Teismo kompetencija nagrinėti bylą su užsienio elementu ir pagrindiniai teismingumo nustatymo kriterijai

Vykdymo proceso ypatumai užsienio valstybėse.
TEISMO KOMPETENCIJA NAGRINĖTI BYLĄ SU UŽSIENIO ELEMENTU IR PAGRINDINIAI TEISMINGUMO NUSTATYMO KRITERIJAI
TEMOS AKTUALUMAS
Taikant Sąjungos valstybės narėms demokratinius principus tapo akivaizdu, kad laisvas asmenų judėjimas suteikia išskirtines galimybes keisti gyvenamąją vietą, tuoktis arba sudaryti naujas sutartis. Tačiau kylantis ginčai negali būti priskiriami tik vienos valstybės teismų kompetencijai, taikant nacionalinę teisę.
Kadangi bylos būna susijusios ne su viena, bet su dviem ar daugiau valstybių, susidaro sąlygos kelių teisinių sistemų konkurencijai. Taip pat iškyla ir teismingumo nustatymo klausymas tokiose bylose.
TEISINIS REGLAMENTAVIMAS
• Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas;
• Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo;
• 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje;
• EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDINIŲ TEISIŲ CHARTIJA;
• Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį pasirašyta Lisabonoje, 2007 m. gruodžio 13 d;
Kiekviena valstybė turi diskrecijos teisę įstatymais reglamentuoti teismų veiklos organizavimą ir įgyvendinimą, t. y. nustatyti teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus. Tokia teisė įgyvendinama remiantis visuotinai pasaulyje pripažintu forum regit processum principu, kuris reiškia, kad civilinės bylos nagrinėjimo tvarką nustato civilinio proceso įstatymai tos valstybės, kurios teismas nagrinėja bylą.
TEISĖ Į TEISMINGUMĄ
VALSTYBĖ
TEISMINGUMAS
TEISMINGUMAS
Aktyviai plečiantis tarptautiniam verslui, didėjant gyventojų mobilumui įvairaus pobūdžio teisiniai santykiai peržengia nacionalines ribas ir tampa susiję su kelių valstybių teisės sistemomis. Teismo galias riboja valstybės teritorija, jos piliečiai, nacionaliniai juridiniai asmenys ir teismo teritorinės veiklos ribos, todėl teisės doktrinoje teismingumas yra skirstomas į dvi rūšis – nacionalinį, kuris apibrėžia vienos valstybės teismų kompetenciją sprendžiant bylas, ir tarptautinį – kuris nustato teismo kompetenciją nagrinėjant civilines bylas, susijusias su užsienio elementu.
Ieškinio priėmimo stadijoje ypač svarbu nustatyti ne tik patį tarptautinio užsienio elemento buvimą, bet ir jo pobūdį, kadangi vienose bylose tarptautinis elementas gali lemti tik tai, kad teismui kils poreikis įteikti procesinius dokumentus užsienyje ar išsireikalauti įrodymus, o kitose bylose tarptautinis elementas gali eliminuoti pačią teismo jurisdikciją nagrinėti bylą.
Sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos nustatymo klausimą pagrindinis tikslas tinkamai nustatyti teritorinį teismingumą. Tiek teisės doktrinoje, tiek nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ir kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Kiekviena tokio teritorinio teismingumo rūšis grindžiama konkrečiais jungiamaisiais faktoriais, kurie ir apsprendžia, kurios valstybės teismas bus kompetentingas nagrinėti bylą. Tokie teisiniai kriterijai gali būti atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, turto buvimo vieta, pilietybė, prievolės įvykdymo vieta, žalos atsiradimo vieta, šalių susitarimas dėl jurisdikcijos.
TEISMINGUMAS
Kreipimasis į tinkamą teismą<...