Storosios žarnos vėžiu sergančiųjų gyvenimo kokybė

ĮVADAS

Viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje yra onkologinės ligos. Storosios žarnos vėžys yra vienas iš pirmaujančių vėžio formų sukeliantis mirtį, diagnozuojamas labiausiai išsivysčiusiose šalyse (Guillen & Arroyo, 2020). Storosios žarnos vėžys tai piktybinis navikas, kuris formuojasi storosios žarnos viduje. Jis prasideda kaip mažas polipas, arba naviko išauga, kuris gali tapti vėžiniu, jei nebus gydomas. Storosios žarnos vėžio simptomai neišsiskiriantys, todėl gali būti gretinami su kitomis žarnyno problemomis. Ligos progresavimas pastebimas esant netikėtai atsiradusiems tuštinimosi sutrikimams, melenai, pilvo pūtimui, apetito stokai, nuovargiui ir silpnumui (Staniulis, Rimkutė ir Bylaitė, 2020). Storosios žarnos vėžio atsiradimui įtakos turi spartus gyvenimo tempas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, blogi maitinimosi įpročiai, nutukimas (Paulauskienė, 2021). 2020 m. pasaulyje storosios žarnos vėžiu sirgo 1,9 mln. žmonių, tuo pat metu mirčių atvejų užfiksuota 935 000 (Yue & Pengfei, 2021). Labai svarbu, kad žmonės laiku kreiptųsi į gydytoją, kad būtų galima nustatyti kuo ankstesnės stadijos vėžį.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vėžys yra pirmajame dešimtuke, tarp populiariausių ir dažniausių žmonių mirties priežasčių. 2018 m. pasaulyje buvo nustatyta 18,1 mln. naujų vėžio susirgimo atvejų ir 880 792 atvejai mirčių nuo vėžio (Yue & Pengfei, 2021). Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, mūsų šalies gyventojų sergamumas storosios žarnos vėžiu nuo 2018 m. keitėsi neženkliai. 2018 m. 1000 gyventojų teko 2,12 nauji šios ligos atvejai, 2020 m. – 2,04, o 2021 m. – 2,13 atvejai. Lietuvoje storosios žarnos vėžys užima trečią vietą pagal onkologinių ligų sukeliamą naštą – tiek susijusiu su dideliu mirštamumu, tiek su didele įtaka gyvenimo kokybei pasveikus (Marcinkevičiūtė ir Poškus, 2022).

Pasaulio sveikatos organizacija 1995 m. gyvenimo kokybę apibrėžė kaip individualiu savo paskirties gyvenime suvokimu, remiantis gyvenamos aplinkos, kultūros ir vertybių sistema ir siejant šį suvokimą su asmeniniais tikslais, viltimi, standartais, bei interesais (Meneguin, Matos & Ferreira, 2018). Žmogaus gyvenimą ir jo gyvenimo kokybę lemia daugelis veiksnių. Svarbiausia iš jų yra sveikata (Kažukauskienė, 2020). Sveikata apibūdinama kaip visuma, susidedanti iš: fizinės, psichologinės, socialinės ir dvasinės sričių, kurioms turi įtakos asmens lūkesčiai, įsitikinimai, patirtis, pojūčiai, taip pat ligos poveikis. Vėžio sukeltų komplikacijų įtaka gyvenimo kokybei yra labai svarbi. Dažniausiai storosios žarnos vėžiu sergantieji susiduria su emocinėmis problemomis. Netikėtos ligos sužinojimas gali sukelti kaltės jausmą, stresą, pyktį, liūdesį, sumišimą, bei baimę (Šaulys, 2020). Prasideda distresas, kuris sumažina paciento fizinę gerovę ir daro neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Atsiradus nežinomybės jausmui kiekvienas naujas simptomas ar neįprastas kūno ...