Sportas fizinis ugdymas

Turinys

Įžanga …………………………2

Sportas, jo šakos,jo nauda …………………………3

Gimnastika, lengvoji atletika, taisyklinga laikysena…………….. 4

Pratimai taisyklingai laikysenai……………………..5-6

Stuburo iškrypimas, antsvoris………………………7-8

Išvados …………………………9

Literatūra ………………………… 10

Priedas Nr.3 ………………………… 11

Priedas Nr.4 …………………………12

Įžanga

Mano referato tema “Fizinis ugdymas paauglystėje”. Aš šią tema pasirinkau, nes ji mane domina, man įdomu kaip mokinius fiziškai paruošia mokykla ir sprendžia kitas su fiziniu ugdymu susėjusias problemas. Ši problema yra aktuali ir lietuvoje, ir už jos ribų. Fizinis ugdymas turi būti privalomas kiekvienoje mokykloje, ir negali taip būti, kad mokinys dėl kažinkokių priežasčių negali dalyvauti fizinėje vveikloje. Jeigu jis negali pilnavertiškai sportuoti su visais mokiniais, jam turi padyti sukurta programa pagal jo galimybes. Vaikai kurie nedalyvauja fizinėje veikloje dažniau serga, būna užsidare savyje, jiems blogiau sekasi mokslas, serga įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kankina ansvoris.

Čia pasistenksiu išnagrinėti dvi visiems aktualias problemas:

a) netaisyklinga laikysena ir stuburo iškrypimas

b) fizinio aktyvomo rekšmė kunui

Daugelis susimasto rypintis savo išvaizda kai jau būna per vėlu. Todėl reikia fiziškai treniruotis, mankštintis nuo pat jaunystės, nuo pradinių klasių. Vaikas kuris aktyviai sportuoja nuo pirmos klasės nnesiskundžia nei stuburo iškrypimais, nei kitais negalavimais.

Tikslas- išmokinti paauglius būti fiziškai stipriems ir palaikyti kūno proporcijas.

Uždaviniai:

o Paaiškinti kaip taisyklingai sėdėti ir vaikščioti, kad neiškryptų stuburas.

o Fizinio ugdymo riekšmė paaugliui.

o Kaip būti fiziškai tvirtam.

o Fiziniai pratimai ir jų atliko būdai.

Visi kalba apie sportą. Kalba- tik aar sportuoja? Tuo tarpu kiekvienas gydytojas pasakys, kad kaip tik augančiam vaikui būtina sportuoti. Negana apsivilkti sportinę aprangą ir atlikti apšilimo pratimų, tik rimtai imantis sprtinės veiklos, susilauksime teigemų poslinkių gyvenime.

Mūsų dienomis mokslas jau neieško universalaus amžiaus jaunystės eleksyro, jau seniai įrodyta, kad geriausias jaunystės, žvalumo ir jėgos eleksyras- geras fizinis kūno grūdinimas, judėjimas. Mes judame savo raumenų dėka. Raumenys sudaro 35%- 40% viso kūno masės, todėl labai svarbu, kad jie būtų stiprūs. Jei žmogus nejuda, jo raumenys ima nykti- plonėja skaidulos, jų vietoje išsivysto riebalinis ir jungiamasis audinys, susilpnėja jėga, sumažėja raumenų apimtis ir elastingumas, žmogus pasidaro neveiklus, suglemba. Tik fizinis darbas, fiziniai pratimai, sportas neleidžia šiems neigemiems reiškiniams vystytis. Treniruotuose raumenyse būna kur kas daugiau kapilerų, kurie ggeriau raumenis aprūpina maisto medžiagomis, deguonimi. Sportuojantis žmogus išsiugdo gražias kūno formas bei laikyseną, sugeba gražiai ir plastiškai judėti. Štai kodėl taip svarbu sportuti nuo vaikystės.

Daugelį kamuoja klausimas, kokią sporto šaką geriausia pasirinkti?

Trylikamečiui nuobodu treniruotis ant skersinio, lygegrečių, jį labiau traukia sportiniai žaidimai. Ten daugiau laisvės, išradingumo.

Penkiolikmečiui dėl jau žinomų vystymosi ypatumų draugų pasiūlytas tempas ne visuomet priimtinas, todėl jo netraukia sportinai žaidimai, jis mieliau pasirenka tas sporto šakas, kur labiau gali pasireikšti individualios savybės, kur krūvį gali pasirinkti pagal ssavo išgaliais. Jausdami savo kūno netobulumą, šio amžiaus jaunuoliai daug vilčių deda į atletizmą. Neskubėk! Tavo organizmas dar neprisitaikęs prie padidinto apkrovimo. Dėl pernelyg ištįsusio skeleto tavo šidis ir plaučiai nepakankamai aprūpins deguonimi smarkiai apkrautus raumenis.

Septynioliktieji, devynioliktieji metai- laikas, kai raumenys įgyja savybę diferencijuotis, kai ji sugeba susidorti su didesniu apkrovimu, kai juos geriau, negu bet kada, galima “i6mokyti” koordinuotumo.

Dėl neproporcingai didelio fizinio krūvio gali per anksti sukalkėti kaulų augimo zonos ir sutrikti skeleto augimas. Paprastai skeleto kaulėjimas baigiasi tik apie 25-26 metus.

Nors ir kiek besitreniruotum sunkiojoje atletikkoje, grakščių judelių neišsiugdysi, jei neišmoksi lengvai ir laisvai slidinėti, nusileisti nuo stataus kalno, nesugebėsi grakščiaia čiuošti. Na ir būtinai reikia išmokti plaukti.

Tokiame amžiuje svarbiausia visapusiškumas. Tinka ir sportiniai žaidimai, ir legvoji atletika, ir gimnastika, ir boksas, imtynės, plaukymas, žodžiu, tos sporto šakos, kurios į darbąįjungia visas raumenų grupes, sudaro palankias sąlygas ir vidaus organams, ypač širdžiai bei plaučiams tobulėti.

Geriausias yra vandens sportas, ypač plaukymas. Čia vienodai į darbą įsitraukia visi raumenys, gerai treniruojasi plaučiai, dėl to smarkiai padidėja gyvybinė plaučių talpa, sustiprėja širdies darbas, be to, vanduo ramina tavo amžiuje įaudrintą nervų sistemą.

Dviratis smarkiaiapkrauna kojas, netreniruoja rankų ir varžo kvėpavimą, taigi jis yra vienpusiškas.

Pastabumas ir žaibiška reakcija, drąsa ir ryžtas, kovojant ddėl pergalės,- štai teigiami bruožai boksą iškelia virš kitų spoto šakų. Tačiau boksas turi ir neigemų pusių. “Nekaltas” nogdaunas ar nokautas (pagal medicininę terminologiją smegenų surėtimas ar sumušimas) reikalauja rimto gydymo.

Po pakartotinų, negydytų, smegenų sukrėtimų pradeda kamuoti bevei nulatnai galvos skausmai, sutrinka darbingumas, nusilpsta atmintis, atbunka protinani sugebėjimai. Žodžiu beieškant sveikatos tampama liugoniu.

Negana būti fiziiškai tobulam. Jei nori būti pilnavertis visuominės narys, privalai išugdyti kolektyviškumo juasmą. Ir tai pasieksi, jei būsi kad ir nedidelio sporinio kolektyvo narys. Individualiai dirbdamas, tu niekada nepasieksi tokių laimėjimų, kokius įgysi sportuodamas būryje.

Mokyklose nuo pirmųjų klasių turėtų būti skatinamas sportinis aktyvumas. Fizinis krūvis moksleiviams diferencijuojamas pagal lytį, amžių, fizinio parengimo laipsnį. Rankinį, tenisą, tinklinį, krepšinį gali žaisti visi. Šie žaidimai apima ir bėgiojimo ir mėtymo judesius, čia vikrumas svarbesnis už jėgą. Bėgimo sportas rekomenduotinas taip pat visiems- jis tolygiai ir sistemingai treniruoja širdį. Labai naudinga važinėti dviračiu, tai sportas skatinantis žarnyno peristaliką ir medžiagų apykaitą. (1)

Gimnastika, lengvoji atletika skatina širdies darbą, daro žmogų lankstesnį ir vikrisnį. Sportas mus suertina mus su gamta. Mokyklose reikėtų suinteresuoti mokinius domėtis sportine veikla, tai priklauso nuo pedagogų- sporto specialoistų, bei turimo sportinio inventoriaus. Sudominti jaunimą sportuoti turint modernius treniruoklius, šiolaikiškai įrengtas sporto sales, yra kurkas lengviau.

Būdamas sstadione, sporto aikštelėje ar sporto salėje, ne kartą grožėjasi dailiu sportuojančių sudėjimu, gražia jų laikysena, grakščiais judesiais. Gal slapčiomis net jiems pavydėjai, jeigu pats tuo pasigirti negali. Bet ir toks gali būti, jei tik panorėsi. Daugelis į tave panašių jaunuolių neblogai nuagę, tačiau ne visi moka gerai laikytis, ne visi savo kūną harmoningai išlavinę. Atidžiau pasižiūrėjęs į savo draugus, pamatysi, kad daugelis jų sėdi susikūprinę, nuleidę pečius, įtraukę krūtinę, persikreipę, eina nunarinę galvą, šlitinuodami. Matai, mokia negraži, negrakštinga jų laikysena ir eisena. Prie netaisyklingos padėties gana greitai įprantama.

Nelavinami, neišsivystę, silpni raumenys, negali išlaikyti kūno taisyklingoje padėtyje, jie graitai pavargsta, todėl jaunuolis ir ieško savo kūnui “patogesnių” pozų. Tavo amžiaus jaunuoliai ypač greit pasiduoda neigemiems poveikiams, nes ilgas sėdėjimas suole ir įvairios asimetriškos, “palengvinančios” padėtys padeda formuotis blogai laikysenai, kuri vėliau labai sunkiai ištaisoma.

Taisyklingos sėdėsenos požymiai. Netaisyklinga sėdėsena. Pasekmės

1. Nugara tiesi. Liemuo palinkęs pirmyn. Atsirėmęs krūtine į suolą. Sunkiau kvėpuoti. Padidėja nugaros ir kaklo raumenų įtampa. Mažėja atstumas nuo akių iki knygos. Gali suplokštėti krūtinė.

2. Sėdima ant visos sėdynės (3/4 šlaunų liečia suolo sėdynę), nugara remiasi į atkaltę. Sėdima ant sėdynės krašto. Netolygus kūno svorio pasiskirstymas. Blogesnė kraujo apytaka apatinėse galūnėse.

3. Galva laikoma tiesiai. Galva nuleista, pakreipta į

dešinę ar į kairę pusę. Galvos ir kaklo asimetrija. Stuburo asimetrija.

4. Pečiai vienoje linijoje. Dešinysis arba kairysis petys nuleistas žemyn. Stuburo iškrypimas, skoliozė.

5. Kojos per kelius sulenktos stačiu arba buku kampu. Kojos sulenktos po suolu smailu kampu. Pablogėja kojų kraujo apytaka, didėja raumenų įtampa.