Referatas Teisės individualus namų darbas

3 atsiliepimai



Teisės individualus namų darbas

1. TEISĖS NORMŲ AIŠKINIMO STADIJOS, BŪDAI, RŪŠYS

TEISĖS NORMA – tai bendra elgesio taisyklė, visuotinai privaloma, įtvirtinta ir sankcionuota valstybės teisės norminame akte.

Išorinis faktas, kurio objektyvioji prasmė yra teisėtas arba neteisėtas aktas, visada yra jutimiškai suvokiamas įvykis (nes vyksta laike ir erdvėje), taigi ir gamtos reiškinys, determinuojamas priežastingumo.Tačiau šis įvykis pats savaime, kaip gamtos elementas, nėra teisinio pažinimo objektas.Šį įvykį teisėtu arba neteisėtu aktu padaro ne jo fizinis egzistavimas, sąlygojamas gamtoje dominuojančių priežastingumo dėsnių, bet jo objektyvioji esmė atsiranda jį aaiškinant.Specifiškai teisinė akto prasmė kildinama iš “normos”, kurios turinys šį aktą nurodo; aktui teisinę prasmę suteikia norma, tad jį galima aiškinti pagal šią normą.Norma funkcionuojama kaip aiškinimo schema.Sprendimas, kad tam tikras laike ir erdvėje vykstantis žmogiškosios elgsenos aktas yra “teisėtas” (arba “neteisėtas”), – tai specifinio, būtent normatyvinio, aiškinimo rezultatas.Ir net požiūris, kad šis aktas savo pobūdžiu yra gamtinis reiškinys, taip pat yra specifinis, būtent priežastinis, o ne normatyvinis aiškinimas.Norma, aktui suteikianti teisėtumo arba neteisėtumo prasmę, pati yra sukuriama aktu, kuris tteisinę prasmę savo ruožtu įgyja iš kitos normos.Tam tikrą aktą kvalifikuodami kaip mirties bausmės vykdymą, o ne kaip nužudymą, negalime remtis juslių duomenimis; tokį kvalifikavimą nulemia mąstymo procesas, t. y. šio akto gretinimas su baudžiamuoju ir baudžiamojo proceso kodeksais.Minėtas pirklių ppasikeitimas laiškais teisiškai tampa sutartimi vien dėlto, kad tas pasikeitimas tenkina tam tikras civiliniame kodekse apibrėžtas sąlygas.Dokumentas objektyviai ir subjektyviai tampa galiojančiu testamentu dėl to, kad atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas.Žmonių susirinkimas yra parlamentas, o jų akto prasmė yra įstatymas, nes visi šie faktai atitinka konstitucijoje išdėstytas normas.O tai reiškia, kad realus vyksmo turinys atitinka normą, kuri akceptuojama kaip galiojanti.

Teisės normų klasifikacija yra svarbi keliais aspektais:

a) pagilina teisės normos pažinimą;

b) padeda tiksliau nustatyti kiekvienos teisės normos vietą teises sistemoje, aiškiau suvokti teisės normų funkcijas ir vaidmenį teisinio reguliavimo mechanizme;

c) patikslina teisės normos poreikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes;

d) padeda tobulinti valstybės institucijų teisėkūrą ir teisės taikymą.

Atsižvelgiant i teisės normų poveikio žmonių elgesiui specifika,jos gali būti klasifikuojamos įvairias pagrindais.

Pagal teisinio reguliavimo objektą (arba ššakinę normos priklausomybę) teisės normos skirstomos i konstitucines, baudžiamąsias, civilines, šeimos, darbo, finansų ir kitas.Šakinės teisės normos toliau skirstomos į materialiąsias ir proceso, viešosios ir privačios teisės .

Pagal teisinio reguliavimo metodą teisės normos skirstomos į imperatyvias, dispozityvias, skatinamąsias ir rekomendacines.

Imperatyvios teisės normos – tai normos, griežtai formuojančios paliepimą ir neleidžiančios kaip nors kitaip jo suprasti.

Dispozityvios teisės normos – nustato elgesio variantą, kuris neperžengdamas įstatymo numatytų ribų suteikia subjektams teisę reguliuoti tarpusavio santykius savo pačių nuožiūra, t.y. leidžia jiems susitarimu nustatyti aabipuses teises ir pareigas.

Skatinamosios teisės normos – tai nurodymai naudotis pagyrimo priemonėmis už valstybės ir visuomenės požiūriu skatinamą elgesį arba pasiekimą rezultatų, kurie viršija įprastus darbinius, tarnybinius ar pilietinius reikalavimus.

Rekomendacinės teisės normos – nustato valstybės ar visuomenės požiūriu pageidautino elgesio variantus suteikdamos šios rekomendacijos adresatams teisę pagal savo kompetenciją elgtis atsižvelgiant į vietos sąlygas, galimybes ir rezervus.

Pagal atliekamas funkcijas teisės normos skirstomos į reguliacines ir sankcijas nustatančias.

Reguliacinės teisės normos – nustato teisinio santykio dalyviams turtingąsias teises ir pareigas.Tai konstitucijos, administracinės, civilinės, šeimos, ekologinės ir kitų teisės šakų normos.Jų nustatytų pareigų privalomumą garantuoja sankcijas nustatančios normos.

Sankcijas nustatančios normos.Žmogaus teisės saugomos ne tik nustatant, bet ir reguliuojant žmonių santykius.Prie sankcijas nustatančių normų priskirtinos visos Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso, taip pat kitų kodeksų specialiųjų dalių normos.

Pagal juridinę galią teisės normos yra įstatyminės, turinčios didžiausią juridinę galią ir poįstatyminės – mažesnės juridinės galios, nes sukurtos remiantis įstatyminėmis ir joms neprieštaraujant.

Pagal galiojimo apimtį teisės normos skirstomos į bendrąsias, specialiąsias ir individualias.

Bendroji teisės norma – formuluoja bendrąją elgesio taisyklę yra taikoma neribotam subjektų ratui ir nustato specialiųjų normų reguliavimo kryptį ir metodą. Plėtoti jos turinį gali būti kuriamos specialiosios normos.

Specialioji teisės norma priimama remiantis bendrąja norma, jai neprieštarauja ir skirta konkreti, plėtoti bendrosios nnormos imperatyvus atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifiką. Tokios yra visų teisės šakų normos konstitucinių normų atžvilgiu, taip pat visų kodeksų specialiosios dalies normos.

Individuali teisės norma – formuluoja vienkartinį, kad ir testinį paliepimą. Pvz., tokia yra įstatyminė teisės norma, nustatanti Civilinio kodekso įsigaliojimo datą arba pratęsianti kurio nors įstatymo galiojimo laiką.

Pagal teisės normų vaidmenį reguliuojant žmonių elgesį, arba pagal teisės normoje įkūnyto paliepimo pobūdį, teisės normos skirstomos:

Įpareigojamosios teisės normos nustato pareigą atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus.

Draudžiamosios teisės normos dažnai formuluojamos taip: draudžiama, neturi teisės, negali reikalauti, nėra nusikaltimo ir kt.

Įgalinamosios teisės normos suteikia teisinio santykio dalyviams teisę atlikti pozityvius veiksmus, kuriais subjektai įgyvendina savo interesus.

Įtvirtinamosios teisės normos fiksuoja tam tikrą visuomeninių santykių būseną.

Definicinės teisės normos apibrėžia teisės sąvokas – atskleidžia esminius jų požymius.

Deklaratyvios teisės normos skelbia institucijų veiklos uždavinius, principus. Jomis dažniausiai prasideda įstatymai.deklaratyviąsias teisės normas nėra lengva atskirti nuo įtvirtinamųjų tais atvejais, kai deklaratyviosios normos formuluoja ne tam tikrų institucijų veiklos tikslus, teisinio reguliavimo sritį, bet ir tokio reguliavimo principus.

Kolizinės teisės normos.Teisės norma yra kolizinė, jeigu joje suformuluota taisyklė, kaip reikia elgtis , kai viena kitai prieštarauja dvi galiojančios teisės normos.

Operatyvinės teisės normos – tai pagalbinės teisės normos, kurios dažniausiai priimamos siekiant nustatyti ar pratęsti kitų teisės nnormų galiojimo laiką, pripažinti kurią nors teisės normą netekusią galios ir kitais atvejais.

Nukreipiamosios ir blanketinės normos turi tą pačią prasmę kaip ir jau minėtos nukreipiamosios ar blanketinės dispozicijos.

Teisės literatūroje skiriamos dvi teisės normų formos:

 vidinė;

 išorinė;

Vidinė – struktūrinių teisės normos elementų organizacija, kuri sudaro teisės normą kaip tam tikros vidinės struktūros , bet vientisą elgesio taisyklę; Išorinė – tai teisės normos jutiminio egzistavimo, išraiškos forma.

2. BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS MOKSLAS, MOKSLO OBJEKTAS IR SANTYKIS SU KITAIS MOKSLAIS

Baudžiamoji teisė paprastai yra apibūdinama kaip visuma teisės normų, nurodančių pavojingų veikų požymius, uždraudžiančių jas kaip nusikaltimus ir už jų padarymą numatančių kriminalines bausmes, kaip nustatyto draudimo nesilaikymo pasekmes.kaip ir daugelis kitų teisės šakų, ji turi bendrąją ir specialiąją dalis.

Kaip yra žinoma, baudžiamosios teisės bendrosios dalies normos apibrėžia baudžiamųjų įstatymų tikslus, jų galiojimo ribas, baudžiamosios atsakomybės pagrindus, nusikaltimo padarymo formas, nustato bausmių sistemą bei bausmių skyrimo tvarką ir sprendžia kitus bendruosius klausimus, susijusius su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir nubaudimu.

Baudžiamosios teisės specialiosios dalies normos nustato konkrečių nusikaltimų rūšinius požymius, apibūdinančius atitinkamą nusikaltimo sudėtį, bei apibrėžia sankciją, kuri gali būti pritaikyta už realiai padarytą nusikaltimą.

BAUDŽIAMOJI TEISĖ – tai teisės šaka, kurios normas reguliuoja nusikalstamų veikų ratą, bausmių dydžius ir jų rūšis, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindus ir principus.

Baudžiamosios teisės normos

nustato:

1. Koks veikimas ar neveikimas yra pavojingas visuomenei?

2. Kokios bausmės taikomos už jų padarymą?

3. Kas yra pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn?

4. Baudžiamosios bausmės skyrimo ar atleidimo nuo jos tvarka.

Baudžiamosios teisės šaltiniai:

1. LR konstitucija;

2. Baudžiamasis kodeksas;

3. Tarptautinės sutartys;

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tuo atveju, jeigu jo padaryta veikla buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo jos padarymo atveju.Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.Įstatymo nežinojimas, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1561 žodžiai iš 3122 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti