Tarptautinės teisės kolio konspektas

1 TEMA: Tarptautinės teisės sąvoka, šaltiniai ir sistema. Tarptautinės ir nacionalinės teisės santykis.
1. Mokėti apibūdinti specifinius tarptautinės teisės bruožus.
a. įstatymų leidžiamosios valdžios nebuvimas;
Jungtinės Tautos ir kokia nors kita tarptautinė organizacija įstatymų leidimo funkcijos neturi.
Taip, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, nors ir turėdama bendriausią kompetenciją svarstyti visus klausimus pagal Jungtinių Tautų Chartiją gali priimti tik rezoliucijas, turinčias rekomendacinę galią.

b. teisės šaltinių ypatybės;
Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 38 straipsniu įtvirtintas tarptautinės teisės šaltinių sąrašas (tarptautinės sutartys, tarptautiniai papročiai, bendrieji teisės principai, teismų sprendimai ir doktrina) yra formuluotė, nepasikeitusi nuo 1920 m., t. y. nuo to laiko, kai buvo priimtas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo (Tautų Sąjungos teisminio organo) statutas.
Šiuo metu taip pat pripažįstama, kad tarptautinės teisės šaltiniai yra ir tarptautinių organizacijų rezoliucijos bei valstybių vienašaliai aktai, kuriais valstybės prisiima tarptautinius įsipareigojimus.

c. vykdomosios valdžios nebuvimas;
Joks tarptautinis organas, įskaitant ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, neatlieka centralizuoto tarptautinės teisės normų vykdymo funkcijos. O dėl Saugumo Tarybos, tai nors ji priima privalomus sprendimus (Chartijos 25 str.), tačiau jos kompetencija yra speciali - tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas (24 str.).

d. bendros privalomos kompetencijos teismo nebuvimas;
Tarptautiniuose santykiuose nėra organo, kuris būtų kompetentingas spręsti visus tarptautinius ginčus ir nustatyti sankcijas už bet kokį tarptautinės teisės pažeidimą. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinis Jungtinių Tautų teisminis organas, jo jurisdikcija yra fakultatyvi.
Reikia gauti sutikimą, kad TTT galėtų nagrinėti valstybės ginčus. TTT teisme gali būti nagrinėjami ginčai kilę iš Tarptautinės teisės.
Tarptautiniam Teisingumo Teismui žinybingi tik tokie valstybių ginčai, kuriems nagrinėti Teisme ginčo šalys davė sutikimą Teismo statute numatytu būdu ir forma.

e. teisės subjektai tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje;
tarptautinės teisės subjektas, tai tarptautinių santykių dalyvis, turintis tarptautines teises bei pareigas ir jas įgyvendinantis pagal tarptautinę teisę.
Tarptautinis Teisingumo Teismas 1949 nurodė tarptautinės teisės subjekto pagrindinius požymius: turėti tarptautines teises ir pareigas (tarptautinis teisnumas), realizuoti ir ginti teises pateikiant tarptautinius ieškinius (tarptautinis veiksnumas). Tarptautinėje teisėje tarptautinės teisės subjekto statusas suteikiamas tautoms, siekiančioms valstybingumo (nepriklausomybės) ir turinčioms atstovaujamąsias institucijas.
Tarptautinės teisės subjektais gali būti tarptautiniai organai, steigiami remiantis tarptautinėmis sutartimis.
Nacionalinė teisė – konkrečios valstybės teisė, teisės sistema, sankcionuota kompetentingų valstybės institucijų, viešai paskelbtos, visuotinai privalomos teisės normos, galiojančios atitinkamoje valstybėje arba jų asmenų – piliečių ir nacionalinės priklausomybės juridinių asmenų – atžvilgiu.

f. normų laikymosi užtikrinimas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje;
Teisei, kaip privalomų elgesio normų sistemai, būdinga tai, ...