Statutinių valstybės tarnautojų motyvavimo tobulinimo modelis

3

ĮVADAS

Tyrimo aktualumas ir naujumas. Pagrindinis organizacijos uždavinys yra kuo
efektyvesnis darbuotojų sugebėjimų panaudojimas visuomenės ir organizacijos tikslams
įgyvendinti. Kiekviena organizacija, ne išimtis ir statutinės valstybės tarnybos įstaigos, siekia
pritraukti kompetentingus bei motyvuotus tarnautojus, kurie siektų aukštesnių veiklos rezultatų,
kas ilgalaikėje perspektyvoje lemtų organizacijos produktyvumo didėjimą ir jos vystymąsi.
Statutinių valstybės tarnautojų motyvavimas yra ta veiklos sritis, kurios svarba tampa vis
akivaizdesnė. Atlikti tyrimai rodo, kad viešasis sektorius visoje Europoje yra matomas kaip tingus,
nemotyvuotas, neefektyvus ir išlaidus.1 Apžvelgus Lietuvos mokslinę literatūrą motyvacijos tema,
pasigendama tiek teorinių žinių, tiek empirinių duomenų, susijusių su Lietuvos statutinių valstybės
tarnautojų motyvacija. Pastebima, kad atlikta mažai empirinių tyrimų, leidžiančių nustatyti, kurie
motyvaciniai veiksniai skatina efektyvesnį statutinių valstybės tarnautojų darbą, kurios
motyvavimo priemonės (būdai) galėtų sustiprinti taikomos motyvavimo sistemos veikimą. Taip
pat pasigendama jau atliktų tyrimų analizės ir gautų rezultatų susisteminimo bei pritaikymo mūsų
valstybės tarnyboje. Nagrinėjant mokslinę literatūrą motyvacijos tema, nustatyta, kad Lietuvoje
skiriama per mažai dėmesio statutinių valstybės tarnautojų motyvavimo modelių kūrimui ir jų
taikymui. Geriausiu atveju, tarnautojams skatinti bandoma naudoti pavienes motyvavimo
priemones. Toks desperatiškas elgesys nepagerina darbuotojų veiklos efektyvumo ir nekelia darbo
motyvacijos. Kiekvienas naujas tyrimas leistų praplėsti motyvacijos supratimą ir padidintų
darbuotojų motyvaciją. Gauta empiriškai pagrįsta informacija būtų stimulas ieškoti efektyvesnių
motyvavimo priemonių derinių, kurie leistų atnaujinti dabartinę motyvavimo sistemą, o sukurtas
aiškus ir vieningas motyvavimo modelis pagerintų statutinių valstybės tarnybos įstaigų veiklos
produktyvumą.
Darbuotojų motyvavimas yra reikšminga ir nauja tyrimų kryptis, apimanti kultūrinės,
socialinės ir ekonominės pažangos skatinimą. Dar XX a. viduryje A. Maslow, C. Alderfer, F.
Herzberg, D. C. MacClenlland, J. Adams, B. F. Skinner, E. Locke ir G. P Latham, V. Vroom ir L.
Porter ir E. Lowler ir kt. pradėjo formuoti turinio (poreikių) ir proceso motyvacines teorijas, kurios
sudarė pagrindą įvairių motyvavimo modelių kūrimuisi. Jais remiantis užsienio valstybėse yra
atlikta nemažai tyrimų, kuriais siekiama paskatinti darbuotojų produktyvumą ir darbo našumą.

1 Unė Kaunaitė ir Monika Merkytė, Valstybės tarnybos konkurencingumo strategija „Geriausias darbdavys“ (2015)
1.
4

Tokie autoriai kaip S. P. Robbins2, A. F. J. Stoner, R. E. Freeman3, M. Richard4, R. C. Appleby5
ir kt. nagrinėjo darbuotojų motyvaciją įvairiose organizacijose. Lietuvoje panašūs tyrimai taip pat
buvo ir yra atliekami, tačiau negausiai. Išsamesnius darbo motyvavimo ypatumus savo darbuose
gvildeno V. Barvydienė ir J. Kasiulis6, I. Bučiūnienė7, V. Gražulis8, A. Sakalas9, D. Šavareikienė10,
V. Šilingienė11, P. Jucevičienė12, V. Gražulis ir M. Blaškova13 ir kt. Autorė J. Palidauskaitė14
nagrinėjo motyvacijos unikalumą valstybės ...