Šiuolaikinės globalinės ekonomikos problemos ir jų sprendimas (2)

3

ĮVADAS

Šiuolaikiniame pasaulyje žodis „globalus“ tapo neatsiejamas kalbant bene apie visas

temas. Vardan naujausių technologijų naujienos, atradimai, ligos plinta pasauliniu mastu itin

sparčiai, ko pasėkoje turime tiek kartais eiliniam žmogui sunkiai suvokiamų technologinių

išradimų, pakeitusių didžiosios dalies pasaulio populiacijos gyvenimus, tiek pandemijų, kurios

ne tik pražudo daugybę žmonių, bet ir priverčia visus atsigręžti į tikrąsias vertybes ir permąstyti

savo prioritetus.

Vieno teisingo atsakymo, kada tiksliai prasidėjo globalizacijos procesas, nėra, o turbūt

jeigu būtų – filosofams ženkliai sumažėtų darbo. Didžioji dalis šaltinių ginčija, kad

globalizacijos užuomazgomis galime laikyti Šilko kelią 1-ąjame amžiuje prieš Kristų.

Prabangos prekės keliavo tūkstančius kilometrų iš Kinijos į Romos imperiją, ir istorikų

teigiama, jog pagrindinė priežastis, kodėl šis prekybinis kelias tiek amžių klestėjo, buvo tai,

kad abi pusės, tiek Romos, tiek Kinijos imperija, buvo suinteresuotos išlaikyti prekybinį ryšį.

Po Šilko kelio sekė viduramžiais klestėjusi prekyba prieskoniais, sustiprinusi prekybinius

ryšius tarp Artimųjų Rytų, Indijos ir Europos. Tikroji globali prekyba prasidėjo XV a. –

atradimų amžiuje – kuomet buvo atrastos Šiaurės ir Pietų Amerikos. Nors Kolumbas ir

laikomas Amerikos atradėju, tačiau prekybiniu atžvelgiu klestėjimas ir prekių mainai prasidėjo

Amerikoje apsilankius Magelanui – į Europą buvo atvežti pomidorai, bulvės, šokoladas ar

kavos pupelės – produktai, be kurių neįsivaizduojame savo dabartinio gyvenimo. Nepaisant to,

dėl vis dar besivystančio susisiekimo, ekonomistai šio laikotarpio nevadina tikrąja

globalizacijos pradžia, o ja įvardija pirmąją industrinę revoliuciją, vykusią nuo XIX a. iki

pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 m. Dėl išvystytos geležinkelių infrastruktūros, garo

variklių, praktiškai visą amžių prekyba augo 3% per metus. Žinoma, verta nepamiršti ir tuo

laikotarpiu vykusios kolonizacijos ir lenktynių tarp stipriausių pasaulio valstybių, o tokios

valstybės kaip Kinija, Indija, Meksika nors ir buvo didelės plotu, tačiau negebėjo pasivyti

ekonomiškai stipresnių Europos valstybių. Po pirmosios globalizacijos bangos sekė tragiški

istorijos įvykiai – du pasauliniai karai, pražudę milijonus karių bei civilių, tarp karų šalys bandė