Referatas Švedijos užsienio saugumo politika

2 atsiliepimai



Švedijos užsienio saugumo politika

Apgailėtinas referendumas 2

Tarptautinė aplinka 3

Nepastovi tarptautinė situacija 3

Paskutiniai vystymaisi Europos Sąjungoje ir Šiarurė Atlanto sutarties organizacijoje 5

Strategija 7

Nacionalinė situacija 8

Švedija ir NATO 8

Švedijos ir Europos saugumo ir gynybos politika 9

Karinės pajėgos krizių metu 10

Švediški pasirinkimai 12

Aleingangas 13

Taisymai 13

Išvados 15Apgailėtinas referendumas

Rugsėjo 14 dieną 2003 metais, Švedija balsavo prieš eurą ir tai nebuvo staigmena. Nereikia imtis gilios analizės dėl to, apie ką iš tikrųjų Švedija galvojo tuo metu kai balsavo prieš ir kodėl. Kaip ir daugelyje referendumų debatai buvo sunkūs ir ten buvo daug propagandos. Ginčijamas klausimas buvo gana sudėtingas, kuris pasireiškė didele profesionalų įvairove eekonomikoje. Kaip kartais atsitinka referendumuose, daugelis balsus gali mesti kaip bendrą protestą prieš vyriausybę ir elitą. Žiūrint į tai formaliai, rengtas referendumas buvo ne apie Švedijos užsienio politiką ar Europos Sąjungą. Realybėj tai buvo tik dalis to – mažiausiai jis buvo rengtas didelei elektorato daliai.

Aiškiai atrodo, vis dėl to, kad Švedija išvengs Europos valiutų sąjungos, ko kaip tik ir antieuropiečiai nori. Jos prisijungimas yra atšauktas nežinomam metų skaičiui. Užsienio saugumo politikos atžvilgiu jos įtakingumas gali išsiskirti.

Pirmiausia, Euro-skeptikų pozicija atrodo sustiprėjo. TTai ne tik gali paveikti Euro sferą ir Švedijos santykius su Europos Sąjunga, bet taip pat jos bendrą užsienio ir saugumo politiką. Referendumo rezultatas yra pirmoji tikra kliūtis Švedijos integracijai į Europietiškas struktūras. Nuo Šaltojo karo, ji atsargiai žengė keliu llink integracijos ir tapimo normalia Europietiška valstybe: narystė ES, ir partnerystė taikos programoj, artimi santykiai su NATO, pertvarkyta karinė galia tarptautinių krizių susidorojimui, ir t.t. Vis dėl to, yra didelis skaičius žmonių, kovojančių už politinę kairę, kurie tvirtai laikosi seniai patikimos neutraliteto politikos. Šie žmonės, iš principo, atmeta bendradarbiavimą su NATO, jau nekalbant apie narystę NATO, tai pat kaip ir apie tolimesnę integraciją į ES. Akivaizdu, kad jie buvo prieš Eurą. Viena, jų įtaka neturėtų padidėti, bet jie gali sukelti vyriausybei daug problemų, ypač per tebevykstančias Tarpvyriausybines konferencijas dėl ES konstitucijos pasiūlymo.

Antra, Švedijos tarptautinė pozicija yra toliau silpninama. Jos politika nestoti į NATO, priešingai daugeliui Europos valstybių, jau reiškia kad ji išorėj svarbiausios saugumo ir karinio bendradarbiavimo organizacijos. Tačiau ši ppolitika taip pat turi atgarsį Švedijos pozicijai ES, ypač atsižvelgiant į jos Europos saugumo ir gynybos politiką. Tai pakerta jos patikimumą, kaip partnerystė NATO daugelio Europietiškų valstybių nuomone yra solidarumo padarinys. Vadinas, Švedijai, kaip ne NATO nariai, trūksta solidarumo. Narės gali paklausti, ar tikrai Švedija stos už kitą ES narę valstybę. Turėtų būti pastebėta, kad jei ir ES susitarimas neturi straipsnio apie saugumą kaip NATO 5 straipsnis, sąjunga aiškiai kuriama ant abipusio solidarumo. Be to, šios ES narės-valstybės, kurios taip ppat yra ir NATO tautos, kai sėdi abiejose tarybose, akivaizdu, turi daugiau įtakos per problemas, kurios yra svarstomos abiejų organizacijų. Pagaliau, Švedijos nepartnerystės kariniam alijance politika sunkina Europietiško bendradarbiavimo gilinimą gynybos reikaluose, kas daugelio analitikų nuomone ateity bus būtinybė. Ne Eurui konstatuota nauja arena, kur Švedija bus neįtraukta kai bus svarstomos svarbios problemos, problemos, kurios vis dar veikia Švediją – ir kuo toliau tuo labiau.

Trečia, Švedijos referendumo rezultatas gali sustiprinti Euro-skeptikus ir kitose ES narių valstybėse, kurie sunkins tarpvyriausybinių konferencijų sėkmę, kas teikia sąjungai gyvybingumo. Nesėkmė reikš daug sunkumų ir sunkių kliūčių Europos integracijai ir, vadinasi, sąjungos patikimumui. Iš tikrųjų, sustabdyti Europietiškos integracijos gilinimąsi ir vietoj to paversti sąjungą į paprasčiausią laisvą prekybos organizaciją, ar visiškai ją panaikinti, yra tai, ko daugelis Švedijos antieuropiečių, atrodo, siekia.. Toks rezultatas, nereikia nė sakyti, būtų Europai ir jos piliečiams nelaimė.Tarptautinė aplinka

Nepastovi tarptautinė situacija

Tarptautinė scena yra charakterizuojama pagal krizes. Situacija viduje ir aplink Vidurinius Rytus, jų naftos resursus, kurie gyvybiškai svarbūs pasaulio ekonomikai ir stabilumui, akivaizdu, kad kelia nerimą. Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija Irake susiduria su rimtais sunkumais. Sadam Huseinas, aišku, buvo rimta problema, bet jis nebuvo betarpiškas. Dabartinė situacija Irake kelia riziką, kad šalis, vietoj to, kad taptų demokratizacijos modelis Vidurio Rytuose, gali ttapti tarptautinio terorizmo eksportuotoja.

Afganistane, talibai, atrodo, kyla iš dalies todėl, kad Vakarai nenori daugiau investuoti į tautų statinį. Kaip atsakas į chaosą Talibano valdžia bus rimta kliūtis ne tik Vakarams bet tai pat ir laisvam pasaulio bendradarbiavimui. Neturėtų būti pamiršta, kad Afganistanas nuo to laiko ilgai buvo svarbi Islamo teroristų ugdymo žemė. Palyginus su Iraku, afganų išsimokslinimo lygis yra kur kas žemesnis. Vadinasi, čia sunkiau kuriant rimtą tautų statinį.

Plačiau, alkaida atrodo stiprėja, vis įgydama daugiau naujų pasekėjų. Atsirado net gandų dėl masinio naikinimo ginklų, kuriuos įsigijo teroristai. Vakarų sunkumai vidurio rytuose pasunkina šias grėsmes. Iranas ir jo pareikšta branduolinio ginklo programa gali būti kita rimta problema. Taip pat yra pareikšta, kad ši šalis – tarptautinio terorizmo rėmėja. Čia ES ir JV, atrodo, sutinka imtis tvirtos pozicijos. Kyla klausimas, ką jie darys jei Iranas nepriims tarptautinės atominės energijos agentūros taisyklių. Iranas tikrai nėra vienintelė šalis, kuri kelia branduolines grėsmes. Gana atsargus JV Šiaurės Korėjos valdymas daro užuominą kaip sunku valdyti priešišką valstybę apsiginklavusią nors keliais branduoliniais ginklais. Ką darytų pasaulis jei Pakistanas su visa savo branduoline galia, būtų įtrauktas į sumaištį ir būtų valdomas prezidento palankiai žiūrinčio į talibus ar alkaidą ?

Pagrindinė problema Vidurio Rytuose, aišku, yra konfliktas tarp Izraelio iir Palestinos. Nėra jokių vilčių taikai, nes abiejų pusių ekstremistai, atrodo, turi aukštesnę valdžią atitinkamoj visuomenėj. Atitinkami lyderiai Ariel Sharonas ir Jaširas Arafatas yra patraukti į kruvinas kovas, kurios yra taip daugiau dėl jų pačių politinio išlikimo kaip gilesni ginčai dėl žmonių teisių Palestinos piliečiams ir saugumo teisė Izraelio gyventojams. Dėl šios priežasties jie negali arba nenori suvaldyti savo ekstremistų. Net jei ir prezidentas Bušas priimtų šiek tiek tvirtesnę poziciją, prieš ministrą pirmininką Šeroną ir jo Berlyno tipo sieną, tačiau nėra tikimybės kad tai turės kokį nors poveikį.

Taip pat yra ir tradicinių problemų, kurios neturėtų būti nepastebėtos. Rusija, atrodo, juda keliu link demokratijos užgniaužimo ir mažesnės spaudos. Baltarusija yra “juodoji skylė” Europoje, kuri yra retai svarstoma, gal todėl, kad mes nežinom ką su ja daryti. Prie to galima pridėti ir virtinę kitų valstybių, keliančių didesnių ar mažesnių problemų, pvz, Kaukaze, Afrikoj, ir kitur. Net ir jei situacija dabar yra geresnė, darbas atkurti Vakarietiškus Balkanus yra dar toli nuo pabaigos.

SARS epidemija, tai pat kaip ir aukšto lygio hakerių atakos prieš WWW (Word Wild Web) yra tik pora pavyzdžių, kurie parodo kokia trapi yra mūsų visuomenė. Mes tiesiog laukiame teroristų kol šie perims tokių pažeidžiamumų privalumus.

Išvadai, netrūksta problemų, kurias pasaulio

bendruomenei, pvz, Vakarams, reikia spręsti. Dabartinis ES saugumo doktrinos projektas, atrodo, būna teisingas kai nurodo tris grėsmių rūšis ES ir jos narėms valstybėms: tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklo plitimas, bei organizuotas nusikalstamumas. Nėra šalies, kuri galėtų su tai susidoroti viena. Tai turi būti padaryta per daugiatautį bendradarbiavimą ir tarptautinį solidarumą. Dėl šios priežasties tai ypač svarbu, kad Vakarai ir jų organizacijos, pagrinde ES ir NATO, galėtų koordinuotai veikti. Nepaisant visų kitų argumentų, turi būti aišku, kad kova prieš teroristų organizacijas, aatsakingas už atakas prieš JT ir Raudonojo kryžia.us centrus, yra pareiga visoms valstybėms, kurios nori vadinti save civilizuotomis.

Švedijos “ne” balsas, gali būti matomas kaip balsas prieš Europietišką solidarumą ir bendradarbiavimą. Jei tokia elgsena taps tendencija, tada Europa neturės galimybės pasitikti grėsmes aprašytas anksčiau. Tai yra pavojus, kad valstybės veikėjai turi žiūrėti į tai rimtai; mums reikia daugiau solidarumo, o ne atvirkščiai. Tai turi būti suprantama, kad terorizmas nėra vien tik grėsmė prie “šlykštųjį amerikietį”, tai grėsmė prieš vakarietišką bendruomenę ir mmūsų gyvenimo kelią. Šešių švedų nužudymas Balyje yra to įrodymas. Pagrindinės teroristų atakos prieš vieną iš didesnių Europos sostinių sukeltų skaudžių padarinių visai Europos ekonomikai, nekalbant jau apie žmonių netektis. Viena problema yra tai, kad švedai atrodo to nesupranta.

Paskutiniai vystymaisi EEuropos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje

Per Šaltąjį karą Europos Bendrija (vėliau Europos Sąjunga) ir NATO, labai gerai pasirodė. Jos atnešė taiką ir suklestėjimą savo narėms, sudarant neprecedentines sąjungas vakarų Europai ir už Atlanto, saugant ir plečiant demokratiją, ir vadovaujant pergalėje pasaulinėse varžybose su komunizmu. Po šaltojo karo era aprūpino šias dvi organizacijas keliais sunkiais iššūkiais, pirmiausia su Varšuvos Pakto ir Sovietų Sąjungos panaikinimu, ir Balkanų karu 1990’tais metais. Reikia pripažinti, kad jos turėjo didelių sunkumų siekiant sukontroliuoti Balkanus. Taip pat ryšium su Rytinės Europos iššūkiais, abi organizacijos iš pradžių turėjo sunkumų. Tik po ilgų svarstymų, ar jie priims tą išsiplėtimą, su visais tais iššūkiais, kuriuos tai gali atnešti, buvo būtinybė atnešti saugumą ir stabilumą į po Šaltojo karo areną. KKaip rezultatas, abejoms organizacijoms reikėjo reorganizuotis.

NATO tęsia savo vystymąsi kaip krizių tvarkymo organizacija. Prahoje 2002 metais reorganizacija nusprendė modernizuoti savo organizaciją ir pastatyti NATO į tokią poziciją, kad ji vaidintų svarbesnį vaidmenį neišvengiamai pertvarkant Europos karines pajėgas. Kai darbai yra svarbesni už žodžius, faktas, kad NATO imsis atsakomybės dėl tarptautinio saugumo pagalbos galios Afganistane, viltingai su praplėstu mandatu, yra svarbiausias ir parodo, kad NATO vis dar yra organizacija dalyvaujanti sunkiose taikos palaikymo misijose.

Šiomis dienomis NATO tikriausiai yra svarbesnė kaip ppolitinė organizacija nei kaip karinė. NATO sprendimas priimti septynis naujus narius yra konkretus žingsnis, kuris užbaigia po Šaltojo karo susidariusį pasaulį. Buvo manoma, kad didėjimas sukels daug praktinių problemų, tačiau saugumo jausmas, kurį suteikia nauji nariai, yra gyvybiškai svarbus visos laisvos Europos sukūrimui.

NATO tai pat susiduria su sunkiais iššūkiais iš vidaus dėl nesantaikos tarp JV ir europiečių, ypač tų iš “senosios Europos”, naudoti JV gynybos ministro Rumsfeldo kalbą. Bendriau, tai ginčas dėl strateginės doktrinos, kur amerikiečiai pabrėžia pirmumo teisės pirkti ir karinius sprendimus, kai tuo pačiu metu europiečiai stengiasi vertinti diplomatinius sprendimus ir daug plačiau žiūri į konflikto išsprendimą. Ši problema kelia abejonių dėl ateities transatlantinio ryšio ir NATO. Po viso to ši organizacija yra ir akivaizdus transatlantinių santykių pavyzdys ir kartu pati svarbiausia šių ryšių arena. Sunku būtų pamatyti gyvybingą NATO be JV paramos. Iš kitos pusės, Irakas galėjo pamokyti amerikiečius, kad jiems reikia sąjungininkų. Kita vertus, aišku, kad be didesnių europiečių pastangų sustiprinti savo karinį pajėgumą, Europa ir Jungtinės Valstijos negalės kovoti kartu dėl interoperatyvumo trūkumo.

Sąjunga reikalauja didelių pastangų pertvarkyti ir modernizuoti save, kad turėtų svarbesnį vaidmenį pasaulio reikaluose. Nuo 1999 metų, kai buvo pradėta Europos saugumo ir gynybos politika, progresas buvo stulbinantis. 2000 metais nebuvo jokios sstruktūros, karinio pajėgumo ar doktrinos. Po trijų metų ES pradėjo savo pirmąją karinę operaciją Makedonijos mieste – Konkor.dijoj. Dar svarbesni buvo sprendimai, kurie leido sąjungai pradėti sunkią ir pavojingą operaciją Demokratinės Kongo Respublikos mieste – Artemidėj. Dar, išvada dėl vadinamo Berlyno, plius 2003 metų susitarimas teikia galimybių ES ir NATO vystyti tikrą strateginę partnerystę.

Europos taryba Tesalonikuose priėmė eilę svarbių sprendimų. Potencialiai ši institucija gali būti instrumentu duodant Europai efektyvesnes įsigijimo procedūras vedančias į geresnį koordinavimą ir mažesnį kopijavimą.

Taryba taip pat priėmė Javier Solano siūlytą saugumo doktrinos projektą. Tai kruopštus ir aiškus dokumentas. Jis aiškiai pasako, kad europietiškiems interesams yra kilusios trys grėsmės: tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklų daugėjimas ir žlugusių valstybių įtakingumas. Ji taip pat aiškiai pasako, kad ES turi veikti kai tarptautiniai susitarimai yra sulaužomi ir kai yra būtinybė padidinti Europos karinius išteklius. Taip pat yra poreikis ambicingiškesnei formuluotei dėl bendradarbiavimo su NATO ir JT.

Didesnės reikšmės yra Konstitucijos projektas, kurį ES narės valstybės turi priimti 2004 metais per Tarpyviaurysibę konferenciją. Reikėtų pasakyti, kad tai labai komplikuota svarstoma problema. Iš vienos pusės, vienas gali teigti, kad visos valstybės narės turi turėti vienodą galią. Kita vertus, tai reikš, kad didelių valstybių piliečiai turės palygint mažiau galių, nei mažesnių valstybių ppiliečiai. Nepaisant visko, ES nėra tik tarpvyriausybinė organizacija, bet taip ir sąjunga, kurios narėms užleista didelė dalis jų suvereniteto dėl bendro ES gyventojų gėrio. Akivaizdu, ginčijamas klausimas yra surasti teisingą balansą tarpo to, kas turi būti bendra ir tarp to, kas turi būti nacionalinis. Būtų naivu tikėti, kad bet kuri narė valstybė leis spręsti gyvybiškai svarbius interesus, tokius kaip jų karių gyvybės ar mirtys, bet kuriam tarptautiniam organui.

Šiame kontekste, tai pasiūlymai, laikantys bendrą užsienio ir saugumo politiką svarbiais. kas liečia ES efektyvumą, keli svarbūs žingsniai yra pasiūlyti ir daugelis gera linkme.

Ji siūlo užbaigti prezidentavimo rotacijas. Vietoj to, galėtų būti pastovus prezidentas renkamas dviem su puse metų. Toks įstatymo projektas didesnio taip reikiamo stabilumo politikos planavimo procese ir suteiktų sąjungai aiškesnį profilį tarptautinėje scenoje. Svarbiausia, tai užbaigtų dabartines tradicijas, kai kiekviena Prezidentystė išleidžia naują programą, kuri yra pilna jos pačios mylimų projektų.

Tuo pačiu tai siūlo sujungti Generalinio sekretoriaus/ aukšto delegato (Javier Solana) ir užsienio santykių komisaro (Chris Patten) darbus. Vietoj to ten būtų ES užsienio ministras. Tai baigtų dabartinę painiavą, kur išorinis pasaulis dažnai yra pristatomas kartu su dviem, kartais konfliktuojančiom delegacijom: viena iš tarybos ir kita iš Europos komisijos.

Atsižvelgiant į Europos saugumo ir gynybos politiką, Konstitucijos projektas

aiškiai pabrėžia būtinybę sustiprinti Europos karinius išteklius. Dėl bendro įdomumo, yra siūlymas, kad maža gabi ir pasiruošusi grupė gali eiti į priekį su padidėjusia parama ir integracija gynybos srity. Jei šis įstatymo projektas bus priimtas, tai bus padidintas sąjungos pajėgumas ir panaikins būtinybę laukti tų, kurie nenori ir negali dalyvauti pretenzingesniuose kariniuose ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 2615 žodžiai iš 5230 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Kas būdinga čekų kultūrai?

REFERATAS KAS BŪDINGA ČEKŲ KULTŪRAI? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teigia, jog kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas) – tai žmogaus bei visuomenės veiklos...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Laisvas asmenų judėjimas

TURINYS ĮVADAS…………………………3 I. LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE………..4 II. TEISINĖ PILIETYBĖS SISTEMA EUROPOS SĄJUNGOJE ………..10 III. LAISVO DARBO JĖGOS JUDĖJIMO PADARINIAI……………13 IŠV...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Pilietinė visuomenė

Turinys Įžanga 3 • Pilietinės visuomenės samprata 4 • ir socialinė atskirtis (lietuvoje) 4 • ir valstybė 5 Pilietinės informacinės visuomenės problemos • Pilietiškumo problema Lietuvoje 6 (adsbygoogle = window.adsb...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Lietuvos partinė sistema

Turinys Įvadas…………………………3 1. Partijų atsiradimo istorija…………………..4 2. Partijų skaičius Lietuvoje………………….6 3. Parlamentinės partijos……………………7 4. Lietuviškoji koalicija…...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
Švedijos užsienio saugumo politika

Apgailėtinas referendumas 2 Tarptautinė aplinka 3 Nepastovi tarptautinė situacija 3 Paskutiniai vystymaisi Europos Sąjungoje ir Šiarurė Atlanto sutarties organizacijoje 5 Strategija 7 Nacionalinė situacija 8 Švedija ir NATO 8 Švedij...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti