Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis

SOCIALINIS DARBAS SU SOC. RIZIKOS ŠEIMOMIS
•
SOCIALINIS DARBAS
• Socialinis darbas – tai veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįstą asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu.
• Socialinį darbą dirba socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų pad
• ėjėjai.
• Socialinio darbo tikslas – socialinės, psichologinės ir fiziologinės šeimos gerovės užtikrinimas.
Socialinės rizikos šeima
• Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
Socialinės rizikos šeimos ir jų vaikai metų pabaigoje (tūkst.)
• Metai
• 1995 m.
• 2000 m.
• 2006 m.
• 2007 m.
• Socialinės rizikos šeimų skaičius
• 9,7
• 18,1
• 13,5
• 12,0
• Jose augančių vaikų skaičius
• 25,6
• 40,3
• 31,4
• 27,9
• (Lietuvos statistikos metraščiai, 2008, p. 92; Lietuvos vaikai, 2006, p. 45)
Socialinės rizikos šeimos tipai
• 1) vienas arba abu tėvai turi žalingų įpročių ar neįveikiamų potraukių – vartoja kvaišalus, demonstruoja palaidą seksualinį elgesį, lošia azartinius žaidimus, serga bulimija ar anoreksija, per daug laiko praleidžia darbe;
• 2) vienas ar abu tėvai grasina ar naudoja fizines bausmes, kaip pagrindinę disciplinos priemonę. Vaikai gali būti fizinio smurto liudininkais arba priversti dalyvauti baudžiant brolius ir seseris, arba gyvena baimėje dėl galimų agresijos protrūkių;
• 3) vienas arba abu tėvai naudoja vaikus kaip savo nuosavybę, kurios pagrindinis tikslas tenkinti tėvų fizinius ir emocinius poreikius (pvz., depresiška mama niekur neleidžia vaiko,nes jai liūdna vienai);
• 4) vienas arba abu tėvai netenkina arba grasina netenkinti vaiko gyvybiškai svarbių poreikių (aprūpinti valgiu, drabužiais, neleisti ilsėtis);
• 5) vienas arba abu tėvai naudoja stiprią autoritarinę kontrolę, kaip auklėjimo priemonę;
• 6) šeima fanatiškai seka tam tikrais tikėjimais ar stereotipais (religiniais, finansiniais, politiniais ir pan.), besąlygiškai reikalaudama vaiko paklusimo.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių socialinės rizikos šeimos tampa socialinio darbo klientais:
• Asmeninių gebėjimų atlikti užduotis trūkumas, norint įveikti situacijų problemas (ne visi šeimos nariai sugeba išlaikyti šeimą ar pramaitinti kitus šeimos narius);
• Žinių trūkumas (paprasčiausias nežinojimas, kaip pasirūpinti vaiku; kur kreiptis dėl pašalpų ir pan.);
• Aplinkos ir asmeninių poreikių neatitikimo problemos (suserga vieniša mama, jos mergaitė turi rūpintis mažesniais broliukais ir sesutėmis, bet jai reikia mokytis ir nėra laiko bendrauti su bendraamžiais);
• Per menki materialiniai ištekliai (skurdas, nedarbas šeimoje);
• Tė...