baigsis 2001 metų kovo 20 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

1.119 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kaip nustatoma termino pabaiga, kai metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi mmėnesį, kuris atitinkamos dienos neturi. Tokiu atveju terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną. Jeigu terminas skaičiuojamas mėnesiais, tokie atvejai gali būti gana dažni, nes ne visi mėnesiai turi vienodai dienų. Pvz., 2000 metų sausio 31 dienos įvykiui penkių mėnesių terminas baigsis 2000 metų birželio 30 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, nes birželis turi tik 30 dienų. Jeigu terminas skaičiuojamas metais, toks atvejis gali būti tik vienas, t.y. keliamųjų metų vasario 29 dienos įvykiui metais skaičiuojamas terminas, kuris baigsis ne keliamaisiais metais, baigiasi vasario 28 dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, nes keliamųjų metų vasario mėnuo turi tik 28 dienas.

Savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga

1.120 str. nustatyta savaitėmis skaičiuojamo termino pabaiga ir nurodyta, kad savaitėmis skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių. Žinant termino pradžią, kuri apibrėžta CK 1.118 str., galima nustatyti termino pabaigą, nes tai bus po nustatyto savaičių skaičiaus, bet tą pačią savaitės dieną, kuri buvo kalendorinė data ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, diena. Pvz., 2000 metų lapkričio 2 dienos (ketvirtadienio) įvykiui trijų savaičių terminas baigiasi 2000 metų lapkričio 23 dieną (ketvirtadienį) dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

Oficialių švenčių ir ne darbo dienų įskaitymas

1.121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad oficialių švenčių ir nnedarbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą, t.y. šiomis dienomis terminas nepailgėja, jeigu tokia diena nėra paskutinė termino diena. Oficialių švenčių dienas nustato norminiai aktai. Pvz., 1990 m. spalio 25 d. Švenčių dienų įstatymas nustato dienas, kurios skalbiamos švenčių dienomis.

1.121 str. 2 dalyje reglamentuojami atvajai, kai paskutinė termino diena yra ne darbo ar oficialios šventės diena. Tokiu atveju termino pabaigos diena laikoma po jos einanti ne darbo diena, t.y. terminas prasitęsia iki pirmosios ne darbo dienos ar oficialios šventės dienos (dienų) esančios dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.

Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu darbo diena yra perkeliama į ne darbo dieną, o nurodyta darbo diena laikoma ne darbo diena, komentuojamame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti taikoma vertinant taip, kad ne darbo diena, į kurią perkeliama darbo diena, yra darbo diena ir atvirkščiai.

Veiksmų atlikimas paskutinę termino dieną

1.122 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad veiksmas, kurį atlikti yra nustatytas terminas, turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Paskutinė termino diena nustatoma vadovaujantis CK 1.119-1.121 str. nuostatomis. Šioje dalyje įvertinta minėtos normos atžvilgiu specialioji kolizinė norma taikytina tik kai veiksmas, kurį atlikti yra nustatytas terminas, turi būti atliktas organizacijoje. Šiuo atveju terminas baigiasi tą valandą, kai

šioje organizacijoje, pagal nustatytas taisykles, baigiasi darbo laikas.

1.122 str. 2 dalyje nustatyta speciali rašytinių pareiškimų ir pranešimų pateikimo paskutinę termino dieną tvarka ir nurodyta, kad visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi pateiktais laiku. Kad rašytiniai pareiškimai ir pranešimai įteikti paštui ar telegrafui laiku, patvirtina pašto (telegrafo) išduotas kvitas ar kalendorinis spaudas, kur nurodyta data. Kad tokie pareiškimai ar pranešimai laiku perduoti kitomis rryšio priemonėmis, pvz., faksu, patvirtina ant perduoto pareiškimo ar pranešimo šia ryšio priemone pažymėtas perdavimo laikas.

Termino teisinė reikšmė

1.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrina, kad iš pareigą privalančio atlikti asmens nebus reikalaujama jos atlikti, kol baigsis terminas, su kurio pabaiga siejamas pareigos atsiradimas. Pvz., nuomininko pareiga grąžinti nuomotojui daiktą atsiranda pasibaigus nuomos sutarties terminui (CK 6.499 str.).

1.123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris ar prievolė nustoja galioti pasibaigus terminui, su kurio pabaiga siejami tam tikri sandorio teisiniai padariniai. Pvz., mirus rrentos gavėjui ar jo nurodytam asmeniui, kuriam turėjo būti mokama renta, baigiasi rentos mokėtojo pareiga mokėti rentą (CK 6,456 str.).

1.123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija. Tai reiškia, kad pvz., kilus abejonių, ar gali kreditorius nukreipti išieškojimą įį skolininko turtą anksčiau, nei nustatytas šio turto įkeitimu užtikrintas skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas, preziumuojama, jog negali. Tačiau nustatytos ir trys minėto termino nustatymo skolininko naudai prezumpcijos išimtys. Pirmoji išimtis numato, kad ši prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkui iškeliama bankroto byla. 1997 m. birželio 17 d. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos pripažįstama, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Šiuo atveju terminus pareikšti kreditorių reikalavimus bankrutuojančiam skolininkui nustato įmonių bankrotą reglamentuojantys įstatymai (Įmonių bankroto įstatymo 25 str. 1d. 1p.). Antroji išimtis numato, kad termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkas sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą. 1992 m. spalio 6 d. Hipotekos įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti ppatenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, jeigu skolininkas neįvykdė skolinio įsipareigojimo dalies, kuria sumažėjo įkeisto turto vertė. Trečioji išimtis numato, kad termino nustatymo skolininko naudai prezumpcija netaikoma, jeigu skolininkas nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį privalėjo pateikti. CK 6.876 str. Sakoma, kad jeigu paskolos gavėjas neįvykdo paskolos sutartyje numatytos prievolės pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą arba pateiktas užtikrinimas prarandamas ar jo sąlygos pablogėja dėl aplinkybių, už kurias paskolos davėjas neatsako, paskolos davėjas turi teisę reikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti paskolos sumą pprieš terminą ir sumokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartis nenusako ko kita.

IEŠKINIO SENATIS

Ieškinio senaties samprata

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pareikštas teises pareikšdamas ieškinį.

1.124 straipsnyje pateikiamą ieškinio senaties sąvoką reikia suprasti kaip laiką, per kuri asmuo gali priverstinai, t.y. valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senatis nėra laikas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Net ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis į teismą dėl teisinės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausomos teisės. CK 1.126 straipsnyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nors ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, minėto str. 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies reikalavimu, CK 1.131 str. 2 dalyje nurodyta, kad būtina atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti pažeistą teisę, jeigu teismas pripažįsta ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbios priežasties. Dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas priskirtinas prie atnaujinamųjų terminų. Ieškinio senaties terminą, kaip atnaujinamąjį terminą, būtina skirti nuo naikinamojo termino, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir kurio teismas negali atnaujinti.

Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią ggalimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Taigi ieškinio institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t.y. abiejų šalių, interesais.

Ieškinio senaties terminai

Teisės normos, nustatančios ieškininės senaties terminus, jų skaičiavimą yra imperatyvinio pobūdžio. Todėl šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama (Civilinio kodekso 1.125 str. 12 dalis).

Ieškininės senaties terminus būtina skirti nuo naikinamųjų terminų (prekliuzyvinių). Naikinamajam terminui pasibaigus, išnyksta pati subjektinė teisė, tuo tarpu pasibaigus ieškininės senaties terminui, subjektinės teisė neišnyksta, o išnyksta tik teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Naikinamiesiems terminams nėra taikomos taisyklės, nustatytos ieškininės senaties terminų skaičiavimui, atstatymui, nutraukimui ir sustabdymui. Ieškininės senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o naikinamųjų terminų pradžia paprastai nėra siejama su subjektinės teisės pažeidimu.

Ieškininės senaties terminai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius arba sutrumpintus.

1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų. Jis yra ilgiausias iš visų CK nustatytų ieškinio senaties terminų ir taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, išskyrus tuos, kuriems šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus arba nurodo, kad ieškinio senatis netaikoma. RReikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma, išvardyti CK 1.134 str.

1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rūšių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai įvardyti komentuojamo straipsnio 3-9 dalyse. Sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą nustato, pvz., Prekybinės laivybos įstatymas. Šio įstatymo 74 str. 1 dalyje nurodyta, kad ieškinius, kylančius iš vežimo kabotažu, galima pareikšti per 6 mėn. nuo dienos, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį

1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėn. ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų kylantiems reikalavimams. Iš CK 6.947 str. 1 dalies matyti, kad konkursas skelbiamas turint tikslą nustatyti asmenį, kuris pateiks geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, geriausiai atliks tam tikrą darbą arba pasieks geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą. Asmuo, geriausiai atlikęs tam tikrą darbą arba pasiekęs geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą, turi teisę į konkurso organizatoriaus pažadėtą atlyginimą, o asmuo, pateikęs geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, turi teisę, kad jam būtų suteikta speciali teisė. Minėti asmenys, kuriems nesumokamas pažadėtas atlyginimas, nesuteikiama speciali teisė, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai tai turėjo būti padaryta, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Šis terminas

taip pat taikomas kai konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys.

1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Atsižvelgiant Į CK 1.127 str. 1 dalį, šis sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmuo kurio tesės pažeistos juridinio asmens organo sprendimu, sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. CK 2.82 str. 4 dalyje ieškiniams dėl juridinių aasmenų organų sprendimų, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, nustatytas trijų mėnesio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino. CK 2.82 str. 4 dalyje įtvirtintos nuostatos atžvilgiu.

1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas ppareiškė reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio nuostatas, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokius reikalavimus pareiškėjas gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo ddaikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas pareikšti reikalavimus dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų skaičiuojamas nuo daiktų gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos. Todėl, kai pirkėjas per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 4061 žodžiai iš 8121 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti