Seno žmogaus probleminės situacijos studija

ĮVADAS

Senatvė – vėlyvoji branda, laikotarpis, kai vyksta daug biologinių, psichologinių, socialinių pakitimų. Kinta žmogaus išvaizda, mažėja prisitaikymo galimybės. Silpnėja fizinis, psichinis pajėgumas, atmintis, suvokimas. Regos, klausos silpnėjimas ir praradimas sukelia neadekvatų realybės suvokimą, pažeidžiamumą, socialinę izoliaciją. Išėjimas į pensiją, sumažėjusios pajamos, pasikeitimai šeimoje paliečia kasdienio gyvenimo būdą ir sąlygoja pasitikėjimo savimi, gyvenimo tikslo prasmės praradimą, taip pat sumažėja saugumo jausmas. Būtent sveikatos sutrikimai senyvo amžiaus asmenims yra dažniausiai pasitaikanti problema, kuri kelia nerimą, dažnai net susergama depresija. Taip pat vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, kurios sąlygoja žmogaus negalią, todėl dažnai pensinio amžiaus žmonėms nustatomas specialiųjų poreikių lygis. Šiame darbe analizuojama senyvo amžiaus moters gyvenimo istorija svarbi tuo, kad sergant sunkiomis ligomis ir gyvenant vienkiemyje reikia dar didesnės specialistų priežiūros ir pagalbos, kurią ir analizuosiu.

Darbo tikslas – išanalizuoti seno žmogaus probleminę situaciją.

Darbo uždaviniai:

1. 
   

   Nustatyti seno žmogaus savarankiškumą;

   
   


2. 
   

   Įvertinti seno žmogaus socialinių paslaugų poreikį;

   
   


3. 
   

   Išanalizuoti seno žmogaus socialinės globos poreikį;

   
   


4. 
   

   Pateikti socialinės pagalbos būdus.

   
   

SENO ŽMOGAUS PROBLEMINĖ SITUACIJA

Nijolė Sutkuvienė serga akių glaukoma ir katarakta, taip pat sunkiai vaikšto. Jai 73 metai. Moteris gyvena Kelmės rajone, Tytuvėnų miestelyje, vienkiemyje. Turi vyrą Alfredą, kuris nesenai patyrė du mini insultus, sunkiai kalba. Abu gauna pensiją. Sunku tvarkytis buityje, susimokėti mokesčius. Taip pat, moteris turi du vaikus, tačiau dukra Kristina gyvena užsienyje ir negali dažnai aplankyti tėvų, o sūnus Kastytis yra geriantis ir rūpintis tėvais nenori. Nijolė akių katarakta susirgo jaunystėje, visą gyvenimą važinėjo į sanatorijas, gydėsi, tačiau liga tik stiprėjo, įvairūs akių uždegimai tik skatindavo ligos eigą. Regėjimas silpnėjo su vis didesniais skausmais, akies lęšiukas buvo pašalintas ir su kaire akimi moteris visiškai nemato, o su dešine akimi skiria tik šviesą, tamsą ir mato šešėlius. Lęšiukas atrodo pilkas, net gi baltas. Taip pat prie regėjimo silpnėjimo prisidėjo ir glaukoma, kuri atsirado kartu su katarakta. Šiuo metu akies būklė yra dar labiau pablogėjusi, akies uždegimai, skausmai baigia išsekinti. Norėtų pakliūti į ligoninę, tikisi, jog skausmai būtų ne tokie stiprūs, tačiau neturi kaip ...