Socialinis nerimas mokykloje: kaip atpažinti ir padėti?

ĮVADAS

Vis daugiau ir daugiau žmonių nebijo kalbėti ne tik apie savo fizinę būklę, tačiau ir psichologinę, kuriai kartais teikiama net daugiau svarbos, nes nuo jos priklauso ir visapusiška žmogaus būklė. Tad neretai galime išgirsti į paviršių iškylančius įvairius emocinius sutrikimus. Tačiau mūsų šalis – viena iš pirmaujančių pasaulyje pagal savižudybių reitingą, nes daugelis dėl nesirūpinimo savo sveikata patiria depresiją, nerimo sutrikimus, vienišumą (Mockus, 2020). Nerimas yra viena dažniau jaučiamų emocijų žmonių tarpe, tai skatina supanti aplinka, vykstantys įvykiai, greitas gyvenimo būdas. Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių emocinių sutrikimų vaikų ir paauglių tarpe, kuomet kyla nerimas, susirūpinimas, galintis stipriai paveikti asmens funkcionavimą, tad apie tai yra svarbu kalbėti. Nerimo sutrikimai yra skirstomi į atsiskyrimo nerimo, socialinio nerimo, generalizuoto nerimo, selektyvųjį mutizmą bei fobinio nerimo sutrikimus. Šioje esėje didžiausias dėmesys skiriamas socialinio nerimo aptarimui ir analizei.
Problema: dauguma mokinių, turinčių socialinio nerimo sutrikimą lanko mokyklas, tačiau sutrikimas daugeliu atvejų trukdo jiems siekti geriausių įmanomų rezultatų. Mokiniai dažnai praleidinėja pamokas, neįsitraukia į klasėje vykdomas veiklas, diskusijas, ko pasekoje, prastėja mokymosi rezultatai, žemėja savivertė ir pasitikėjimas savimi. Iš viso to kyla tokie probleminiai klausimai kaip: kaip atpažinti mokinį, turintį socialinio nerimo sutrikimą? Kaip programą pritaikyti prie mokinio? Kaip jį įtraukti į mokymosi veiklą?

PAGRINDINĖ DALIS

1. SOCIALINIO NERIMO SAMPRATA

1.1. Socialinio nerimo apibrėžimas

Sisteminiame ligų sąraše TLK-10 socialinio nerimo sutrikimas apibūdinamas kaip dažnas ir pasikartojantis nerimo kilimas susidūrus su įvairiomis socialinėmis situacijomis: turintys socialinį nerimą vengia bendravimo su nepažįstamaisiais, jei nepavyksta išvengti bendrauja vangiai ir atsargiai, jiems būdingas socialinis baimingumas, nerimas, ypač susidūrus su nauja, nepažįstama arba socialiai pavojinga situacija. Vaikai, kuriems būdingas socialinis nerimas dažnai jaučiasi nejaukiai prie kitų, gali pasirodyti, kad jie yra drovūs, tačiau viduje jie išgyvena stiprų nerimą ir dėl to nori atsitraukti. Dažnai baiminasi ir vengia aplinkybių, kuriose iškiltų grėsmė, kad jie bus vertinami ar iš jų bus kažko tikimasi, vaikams gali atrodyti, kad kiti nenori su jais bendrauti (Barkauskienė, Zacharevičienė, 2019).

1.2. Socialinio nerimo paplitimas

Atlikti įvairūs tyrimai ir stebėjimai rodo, kad Vakarų šalyse socialinis nerimas yra paplitęs tarp 7 – 13 proc. gyventojų, o tarp vaikų ir paauglių paplitimas siekia 1,6 – 7,3 proc. (Salvador, Martins, Vieira, Carvalho, 2013). Kituose tyrimuose teigiama, kad socialinio nerimo sutrikimai nustatyti 11,7 proc. tirtų mokinių ir net 36 proc. iš jų turėjo sunkesnes socialinio nerimo formas (Ghazwani, Khalil, Ahmed, 2016). Galima daryti prielaidą, kad šių tyrimų rezultatai gali skirtis nuo skirtingo jų atlikimo laikotarpio, tyrimų metodikos, skirtingos aplinkos. Pastebima, kad socialinis nerimas dažnai atsiranda vaikystėje ar paauglystėje ir pereina ir į tolimesnius raidos etapus. Taip pat yra duomenų, kad socialinio nerimo sutrikimas gali didinti depresijos, kitų nerimo sutrikimų, savižudybės, piknaudžiavimo alkoholiu, valgymo sutrikimų riziką (Burklund, ...