Referatas Tarptautinių sutarčių sudarymas

3 atsiliepimai



Tarptautinių sutarčių sudarymas

Turinys

1. Įvadas ……………………..3

2. Tarptautinių sutarčių teisė ……………….4

3. Tarptautinių sutarčių laikymasis, taikymas erdvėje ir laike,

paskesnių sutarčių taikymas ……………….7

4. Tarptautinės sutartys ir vidaus teisė …………….10

5. Tarptautinės sutarties sudarymas ……………..14

6. Įgaliojimai sudaryti tarptautinę sutartį ir įgaliotieji asmenys …..15

7. Išvados ………………………20

8. Literatūra ……………………..21

Įvadas

Tarptautinės sutartys yra sudarinėjamos tarp valstybių, įvertindamos itin reikšmingą sutarčių vaidmenį tarptautinių santykių istorijoje.

Didėjančią sutarčių, kaip tarptautinės teisės šaltinio ir kaip taikaus bendradarbiavimo tarp tautų nepriklausomai nuo jų konstitucinės ir socialinės santvarkos plėtojimo priėmonių.

Sudarinėdamos sutartis šalys turi remtis geros valios principu.

Ginčai dėl sutarčių, kaip ir kiti ttarptautiniai ginčai, turi būti sprendžiami taikiomis priemonėmis ir vadovaujantis teisingumo principais bei tarptautinės teisės normomis.

Atsižvelgdamos i tarptautinės teisės principus kaip tautų lygiateisiškumas ir laisvo apsisprendimo teisė, visų valstybių suvereni lygybė ir nepriklausomybė, nesikišimas į kitų valstybių vidaus reikalus, draudimas grasinti jėga ar vartoti jėgą ir visuotinė pagarba žmogaus teisėms bei pagrindinės laisvėms ir jų gynimas.

Kodifikavus ir patobulinus tarptautinių sutarčių teisę bus lengviau siekti Jungtinių Tautų Chartijoje numatytų tikslų, būtent tarptautinio saugumo ir taikos užtikrinimo, draugiškų tautų santykių plėtojimo ir jų bbendradarbiavimo.

Tarptautinių sutarčių teisė

Tarptautinių sutarčių teisės sąvoka, objektas ir vieta tarptautinės teisės sistemoje

Tarptautinių sutarčių teisė – tai visuma tarptautinių teisinių normų (paprotinių ir sutartinių), nustatančių tarptautinių sutarčių sudarymo tvarką, galiojimo ir pasibaigimo sąlygas.

. Tarptautinių sutarčių teisės objektas – pati ttarptautinė sutartis kaip tarptautinės teisės šaltinis.

Tarptautinių sutarčių teisė užima ypatingą vietą tarptautinės teisės sistemoje, kadangi joje vykstantys pokyčiai įtakoja kitas teisės šakas

Tarptautinių sutarčių teisės šaltiniai:

1. Paprotys;

2. Pagrindinės sutartys.

– 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės (įsigaliojo 1980 m. sausio 27 d., Lietuva dalyvauja nuo 1992 m. vasario 14 d.);

– 1986 m. kovo 21 d. Vienos konvencija dėl sutarčių tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų bei tarptautinių organizacijų teisės (neįsigaliojusi);

– 1978 m. rugpjūčio 23 d. Vienos konvencija dėl valstybių teisių sutarčių atžvilgiu perėmimo (įsigaliojo 1996 m. lapkričio 6 d.);

Pagrindiniai Lietuvos tarptautinių sutarčių teisės šaltiniai:

– 1999 m. birželio 22 d. LR Tarptautinių sutarčių įstatymas;

– 2001 m. spalio 1 d. LR Vyriausybės nutarimas dėl tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos patvirtinimo;

– 1995 m. sausio 224 d. LR Konstitucinio teismo išvada “dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4,5,9,14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo LR Konstitucijai”;

– 1995 m. spalio 17 d. LR Konstitucinio teismo nutarimas “dėl LR įstatymo

”dėl LR tarptautinių sutarčių” 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo LR Konstitucijai”.

Tarptautinių sutarčių teisės kodifikavimas

Tarptautinės teisės kodifikavimas – galiojančių tarptautinės teisės normų sutvarkymas į vieningą, vidujai suderintą sistemą visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų pagrindu.

Tarptautinių sutarčių teisės kodifikavimo raida

XIX amžius Pradžia, neoficialūs ttarptautinės teisės kodeksai, kuriuose atskiri skyriai skirti tarptautinėms sutartims

Tautų Sąjungos bandymai kodifikuoti Pirmieji bandymai oficialiai kodifikuoti. 1924 m. rugsėjo 22 d. Tautų Sąjungos Asamblėjos rezoliucija sudarytas ekspertų komitetas kodifikuoti tarptautinę teisę, kurio ataskaita patvirtinta 1927 m., tačiau nesvarstant tarptautinių sutarčių teisės klausimo

1928 m. – VI Amerikos valstybių konferencija pasirašoma Havanos konvencija dėl tarptautinių sutarčių – neįsigaliojo

1936 m. – neoficialus bandymas kodifikuoti Harvardo konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės projektas

Jungtinių Tautų organizacijos bandymai kodifikuoti 1949 m. Tarptautinės teisės komisija nusprendžia kodifikuoti tarptautinių sutarčių teisę;1950-1952 m. – trys pranešimai dėl sutarčių teisės (Brajerli), siūlomas konvencijos projektas;1953-1954 m. – du pranešimai (Launterpacht);1954-1959 m. – penki pranešimai (Fitzmaurice), siūlomas kodekso projektas;1962-1966 m. – nagrinėjami Waldock pranešimai, siūlomas konvencijos projektas;1966 m. Tarptautinės teisės komisija priima galutinį straipsnių dėl tarptautinių sutarčių teisės projekto variantą;1968-1969 m. diplomatinė konferencija Vienoje, kuri priėmė Vienos konvenciją dėl tarptautinių sutarčių teisės;1977-1978 m. diplomatinė konferencija Vienoje priėmė Vienos konvenciją dėl valstybių teisių perėmimo tarptautinių sutarčių atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių apžvalga

Laikotarpis nuo 1920-1940 m.

1920-1940 m. Lietuvos Respublika sudarė daugiau kaip 200 dvišalių ir daugiau kaip 20 daugiašalių tarptautinių sutarčių.

Laikotarpis nuo 1990-2000 m.

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublika sudarė daugiau kaip 600 tarptautinių sutarčių.

1990 11

1991 25

1992 84

1993 87

1994 74

1995 77

1996 67

1997 57

1998 53

1999 56

2000 40

Viso 631

Tarptautinės sutartys, kurių dalyvėmis yra Lietuvos Respublika, pagal subjektus 1990-2000:

Sutartys su valstybėmis – 617

Sutartys su ttarptautinėmis organizacijomis – 43

Sutartys su Šventuoju Sostu – 3

Konvencijos – 232

Tarptautinių sutarčių laikymasis, taikymas erdvėje ir laike,

paskesnių sutarčių taikymas

1969 m. Vienos konvencijos 27 str. – valstybė negali remtis savo vidaus teisės nuostatomis, kad pateisintų sutarties nesilaikymą, t.y. valstybė turi vykdyti sutarties nuostatas savo nacionalinėje teisėje ir negali remtis nacionaline teise, kuri nesiderina su sutarties nuostatomis, kad pateisinti savo tarptautinių įsipareigojimų pažeidimą. Valstybė negali remtis tuo, kad pasikeitė vyriausybė, todėl ji nebegali vykdyti sutarties, kadangi tarptautinės sutartys sudaromos valstybės vardu ir nepriklauso nuo vyriausybių kaitos.

Tarptautinių sutarčių taikymas erdvėje. Sutarties taikymo teritorija

1969 m. Vienos konvencija neapibrėžia teritorijos sąvokos, tačiau laikoma, kad ji apima visą valstybės žemės plotą, vidinius vandenis ir teritorinę jūrą bei oro erdvę virš jos, kuriems galioja sutarties šalies suverenitetas, nebent kažkas kita numatyta pačioje sutartyje. Kaip taisyklė, teritorijos terminas sutartyje neapima kontinentinio šelfo ar išimtinės ekonominės zonos bei žvejybos zonos, kuriose valstybė turi tik suverenias teises. 1969 m. Vienos konvencijos 29 str. – sutartis galioja kiekvienos šalies visai teritorijai, nebent iš sutarties kyla ar yra nustatyti kokie nors kiti ketinimai.

Tuo atveju, jei sutartis pagal savo pobūdį nėra taikoma visai jos valstybės dalyvės teritorijai, tačiau nieko nesako apie teritorinę taikymo apimtį ar nenumato teritorinės nuostatos, egzistuoja visuotinai priimta praktika, kkuria valstybė nusprendžia, kurioms teritorijoms, ar apskritai kurioms nors, sutarties veikimas bus išplečiamas. Valstybė išreiškia savo poziciją šiuo klausimu pasirašydama ar ratifikuodama sutartį.

Kai kurių valstybių, pvz. federacijų, konstitucijos numato teritorijos padalinimą ir politinius vienetus. Nepaisant to, kad sutarties dalyve gali būti tik federacija, sutarties įgyvendinimui gali reikėti, kad politinių vienetų vyriausybės atliktų tam tikrus veiksmus, nors federacija lieka atsakinga už sutarties įvykdymą. Sutartyse numatomos teritorinės ar federalinės nuostatos arba federalinės išlygos sprendžiant šiuos klausimus: a) teritorinės nuostatos (jei susitarianti valstybė turi du ar daugiau teritorinių vienetų, kuriuose remiantis jos konstitucija, taikomos skirtingos teisės sistemos tiems santykiams, kuriuos reglamentuoja ši konvencija, valstybė gali pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie konvencijos metu pareikšti, kad konvencijos nuostatų taikymas išplečiamas jos teritoriniams vienetams arba tik vienam ar keliam iš jų, ir gali pakeisti tokią deklaraciją bet kuriuo metu pateikdama kitą deklaraciją); b) federalinės nuostatos (kai tam tikrų sutarties nuostatų įgyvendinimas priskiriamas federacijos kompetencijai, šios federalinės valdžios įsipareigojimai pagal sutartį bus tokie patys, kaip ir tų valstybių, kurios nėra federacijos, tačiau tų sutarties nuostatų atžvilgiu, kurios patenka po federacijos subjektų kompetencija, kurie nėra įpareigoti pagal konstituciją imtis tam tikrų įstatyminių priemonių, federalinė valdžia privalo informuoti federacijos subjektus apie šias nuostatas ir pateikti tam tikras

rekomendacijas dėl jų priėmimo); c) federalinės išlygos (federalinė valstybė apskritai atsisako taikyti tam tikras sutarties nuostatas, kurios susijusios su kompetencija, nepatenkančia po federaline įstatymų leidybos kompetencija).

. Tarptautinių sutarčių taikymas laike. Sutarties netaikymas atgal.

Sutartis nėra taikoma sutarties dalyvių veiksmams, įvykiams ar padėčiai, kurie buvo atlikti ar egzistavo ir pasibaigė iki sutarties įsigaliojimo tai šaliai dienos (Vienos konvencijos 28 str.), nebent pati sutartis numato kitaip ar kaip nors galima nustatyti, jog yra kitaip. Tarptautinės sutarties galiojimo laiką nustato pačios sutarties šalys. TTarptautinių sutarčių galiojimo laikas gali būti pratęstas ir toks pratęsimas vadinamas prolongavimu. Prolongavimas gali būti dvejopas:

a) specialaus susitarimo dėl galiojančios sutarties pratęsimo dar tam tikram laikui, pagrindu;

b) automatiškas, t.y. kai pratęsimo sąlyga numatyta pačioje sutartyje.

Tarptautinės sutarties galiojimas gali būti atnaujinamas tais atvejais, jei sutarties galiojimas baigėsi suėjus tam tikram terminui ar dėl kitų priežasčių sustabdžius sutarties galiojimą. Sutarties galiojimo atnaujinimas skiriasi nuo prolongacijos tuo, kad tai nebegaliojančios ar sustabdytos sutarties atnaujinimas. Jei sutarties galiojimas buvo sustabdytas, tai atnaujinimas gali įvykti automatiškai aarba kai išnyks aplinkybės, dėl kurių sutarties galiojimas buvo sustabdytas. Tačiau jei sutarties galiojimas buvo pasibaigęs, tai atnaujinimas negali būti preziumuojamas, nes jis gali būti tik esant sutarties dalyvių sutikimui.

Vėliau tuo pačiu klausimu sudarytų tarptautinių sutarčių taikymas.

Tais atvejais, kkai sudaroma vėlesnė sutartis, kurios šalys yra identiškos, kaip ir ankstesnės sutarties, jei nėra tam tikrų nuostatų, kuriomis numatomas ankstesnės sutarties nutraukimas ar sustabdymas (Vienos konvencijos 59 str.), tai ankstesnės sutarties nuostatos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja vėlesnės sutarties nuostatoms . Sudarant sutartį baigiamosiose nuostatose svarbu nustatyti santykį tarp naujos sutarties ir ankstesnės, kurios reglamentuoja tą patį klausimą. Jei sutartis sudaryta tarp tų pačių šalių, net jei yra tam tikri neatitikimai tarp sutarčių, jie gali būti išspręsti sutarties aiškinimo pagalba. Kai išspręsti neatitikimo aiškinimo būdu neįmanoma, tada ankstesnė sutartis bus laikoma nutraukta ar sustabdyta pagal Vienos konvencijos 59 str. Kai abi sutartys yra daugiašalės, o jų dalyvės nėra tapačios, tokių sutarčių klausimą sprendžia 1969 m. Vienos konvencijos 30 straipsnis. Lockerbie bbylose (1992 m.) Tarptautinis teisingumo teismas pripažino, kad pagal JT įstatų 103 str. Saugumo tarybos rezoliucijos turi viršenybę prieš bet kokią kitą tarptautinę sutartį.

Kartais valstybės tarptautinėse sutartyse, kurias jos sudaro, numato nuostatą, kuria įsipareigoja nesudarinėti vėlesnių sutarčių, kurios būtų nesuderinamos su sudaroma sutartimi.

Tarptautinės sutartys ir vidaus teisė

Požiūriai į tarptautines sutartis

Kai kurioms tarptautinėms sutartims nereikia, kad jos kažkokiu būdu būtų perkeltos į nacionalinę teisę, tačiau kitoms reikia priimti nacionalinį teisės aktą. Kaip tai padaroma, iš esmės priklauso nuo kiekvienos vvalstybės konstitucijos. Konstitucijose laikomasi dviejų požiūrių: a) monistinio ir b) dualistinio. Abi doktrinos yra mokslininkų išvystytos siekiant paaiškinti skirtingus valstybių požiūrius į tarptautines sutartis. Valstybių konstitucinė praktika labai skiriasi, pradedant Jungtine Karalyste, kuri yra turbūt švariausia dualizmo forma, baigiant Šveicarija, kuri yra labiausiai išvystyta monizmo forma. Tarp šių dviejų kraštutinumų yra labai įvairios praktikos.

Monizmas

Monizmo esmė yra tai, kad tarptautinė sutartis gali tapti nacionalinės teisės dalimi be jokių nacionalinių įstatymų, jei tik ji buvo sudaryta nepažeidžiant konstitucijos ir įsigaliojo konkrečiai valstybei. Tačiau ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2029 žodžiai iš 4058 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti