Širdies automatija, jos priežastys. Laidžioji sistema. EKG

ŠIRDIES AUTOMATIJA, JOS PRIEŽASTYS. Laidžioji sistema. EKG

Širdis veikla pasižymi automatizmu, nes gali susitraukinėti izoliuota nuo organizmo. Jaudinimas atsiranda pagrindinio širdies vedlio sinusinio mazgo P ląstelėse, kurios didžiausiu dažniu generuoja elektrinius impulsus. Šiems potencialams būdinga lėtoji spontaninė depoliarizacija, kurios metu sinusinio mazgo ląstelių membrana savaime depoliarizuojasi iki slenksčio. Virš slenksčio membranos depoliarizacija greitėja ir susidaręs potencialas išplinta į kaimynines ląsteles.

Širdies automatizmo joninis mechanizmas. Mažėjant K jonų srovei iš ląstelės (Ik), prasideda lėtoji spontaninė depoliarizacija dėl širdies ritmo vedlio laidumo Na jonams, judantiems į ląstelę veikiant elektrocheminiam gradientui. Vėliau aktyvinami trumpalaikiai Ca kanalai ir pradeda eiti Ca depoliarizuojantis membraną iki slenksčio. Pasiekus slenkstį aktyvinami ilgo veikimo Ca kanalai ir prasideda depoliarizacija, kuri plinta į kaimynines ląsteles. Vėliau padidėja laidumas K jonams ir vyksta repoliarizacija.

Laidžioji sistema. Sinusinio mazgo spontaninė diastolinė depoliarizacija vyksta didžiausiu greičiu ir sukeltas veikimo potencialas plinta širdies laidžiąja sistema. Atrioventrikulinis mazgas, Hiso pluoštas, Purkinje skaidulos yra širdies laidžiosios sistemos dalys, nutolę nuo sinusinio mazgo, taip pat pasižyminčios spontanine diastoline depoliarizacija. Jie vadinami latentiniais širdies ritmo vedliais. Jų depoliarizacija yra lėtesnė, todėl ritmo vedlio potencialas plinta greičiau ir stimuoliuja šiuos vedlius. Patologinis automatizmas gali kilti miokarde ir vadinamas ektopiniu.

Sinusinis mazgas generuoja impulsus sukeliančius širdies susitraukimus 60 – 80 k/min, AV – 40 – 60 k/min, Purkinje sistema generuoja 15 – 40 k/min. Ritmo vedlių hierarchija vadinama automatizmo gradientu.

Nustojus veikti AV mazgui širdis sustoja 5 – 30 s ir tai vadinama Morgan-Adam-Stoks sindromu. Šis sustojimas susidaro dėl slopinimo kai sinusinis mazgas stimuliuoja Purkinje skaidulas dideliu dažniu.

EKG. Tai kreivė užrašoma elektrokardiografijos metu, atspindinti širdies elektrinius procesus. EKG galima užregistruoti, nes susidaro potencialų skirtumas širdyje, dėl skiriančių skaidulinių žiedų registruojami prieširdžių ir skilvelių potencialai atskirai, dėl skaidulų potencialų skirtumo susidaro vektorius nukreiptas iš minuso į pliusą, sumuojantis visiems dipolio vektoriams susidaro suminis vektorius.

Jaudinimas prasideda iš sinusinio mazgo, bet šie impulsai neregistruojami. Pirmas registruotas pokytis yra

P dantelis, tai impulso plitimas prieširdžiais, suminis vektorius nukreiptas iš viršaus žemyn, kai sumuojasi abiejų prieširdžių vektoriai suminis vektorius tampa lygus nuliui ir nubrėžia pirmąją vektorkardiogramos kilpą (VKG), registruojamas PQ intervalas.

PQ intervalo metu jaudinimas plinta AV mazgu, Hiso pluoštu ir jo kojytėmis. (0,12 – 0,2 s)

Skilvelių jaudinimas prasideda tarpskilvelinėje pertvaroje. Suminis vektorius yra mažas ir nukreiptas skilvelių pagrindo ...