Referatas Teisės ir valstybės santykis

3 atsiliepimai



Teisės ir valstybės santykis

Teisės ir valstybės santykis

PLANAS

Įžanga

I.Dėstomoji dalis:

1. Valstybės kilmė ir sąvoka.

2. Teisės atradimas ir samprata.

3. Teisės ir valstybės santykis:

a) etatistinės (normatyvistinės) teisės sampratos požiūriu;

b) prigimtinės teisės sampratos požiūriu;

c) sociologinės teisės sampratos požiūriu;

4. Valstybės įtaka teisei.

5. Teisės įtaka valstybei.

6. Teisinės valstybės sąvoka.

II. Išvados

Įžanga

VALSTYBĖS KILMĖ IR SĄVOKA

Nuo senų senovės mąstytojai mėgino atsakyti į klausimą, kas yra valstybė. Romos filosofas Markas Tulijus Ciceronas teigė, kad tai bendra teisėtvarka. Jam pritarė normatyvizmo teorijos kūrėjas H.Kelzenas. Rusijos teisininkas N.M.Korkunovas tvirtino, kad valstybė yra visuomeninė laisvų žmonių sąjunga, kkai privalomai nustatyta, jog išimtinė teisė taikyti prievartą suteikta tik valstybės institucijoms.

Kapitalistinėje visuomenėje plačiai paplito valstybės apibrėžimas, kad tai yra žmonių sąjungos, žmonių gyvenamosios teritorijos ir valdžios visuma. Garsus valstybės žinovas Leonas Diugi skiria keturis valstybės elementus: žmonių visumą, tam tikrą teritoriją, suverenią valdžią ir vyriausybę. Kai kas tapatino valstybę su šalimi, kiti – su visuomene, dar kiti – su asmenų grupe, įgyvendinančia valdžią.

Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje valstybė yra nusakoma taip – tai gyvenančių tam tikroje teritorijoje ir priklausančių vienai politinei vvaldžiai žmonių sąjunga. Šiame apibrėžime pabrėžiama, kad valstybė yra visos visuomenės politinė organizacija. Ji vykdo gyvybiškai svarbias visuomenei funkcijas, užtikrina jos vienybę ir vientisumą, tvarko svarbiausius jos reikalus. Kartu ji visokeriopai garantuoja piliečių teises ir laisves, palaiko patikimą ir humanišką tteisėtvarką.

Šiuolaikinė valstybė susiformavo laipsniškai evoliucijos būdu. Tai ilgas ir prieštaringas procesas.

Jos atsiradimą skatino viduramžiais sustiprėjusi prekybos ir pramonės raida, ypač po didžiųjų geografinių atradimų, nes iškilo poreikis kam nors aktyviai imtis tvarkyti bendruosius visuomeninius reikalus, o to negalėjo padaryti privatūs verslininkai. Tokia visuomenės bendrųjų reikalų tvarkymo organizacija su stipria valdžia, sugebančia visiškai kontroliuoti gana didelę teritoriją ir joje gyvenančius žmones ir buvo valstybė.

P.Leonas teigia, kad „iš visų visuomenės formų valstybė turi didžiausios reikšmės žmonių gyvenime“. P.Leonas. (Teisės enciklopedija. Kaunas, 1931m. Puslapis 51.)

Todėl ir valstybės sampratos, esmės ir vaidmens visuomenėje problemos yra pagrindinės ir diskusinės. Tai paaiškinama trimis priežastimis: 1) šios problemos tiesiogiai susijusios su įvairių visuomenės sluoksnių, politinių partijų ir visuomeninių judėjimų interesais; 2) jokia kita organizacija negali konkuruoti su vvalstybe sprendžiant daugybę uždavinių ir funkcijų, veikiant visuomenės likimą; 3) valstybė yra labai sudėtingas ir prieštaringas visuomeninis politinis reiškinys. Atsiradusi kaip visuomenės prieštaravimų rezultatas, pati valstybė tampa prieštaraujančia, prieštaringa jos veikla ir socialinis vaidmuo.

Austrijos teisininkas H.Kelzenas pastebėjo, kad valstybės sampratą sunkina tai, kad šiuo terminu apibūdinama visuomenė arba ypatinga jos forma. Siauruoju požiūriu jį vartoja specialiosios institucijos, valdymo arba tautos teritorijos, kur gyvena šalies gyventojai.

Pagal H.Kelzeną, valstybės sąvoka gali būti vartojama tokiomis priemonėmis:

1. Teisiškai valstybė yra juridinis asmuo kaip tam ttikra korporacija, kadangi nuo kitų korporacijų valstybė skiriasi tik šalies mastu nustatyta teisine tvarka;

2. Sociologiniu atžvilgiu valstybė yra socialinė bendrija, socialinė tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo teisėtvarkos ir teisinės tikrovės. Šiuo požiūriu valstybei būdinga valdžios paskirstymas įvairioms institucijoms;

3. Valstybė suvokiama kaip gyvas „gamtos organizmas, socialinės biologijos forma“. Visuomenė tapatinama su organizmu, o valstybės paskirtis – aprūpinti savo piliečius;

4. H.Kelzenas apibrėžia valstybę ir kaip normų sistemą arba kaip „politiškai organizuotą visuomenę, kaip valstybę – valdžią“.

Kaip matome, valstybės reikšmė yra didelė, ji tvarko visas žmogaus gyvenimo dalis, tačiau nuo valstybės neatsiejama yra ir teisė. Visuomenė domisi iš kur teisė kilo, kaip formavimosi, kokią įtaką ji daro žmonėms. Kitoje savo darbo dalyje bandysiu tai ir atskleisti.

TEISĖS ATSIRADIMAS IR SAMPRATA

„Teisės kūrimasis – tai ilgas istorinis procesas, nuėjęs sudėtingus ir konkrečių istorinių civilizacijų, tautų raidos savitumų, mokslo vienoje ar kitoje šalyje nulemtus etapus“, – teigia S.Vancevičius. (S.Vancevičius. Teisės teorija. Vilnius, 1998m. Puslapis 11.)

Pagrindinis teisės sistemos kūrimosi pradas buvo ideologizuota prigimtinės teisės, t.y. teisės tiesiogine socialine prasme, socialiai pateisinamos visuomeninių santykių dalyvių elgesio laisvės, pačių subjektų suprantamos, kas pagal jų teisinę sąmonę, teisėta ir neteisėta, išraiška.

Vėliau teisė tapo pagrindinė visuomenės socialinio reguliavimo sistemoje. Teisės normos draudė, įpareigojo, leido veikti savo nuožiūra ir iniciatyva. Rutuliojantis civilizacijai laisvė ir žžmoniškumas bei jų siekimas buvo žmonijos pažangos rodiklis. Teisė pasidarė didelė vertybė, nes nustatė norminius pradus, pilietinę taiką, atsižvelgė į interesų įvairovę, koordinavo savitarpio nuolaidas ir kompromisus. Šitaip ji užtikrino stabilią ir tikslingą žmonių elgesio tvarką, protingai sprendė konfliktus tenkindama įvairių santykių dalyvių interesus, gynė ir garantavo subjektų teises.

Teisė atsirado dėl tų pačių priežasčių kaip ir valstybė.

Papročiai, kurie vienaip ar kitaip buvo naudingi viešpataujančiai visuomenės daliai, buvo paverčiami teisės norma, t.y. paskelbiami privalomi, o jų laikymasis buvo užtikrinamas prievarta. Valstybei oficialiai pripažinus, šie papročiai virto teisiniais papročiais.

Papročių pripažinimas, nors ir labai svarbi, bet ne vienintelė teisės atsiradimo forma. Kitas reikšmingas teisės šaltinis – tai normos, kurias išleidžia teisę kuriantys valstybiniai organai. Iš pradžių gana ilgai valstybės valdžia nekuria teisės, tik saugoja papročio teisę valdydama gyventojus ir rišdama jų ginčus. Toliau, sustiprėjusi valstybės valdžia, ima tvarkyti savo leidžiamomis normomis beveik visas žmonių gyvenimo dalis.

„Teisė, reikšdama žmonių pastangas versti savo interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viešpatauti arba sugyventi, yra vienas reikšmingiausių ir kartu sudėtingiausių žmogaus kūrimų“, – sako A.Vaišvila. (A.Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius, 2000m. Puslapis 22.) Klausimas, kas yra teisė, neturi galutinių atsakymų: kiekviena epocha, o dažnai ir nauja žmonių karta iš naujo atsakinėja į jau seniai atsakytus klausimus, nnes teisė yra labai sudėtingas socialinis reiškinys. Trumpai suformuluoti teisės sąvokos apibrėžimą yra nelengva. Tačiau dažnai šiuolaikinėje literatūroje ji apibrėžiama taip: teisė – tai sistema valstybės nustatytų ar sankcionuotų visiems privalomų, formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), kurias nulemia ekonominiai ir kiti socialiniai veiksniai, skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuotų valstybės prievarta. Tai objektyviosios teisės sąvokos apibrėžimas. Objektyvioji teisė – tai sistema bendrų normų, kurios nesu konkretintos, neskirtos konkretiems žmonėms ar organizacijoms. Objektyviosios teisės normos išreikštos, pavyzdžiui, konstitucijose, kodeksuose, kituose teisiniuose norminiuose aktuose.

Pasak S.Vancevičiaus, „be aktyviosios teisės yra dar subjektyvioji teisė. Subjektyvioji teisė – tai sistema konkrečių teisių ir teisinių pareigų, kurios priklauso konkretiems žmonėms, jų organizacijoms remiantis objektyviosios teisės normomis. Pavyzdžiui, kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi įvairias konkrečias socialines – ekonomines, politines, asmenines teises, konkrečias pareigas. Tai jo subjektyvioji teisė. Tačiau konkrečios teisės ir pareigos priklauso remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (objektyviosios teisės) normomis“. (S.Vancevičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, 1989m. Puslapiai 39-40)

Socialinė teisės paskirtis – būti nuolatiniu patikimu reguliavimo ir gynimo mechanizmu, garantuojančiu visuomeninių santykių dalyviams teisėto elgesio erdvę greta ekonominių, bendrų socialinių ir psichologinių reguliatorių ir stimulų ir jų kolektyvų visoje materialinių ir dvasinių interesų sistemoje.

Todėl teisės vertingumas yra tas, kad ji yra priemonė, patenkinanti socialiai teisingus

ir progresyvius piliečių ir visos visuomenės poreikius ir interesus. Visų pirma teisė yra instrumentinė vertybė. Jos dėka žmonių veikla tampa organizuota, pastovi, darni ir kontroliuojama. Tokiu būdu teisė užtikrina visuomeninių santykių darną ir tvarką ir padaro juos civilizuotus. Politiškai organizuota visuomenė be teisės negali suderinti materialių dalykų gamybos ir daugiau ar mažiau teisingo jų paskirstymo. Teisė įtvirtina ir plėtoja tas nuosavybės formas, kurios iš prigimties būdingos konkrečiai visuomenei ir jos santvarkai.

Teisė, įkūnydama visuomeninių santykių dalyvių darnią valią, prisideda ir skatina aatskirus asmenis ir visuomenę plėtoti naudingus visiems santykius. Daro įtaką žmonių elgesiui ir veiklai derindama specifinius jų interesus. Teisė nesuniveliuoja privatinių interesų ir jų neslopina, o tik suderina su bendrais interesais.

Teisės vertingumas yra ir tas, kad ji parodo ir nustato asmens laisvės visuomenėje mastą. Teisė nustato asmens laisvės ribas, o ne bendrai asmens laisvę. Teisė įgyvendina socialinę laisvę, socialinį aktyvumą ir drauge socialinę atsakomybę, nustato tokią visuomeninių santykių tvarką, kuriai esant pašalinama iš žmonių gyvenimo savivalė, individų ir grupių veiklos kkontrolės nebuvimą. Teisė ir laisvė yra neatskiriamos. Teisė yra istoriškai apibrėžta ir objektyviai sąlygota realių santykių laisvės forma, tokios laisvės matas ir jos buvimo išraiška.

Teisės vertingumas yra ir tas, kad ji išreiškia tiesos idėjas, yra materialių gėrybių paskirstymo kriterijus, įtvirtina ppiliečių lygybę prieš įstatymus. Teisė yra normomis įtvirtintas ir įgyvendintas teisingumas. Ji, įtvirtindama laisvės ir teisingumo idėjas, įgyja didžiulę prasmę ir vertę žmogui ir visuomenei. Tačiau, kad teisė pajėgtų daryti poveikį praktikoje, saugodama žmonių teises, iškyla teisės vidinio vienijimosi su valstybe būtinybė. Taigi trečioje savo darbo dalyje bandysiu atskleisti, koks yra teisės ir valstybės santykis, kad yra teikiamas pirmumas skirtingais teisės sampratos požiūriais.

TEISĖS IR VALSTYBĖS SANTYKIS

Valstybė ir teisė yra skirtingi visuomenės reiškiniai. Tačiau atskirti jų negalima. „Negali būti valstybės be teisės, o teisės be valstybės, jos abi yra ekonominės bazės politinis teisinis anstatas“, – sako doc.Z.Namavičius. (Doc. Z.Namavičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius, 1989m. Puslapiai 3-4). Neįmanoma tyrinėti valstybės kartu netyrinėjant teisės ir atvirkščiai. Jos abi netgi atsirado dėl tų ppačių priežasčių (gamybinių jėgų vystymasis, privatinės nuosavybės atsiradimas, visuomenės susiskaldymas į klases). Valstybės ir teisės sąveika pirmiausia yra tai, kad teisė išreiškia valstybės valią. Teisė atsiranda iš valstybės, nes valstybė teisės normas kuria arba pripažįsta visuomenėje jau galiojančias normas. Valstybė rūpinasi, kad teisės normų būtų laikomasi, o prireikus priverčia jų laikytis. Valstybė be teisės negali apsieiti. Ji turi kurti savo struktūrą ir veiklą nustatančias normas, nurodyti, kaip privalo elgtis jos teritorijoje gyvenantys žmonės. Valstybė ir teisė labai glaudžiai susijusios istoriškai. VVisur valstybė ir teisė atsiranda vienu metu, šiuos reiškinius daugiausiai veikia tie patys istorijos dėsniai. Valstybė ir teisė turi skirtingą struktūrą ir sudaro tam tikrą tarpusavyje susijusių įvairiapusių valstybinių ir teisinių reiškinių socialinę sistemą. Kaip vientisa socialinė sistema, valstybė ir teisė turi specifinių dėsningumų.

„Valstybė įkūnija stipriausią socialinį veiksnį visuomenėje – organizuotą, politinę valdžią, turinčią tiek pozityvią, tiek negatyvią reikšmę“. (S.Vancevičius. Teisės teorija. Vilnius, 1998m. Puslapis 20). Pozityvinė reikšmė yra ta, kad politinė valstybinė valdžia būtina siekiant užtikrinti visuomenės vientisumą civilizacijos sąlygomis, organizuotą jos funkcionavimą, racionalų valdymą, apginti visuomenę ir išreikšti bendrus gyventojų interesus.

Valstybinę valdžią įgyvendina valstybinis aparatas, valdingų įstaigų sistema. Ši sistema patiria visuomenės struktūrų, nacionalinių santykių ir savo pačios įstatymų įtaką. Valstybinė valdžia turinti būdingų ypatybių ir dėsningumų, veikia naudodama jėgą, prievartą ir todėl potencialiai turi destruktyvią ir negatyvią socialinę psichologinę išraišką. Valstybinei valdž-iai būdinga absoliutizmo ir visko, kas dar galėtų turėti ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2089 žodžiai iš 4178 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti