sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų poilsio ir darbo režimo sąsajos su teikiamų paslaugų kokybe

10
ĮVADAS

Temos aktualumas. Darbas – neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. Ši veikla ne tik
užtikrina asmens finansinį stabilumą, bet tuo pačiu padeda išreikšti bei realizuoti save. Norint, jog
darbuotojas dirbtų produktyviai, svarbu užtikrinti visas tam reikalingas sąlygas: tinkamą darbinį
mikroklimatą, konkurencingą atlygį už atliktą darbą, saugią darbo aplinką, deramą darbo bei poilsio
režimą ir pan. Vadybiniu požiūriu, patenkintas darbuotojas įmonei teikia daugiau naudos nei darbu
nusivylęs, kitaip tariant – įmonės gebėjimas pasinaudoti žmogiškųjų išteklių galimybėmis, leidžia
realizuoti organizacijos siekius (Stankevičienė ir kt., 2006). Vienas iš tokių – siekis užtikrinti
kokybiškos produkcijos gaminimą arba kokybišką paslaugos teikimą. Kokybiškas paslaugų teikimas
ypač aktualus sveikatos priežiūros sektoriuje. Kokybės užtikrinimas šioje srityje yra sudėtingas
procesas, kelias, kuriuo reikia atkakliai eiti, nors jo galo nematyti (Janušonis, 2017). Šį procesą
komplikuoja ne tik daugialypis kokybės apibrėžimas, bet ir specifiniai sveikatos priežiūros
sektoriaus ypatumai. Kokybė šioje srityje tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą, daro įtaką jo
gyvenimui (Janušonis, 2017). Dėl šios priežasties kokybės užtikrinimas sveikatos priežiūroje tampa
ypatingai svarbiu tikslu. Gera sveikata žmogui suteikia savarankiškumo, galimybę gyventi pilnavertį
gyvenimą, siekti savo užsibrėžtų tikslų (Janušonis, 2008). Tai jautri visuomenei tema, tad bet koks
reikalavimų ar standartų neatitikimas šioje srityje gali kelti nepasitenkinimą. Sveikatos priežiūros
paslaugų sektorius yra nuolat stebimas ir vertinamas visuomenės, kurios lūkesčiai dažnai yra per
aukšti ir nepamatuoti - specialistų klaidos yra greitai pastebimos, o netinkamas ar pacientų lūkesčių
neatitikęs medikų elgesys viešai kritikuojamas.
Sveikatos priežiūros specialistų darbas gali būti efektyvus, našus ir kokybiškas tik tada, kuomet
yra derinamas su poilsiu. Tai yra natūralus organizmo poreikis – žmogaus kūnui reikia tiek
atsipalaidavimo, tiek veiklos (Jasiukevičiūtė ir kt., 2013). Kintanti konkurencinė aplinka, riboti
žmogiškieji bei finansiniai ištekliai sveikatos priežiūros įstaigas verčia organizuoti darbą mažinant
kaštus. Vis dažniau kalbama apie didelius sveikatos priežiūros darbuotojų darbo krūvius bei
netinkamą poilsio ir darbo režimą. Mokslinėje plotmėje netinkamas darbo ir poilsio režimas bei per
didelis darbo krūvis labai dažnai analizuojami kaip faktoriai, neigiamai veikiantys sveikatos
priežiūros specialistų sveikatą bei emocinę būklę (Sung-Heui Bae ir kt., 2018; Harrington, 2001).
Mokslinių tyrimų, įrodančių sąsajas su teikiamų medicininių paslaugų kokybe taip pat vis daugėja.
Kokybiškos sveikatos priežiūros užtikrinimas yra tapęs pasauliniu prioritetu, tad visi niuansai,
galimai susiję su įtakos šiai sričiai darymu, yra verti išsamesnės analizės.
Darbe analizuojamas probleminis klausimas: ar sveikatos priežiūros paslaugų kokybė siejasi su
jas teikiančių specialistų darbo ir poilsio rež...