Referatas ŠENGENO ANKETA

9.8 (3 atsiliepimai)

Apimtis
14106 žodžiai (-ių)
Kategorija
Teisė

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


ŠENGENO ANKETA

ŠENGENO ANKETA

LIETUVA

TURINYS

I. IŠORINIŲ SIENŲ KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA…………. 2

A. JŪROS SIENOS………………………… 20

B. ORO UOSTAI………………………… 23

C. SAUSUMOS SIENOS……………………… 25

II. ĮVAŽIAVIMAS………………………… 27

III. READMISIJA………………………… 32

IV. ŠENGENO INFORMACINĖ SISTEMA………………. 37

V. VIZŲ IŠDAVIMAS / KONSULINIS BENDRADARBIAVIMAS….. 37

VI. TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS……………….. 43

VII. ĮSTATYMAI DĖL ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ……………. 46

VIII. POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS………………. 47

IX. NARKOTIKAI………………………… 60

X. DUOMENŲ APSAUGA………………………. 66

I. IŠORINIŲ SIENŲ KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

1. Kurioms Jūsų šalies valdžios institucijoms pavesta sienų kontrolė? Kurios ministerijos ar ministerijų pavaldume yra sienų kontrolė ir kokia administracinė valdymo struktūra?

Kaip koordinuojami veiksmai tarp skirtingų įstaigų aukščiausiame ir darbo lygmenyje?

Vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 2 str. už sienų valdymą (sienų stebėjimą ir pasienio tikrinimus) Lietuvoje yra atsakinga Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LLietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT). VSAT priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Vidaus reikalų ministerija vadovauja valstybės sienos apsaugos politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoja.

VSAT paskirtis, uždaviniai, funkcijos, pareigūnų teisės ir pareigos yra apibrėžtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatyme.

VSAT struktūrą sudaro:

– Tarnybos vadas;

– Tarnybos Štabas;

– 7 rinktinės;

– Užsieniečių registracijos centras;

– Visagino pasieniečių mokykla;

– Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė.

VSAT struktūra yra pateikta 1 priede.

Bendradarbiavimas centriniame, operatyviniame lygyje, tarp su sienos kontrole susijusių institucijų – policijos, pasienio ir muitinės yra aapibrėžtas 2002 metų sudarytame susitarime. Pagal šio susitarimo nuostatas, yra sudarytos centrinio, regioninio ir vietinio lygmens darbo grupės, sukurta kontaktinių asmenų sistema. Vadovaujantis minėtu trišaliu susitarimu, regioniniame lygyje tarp atitinkamų policijos, muitinės ir pasienio padalinių taip pat sudaryti tarpžinybiniai bendradarbiavimo ssusitarimai, kur detaliau apibrėžtos bendradarbiavimo formos tiek regioniniame, tiek lokaliame lygyje. Pagrindinės formos:

– reguliarūs susitikimai centrinio, regioninio ir lokalaus lygmens vadovų;

– naudojimasis kitos žinybos duomenų bazėmis;

– keitimasis rizikos analizės duomenimis;

– bendri mokymo kursai

– bendros (tikslinės) operacijos

– bendras patruliavimas prie sienos ir pasienio ruože.

2. Kokios laikomasi strategijos dėl informacijos, susijusios su nelegalia migracija, sienos pažeidimais ir organizuotu nusikalstamumu, naudojimo? Ar valstybiniu/vietos lygmeniu sukurta pavojų įvertinimo strategija?

Sutinkamai su pasirašytomis sutartimis dėl informacijos suteikimo, siekdamos užkirsti kelią nelegaliai migracijai, sienos pažeidimams ir užkardyti organizuotą nusikalstamumą, teisėsaugos institucijos leidžia naudotis savo duomenų bazių duomenimis. Sienos priežiūros informacija teisėsaugos institucijos gali naudotis remdamosi pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis: 2002 m. gegužės 20 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Finansų ministerijos Muitinės departamento, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės ssienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento. Lietuvos Muitinės departamentas naudodamas visus prieinamus informacijos šaltinius atlieka rizikos įvertinimą, sudaro pavojų profilius, kuriais apie gresiančius pavojus automatiškai įspėjami pasienio muitinės postų pareigūnai.

Informacija apie kontrabandą ir kitus su muitais susijusius pažeidimus renkama iš kitų teisėsaugos institucijų, įmonių, organizacijų ir privačių asmenų. Muitinė aukščiausiu ir regioniniu lygmeniu sudaro savo pavojų profiliavimo sistemą.

VSAT gauna informaciją apie nelegalią migraciją, sienos pažeidimus iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Muitinės kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos departamento iir kitų teisėsaugos institucijų, kaimyninių šalių sienos apsaugos tarnybų, Europolo, Interpolo, ES Tarybos darbo grupių ir t.t. VSAT, savo kompetencijos ribose, informacijos apie nelegalią migraciją ir sienos pažeidimus naudojimo atžvilgiu nustatė savo procedūras. VSAT sudarė ir valdo savo vidaus duomenų bazę (VSATIS informavimo sistemą). Remiantis tarpžinybiniais susitarimais informacijos apsikeitimo tikslais kitos teisėsaugos institucijos turi prieigą prie VSAT valdomų duomenų bazių.

Toliau pateikiamas institucijų, kurios gali prieiti prie VSATIS duomenų, sąrašas:

– Finansų ministerijos Muitinės departamentas

(2002 04 10 d. sutartis Nr. 21/137/018 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas

(2001 10 23 d. sutartis Nr. 96/21/149 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Lietuvos Specialiųjų tyrimų tarnyba

(2001 11 21 d. sutartis Nr. 147/119 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Valstybinis Lietuvos saugumo departamentas

(2001 06 27 d. sutartis Nr. 21/75/41 dėl Asmens duomenų suteikimo);

– Finansų ministerijos Mokesčių inspekcija

(2002 20 21 d. sutartis Nr. 21/321/02-18-18 dėl Asmens duomenų suteikimo).

Rizikos įvertinimas VSAT atliekamas aukščiausiu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Vietos lygmuo apima rizikos įvertinimą sienos perėjimo punktuose, kuriuose atliekama kertančių sieną keleivių ir transporto priemonių kontrolė, ir pasienio užkardose, kurios atsako už sausumos sienos saugumą. Renkami, analizuojami ir nustatyta tvarka perduodami duomenys apie nelegalią migraciją, sienos pažeidimus, sienos perėjimo nusikaltimus, modus operandi.

Regioninis lygmuo apima rizikos įįvertinimą pasienio rinktinių atžvilgiu. Surinkti duomenys apie nelegalią migraciją, pasienio režimo pažeidimus, nusikalstamą sienos perėjimą ir organizuotą nusikalstamumą naudojami pasienio rinktinėse planuojant išteklių paskirstymą, kad būtų užtikrinta labiausiai pažeidžiamų sienos sektorių apsauga.

Rizikos įvertinimas aukščiausiu lygmeniu paprastai apima visas valstybės sienas ir jį atlieka VSAT Štabas. Pavojai įvertinami apdorojant surinktus duomenis. Rizikos įvertinimo pagrindu nustatomos grėsmės ir numatomos jų šalinimo priemonės.

Ar sienos kontrolės ir priežiūros institucijos gauna informaciją apie įtartinas transporto priemones ir asmenis, jei taip – kokie mechanizmai ir procedūros sudaro jiems prielaidas laiku gauti ir panaudoti šią informaciją?

VSAT disponuoja informacija apie įtartinas transporto priemones ir asmenis. Vykdydama pasienio patikrinimus ir sienos priežiūrą VSAT naudojasi informacine sistema. Informacinėje sistemoje yra duomenys apie ieškomus asmenis ir transporto priemones, užsieniečius, kuriems draudžiama įvažiuoti į Lietuvą ir negaliojančius dokumentus. Šie duomenys automatiškai gaunami iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazių, kurias administruoja Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir ryšių departamentas. Visus duomenis administruoja (įveda, pašalina ir pan.) Vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir ryšių departamentas.

Tam tikrais atvejais duomenis apie įtartinus asmenis ir transporto priemones į VSAT Informacinę sistemą gali įvesti atsakingi VSAT pareigūnai. Ypatingais atvejais duomenys sienos apsaugos padaliniams (pasienio užkardoms, sienos perėjimo punktams) gali būti perduoti telefonu, faksu ar VSAT vidaus elektroninio pašto ssistema.

Muitinės nusikaltimų tyrimo tarnyba turi tyrimų duomenų bazes, kuriose saugoma informacija apie įtartinus asmenis ir transporto priemones. Informacija surenkama vykdant operatyvinę veiklą, ikiteisminio tyrimo dėl kontrabandos ir kitų su muitais susijusių nusikaltimų metu, keičiantis informacija su kitomis teisėsaugos institucijomis ir bendradarbiaujant su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis.

3. Ar yra globalus nacionalinio saugumo planas arba valstybinis sienos apsaugos planas, kuriuose būtų numatyta sienos valdymo strategija?

2002 m. lapkričio 12 d. Seimo nutarimu Nr. IX-1187 patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija. Be viso kito, strategija numato labai svarbias nuostatas bendradarbiavimo užsienio politikos srityje, kurios atspindi tokias sritis, kaip būsimų ES vidinių sienų apsauga ir pasienio kontrolės panaikinimas prie vidinių sienų, vizų politika, Valstybinė Šengeno informacinė sistema ir t.t. Strategijoje nurodoma, kad deramas dėmesys turi būti kreipiamas tarptautinio bendradarbiavimo su valstybių ES narių, kurios turi išorines sienas, sienos apsaugos institucijomis užtikrinimui. 2002 m. gegužės 28 d. Seimo nutarimu patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Pagrindinis šios strategijos tikslas yra numatyti pagrįstą saugumu valstybės raidą, nustatyti pagrindinius nacionalinės saugumo politikos tikslus ir uždavinius, apibrėžti nacionalinius interesus ir jų įgyvendinimo priemones. Strategija reikalauja išplėsti tarptautinį bendradarbiavimą, stiprinti gerus kaimyninių ryšius tarp VSAT ir užsienio valstybių sienos apsaugos institucijų ir įgyvendinti saugumo didinimo priemones. Viešojo saugumo srityje ypatingas dėmesys skiriamas nelegalios

migracijos ir nusikaltimų abipus sienos prevencijai.

Pagrindiniai 2002 m. gegužės 30 d. Seimo nutarimu Nr. IX-911 patvirtintos Valstybės sienos apsaugos vystymo programos tikslai yra:

– užtikrinti valstybės sienos saugumą;

– įvykdyti reikalavimus, susijusius su integracija į ES;

– užtikrinti nuolatinę parengtį neutralizuoti išorės pavojus ir galimas grėsmes, kuriuos sąlygoja geopolitinė situacija, ir pašalinti grėsmes nacionaliniam Lietuvos saugumui. Įgyvendindama šią programą Vyriausybė patvirtino smulkų Veiksmų planą (2002 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1562), kuriame numatytos priemonės, kurių privalo imtis Lietuva, kol pilnai susijungs su ŠŠengeno erdve.

2003 m. liepos 2 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-250 patvirtinta Viešojo saugumo raidos strategija iki 2010 m. Strategijoje akcentuojama, kad siekiant padidinti nacionalinį saugumą labai svarbu stiprinti valstybės sienos apsaugą. Siekdamas įgyvendinti šią strategiją VSAT vadas 2003 m. spalio 15 d. išleido įsakymą Nr. 4-514, kuriuo patvirtino Viešojo saugumo raidos strategijos iki 2010 metų įgyvendinimo programą valstybės sienos apsaugos srityje. Pagrindiniai šios programos tikslai yra:

– sukurti bendradarbiavimo su visuomene sistemą (numatyti ir įgyvendinti visuomenės informavimo ir atsiskaitymo jjai procedūras; nustatyti bendradarbiavimo su pasienio zonos gyventojais taisykles);

– pasiekti, kad pareigūnų apmokymas atitiktų valstybės sienos kontrolės reikalavimus;

– pasiruošti vykdyti Šengeno Sutarties reikalavimus.

Siekdama minėtose strategijose numatytų tikslų VSAT kasmet sudaro Strateginį veiksmų planą, kuriame nustato tikslų siekimo priemones ir veiksmus, iir pateikia jį tvirtinti Vidaus reikalų ministrui.

4. Kiek pareigūnų dirba sienos perėjimo punktuose? Jūros, sausumos ir oro sienų?

VSAT šiuo metu iš viso dirba 4377 personalo. Pagal VSAT vidinį valdymą, sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus atliekantis personalas yra išdėstytas užkardose. Pareigūno bazinis parengimas leidžia jį skirti vykdyti sienos stebėjimą arba atlikti pasienio tikrinimus PKP.

Personalo išdėstymas pagal sienas:

sausumos sienos:

siena su Baltarusija – 1500

siena su Rusija – 600

Jūros sienos – 409

Oro sienos – 126

Personalo skaičius didžiausiuose PKP:

Sausumos sienos:

Siena su Baltarusija:

Kenos geležinkelio PKP – 44

Medininkų kelio PKP –52

Šalčininkų kelio PKP – 20

Siena su Rusija:

Kybartų geležinkelio PKP- 40

Kybartų kelio PKP – 24

Panemunės kelio PKP – 24

Jūros sienos:

Malkų įlankos PPKP – 76

Molo ir Pilies PKP – 51

Oro sienos:

Vilniaus oro uostas – 84

Kauno oro uostas – 20

Palangos oro uostas – 20

Zoknių oro uostas – 2

Prie išorinių ES sienų sienos perėjimo punktų muitinės postuose dirba 603 Lietuvos Muitinės departamento pareigūnai: Jūros pasienyje – 130 muitinės pareigūnų, sausumos pasienyje – 296 muitinės pareigūnai kelio postuose ir 82 muitinės pareigūnai geležinkelio postuose, oro pasienyje – 95 muitinės pareigūnai.

5. Kiek yra sienos perėjimo punktų?

Sienos perėjimo punktai įsteigti rremiantis tarptautinėmis Lietuvos sutartimis su kaimyninėmis šalimis (Baltarusija, Lenkija, Rusija ir Latvija) ir atitinkamais Vyriausybės potvarkiais:

1. 1995 07 18 d. Tarpvyriausybinė Lietuvos ir Baltarusijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1996, Nr.107-2439), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

2. 1995 06 09 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Latvijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 1-1), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

3. 1992 08 12 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Lenkijos sutartis „Dėl valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1997, Nr. 28-666), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

4. 1995 02 24 d. tarpvyriausybinė Lietuvos ir Rusijos sutartis „Dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos perėjimo punktų“ (Valstybės žinios, 1995, Nr. 22-510), (tarptautinių ir dvišalių PKP įsteigimas);

5. 1994 04 06 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 242 „Dėl tarptautinių Lietuvos oro uostų veiklos“ (Valstybės žinios, 1994, Nr. 27-473), (tarptautinių PKP įsteigimas);

6. 1999 05 27 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 675 „Dėl Būtingės naftos terminalo sienos perėjimo punkto įsteigimo“ (Valstybės žinios, 1999, Nr. 48-1549), (tarptautinio PKP įsteigimas);

7. 2003 05 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 585 „Dėl Molo, Pilies ir Malkų įlankos sienos perėjimo punktų valstybiniame Klaipėdos Jūrų uoste įsteigimo“ (Valstybės žinios, 2003, Nr.2118), (tarptautinių PKP įsteigimas).

Sausumos sienos:

Siena su Baltarusija – 20 PKP

Siena su Rusija – 9 PKP

Jūros sienos: 4 PKP

Oro ssienos: 4 PKP (Vilniuje, Kaune, Palangoje, Zokniuose).

Kiek naujų sienos perėjimo punktų pastatyta per pastaruosius tris metus? Šiuos duomenis nurodykite atskirai jūros, sausumos pasienyje ir oro uostuose ir, jei įmanoma, pagal sienos perėjimo taškus.

Lietuvoje per 2002-2005 metus pastatyti arba rekonstruoti šie PKP:

Siena su Baltarusija: Raigardo kelio PKP, Kenos geležinkelio PKP, Šalčininkų kelio PKP, Lavoriškių kelio PKP (statybą numatoma užbaigti 2006 metais).

Siena su Rusija: Panemunės kelio PKP, Kybartų geležinkelio PKP.

Koks sienos perėjimo punktų aptvėrimo mastas?

Kelio, oro ir jūros uostų PKP paprastai aptveriami 2 m aukščio tvora. Tai pakankamai rimta kliūtis nelegaliai kertant sieną. Pagal technines PKP statybos sąlygas (Valstybinis statybos standartas RSN 146-92) PKP turi būti aptverti. Be to, pagrindiniuose PKP įrengiamos stebėjimo kameros. Prie didesnių sienos perėjimo punktų išilgai sienos linijos abiejose punkto pusėse pastatyta vieno-dviejų kilometrų ilgio tvora.

Kokiais principais pagrįsta sausumos (žalioji)/pajūrio sienos priežiūra?

Pagal VSAT vidinį valdymą, sienos apsaugos organizavimu ir vadovavimu rūpinasi rinktinės, o betarpiškai už sienos stebėjimą ir pasienio tikrinimus atsako rinktinei pavaldžios užkardos, kurios yra išdėstytos pagal visas sienas. Sausumos ir jūros sienos stebėjimas grindžiamas patruliavimu, vadovavimo ir ryšių sistema bei techninių kontrolės sistemų naudojimu.

Žaliosios sienos stebėjimas susideda iš mobilių patrulių, vykdančių tarnybą pėsčiomis arba patruliniu automobiliu/ valtimi. Paprastai daugiausia patruliuojama prie pat ssienos linijos, taip pat periodiškai patruliuojama valstybės sienos apsaugos zonoje bei pasienio ruožo gilumoje. Prie Baltarusijos sienos tikrinama įrengta kontrolinė pėdsakų juosta, ar nėra neteisėto sienos kirtimo pėdsakų. Patruliavimui yra naudojami pėdsekystės apmokyti šunys. Iš viso VSAT turi 152 tarnybinius šunis, iš jų 123 šunys yra naudojami prie išorinių sienų.

Sienos stebėjimą sustiprina VSAT Aviacijos eskadrilės orlaivių patruliniai skrydžiai, jie koncentruojami prie sienos su Baltarusija ir Rusija, ypač svarbių sektorių kontrolei. Yra sukurtos prie sienos iš oro pastebėtų reiškinių (objektų) registravimo, kaupimo ir informacijos perdavimo rinktinėms procedūros. Artimiausiu metu, įsigijus papildomos įrangos, planuojama pradėti patrulinius skrydžius virš jūros.

Situacija prie sausumos ir jūros sienų yra kontroliuojama ir stebima, prireikus į įvykius pasienyje yra reaguojama nedelsiant. VSAT Štabe, rinktinių Štabuose, užkardose, patruliniuose laivuose, Aviacijos eskadrilėje yra organizuotas budėjimas ištisą parą. Duomenys apie įvykius yra registruojami ir perduodami pagal subordinaciją. Taktinis planavimas grindžiamas rizikos analize.

VSAT regioninis padalinys – rinktinė, savo struktūroje (be užkardų) turi Specialiosos paskirties būrį, kuris yra tam tikras rezervas. Prireikus, jis gali būti panaudojamas sienos stebėjimui ir pasienio tikrinimams sustiprinti prie sausumos, jūrų ir oro sienų. Daugiau apie Specialiosios paskirties būrius informacijos pateikta 9 punkte.

Jūros sienos kontrolė vykdoma techninėmis priemonėmis. Šiuo metu VSAT naudojasi Karinio jūrų laivyno

stebėjimo sistema. VSAT pareigūnai ir karo operatoriai nuolatos dirba karinio jūrų laivyno stebėjimo centre. Be to, valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste įrengta paprasta uosto vartų stebėjimo sistema, kuri leidžia kontroliuoti įplaukiančius/išplaukiančius laivus. Jūros stebėjimą sustiprina reguliarus VSAT laivų patruliavimas.

Kokia visų žinomų nelegalių sienos perėjimo atvejų statistika?

Koks yra apytikris ir numanomas nelegaliai kertančių sieną asmenų skaičius? Kaip tai įvertinama/kokiais faktais pagrindžiama?

2004 metais užregistruoti 947 nelegalaus sienos perėjimo faktai, tarp kurių:

465 – pasienyje su Baltarusija

108 – pasienyje su Rusija

146 – ppasienyje su Lenkija

171 – pasienyje su Latvija

19 – jūros sienos perėjimo atvejų

38 – oro sienos perėjimo atvejų

Pirmame 2005 metų pusmetyje užregistruoti 393 nelegalaus sienos perėjimo atvejai, tarp kurių:

142 – pasienyje su Baltarusija

105 – pasienyje su Rusija

58 – pasienyje su Lenkija

53 – pasienyje su Latvija

4 – jūros sienos perėjimo atvejų

31 – oro sienos perėjimo atvejų

6. Apibūdinkite įstatymus (arba administravimo metodus ir instrukcijas), kurie padeda kovoti su nelegalia migracija ir dalinai kontroliuoti asmenis šalies teritorijoje?

Užsieniečių teisėtą buvimą ir gyvenimą LLietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

Baudžiamąją ar administracinę atsakomybę už nelegalią imigraciją ir neteisėtą buvimą šalies teritorijoje nustato Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių teisės pažeidimo kodeksas. Detalesnė informacija apie aatsakomybę už nusikaltimus ar administracinius pažeidimus yra pateikta 37 punkte.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (2004-04-29 Nr. IX-2206) 23 straipsnis nustato neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje atvejus. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties, Europos Sąjungos teisės akto ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą buvimo be vizos laiką;

2) yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;

3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą vizą pasibaigus įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos terminui;

4) turi kelionės dokumentą, kuris yra suklastotas;

5) turi vizą, kuri yra suklastota;

6) yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina;

7) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento, išskyrus prieglobsčio prašytojus;

8) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Migracijos departamentas prie VRM yra atsakinga iinstitucija, kuri priima sprendimus dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, sąrašo. Teisėsaugos institucijos, tarp jų ir VSAT, turi teisę nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl užsieniečių, pažeidusių atvykimo ir buvimo taisykles Lietuvoje, įtraukimo į šį „juodąjį sąrašą“.

VSAT pagal savo kompetenciją kontroliuoja užsieniečių vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Pagal LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą (2000-05-09 Nr.VIII-1666)

prie valstybės sienos yra suformuotas pasienio ruožas. Tuo pačiu tai yra VSAT veikimo teritorija. Pasienio ruožas gali būti iki 5 kkilometrų pločio. Lietuvos piliečiai, besilankantys pasienio ruože, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užsieniečiai privalo turėti pasą ar kitą kelionės dokumentą, suteikiantį teisę būti šalies teritorijoje. Pasienio ruožo riba prie kelių pažymėta ženklais su užrašu „Pasienio ruožas“. Be to, minėtas įstatymas nustato valstybės sienos apsaugos zoną (paprastai iki 1 km ilgio), kuri nustatoma tose vietose, kurios laikomos pažeidžiamomis nelegalios migracijos ar su pasieniu susijusios kitos nusikalstamos veiklos požiūriu. Valstybės sienos apsaugos zonos riba pažymėta vietovėje (laukuose, miškuose, vandens telkiniuose). Norint būti šioje, prie pat sienos esančios zonos, reikia turėti VSAT raštišką leidimą.

Pasienio ruože bei kitose VSAT padalinių veikimo teritorijose, užsieniečiai VSAT pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 str. užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio litų. VSAT pareigūnai turi teisę nagrinėti tokius pažeidimus ir skirti pinigines baudas.

Ar šiuose įstatymuose (arba administravimo metoduose ir instrukcijose) numatyti skirtumai tarp sričių prie vidinių sienų/ribų arba vvidinių pasienio zonų ir likusios teritorijos dalies? jei taip, skirtumus apibūdinkite.

Skirtumų nėra.

Kiek nelegalių imigrantų užregistruota pasienyje arba teritorijos viduje, ir kokios jų kilmės šalys? Kur jie sulaikyti (konkrečiuose keliuose, konkrečiose vietose/regionuose, prie kitos vidinės sienos)? Pateikite duomenis per 3 paskutinius metus.

2002-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija

Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 468 90 15 230 65 20 48

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 284 40 3 200 41 0 0

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 87 18 6 4 2 11 46

– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 97 32 6 26 22 9 2

2003-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija

Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 477 71 35 207 53 26 85

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 200 1 4 149 38 7 1

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 117 10 26 13 0 10 58

– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 160 60 5 45 15 9 26

2004-aisiais Viso Siena su Jūros sienos Oro uostai

Lenkija Latvija Baltaru-sija Rusija

Bendras sulaikytų nelegalių imigrantų skaičius 541 79 26 237 85 74 40

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją nelegaliai perėję sieną 153 28 2 78 45 0 0

– asmenys, kurie pateko į Lietuvos teritoriją per PKP pasinaudoję padirbtais arba suklastotais dokumentais 75 36 12 1 0 4 22

– nelegaliai Lietuvos teritorijoje gyvenantys asmenys 313 15 12 158 40 70 18

Dažniausiai pasitaikančios nelegalių imigrantų pilietybės: Rusija (32,0%), Baltarusija (20,2%), Ukraina (9,7%), be pilietybės (3,4%), Indija (3,0%), Kazachstanas (2,3%), Pakistanas (4,99%).

Didžiausią sulaikytų nelegalių imigrantų dalį sudaro kaimyninių valstybių piliečiai: Rusijos Federacijos ir Baltarusijos. Šių valstybių piliečiai dažniausiai atvyksta į Lietuvą legaliai, tačiau išbūna ilgesnį negu numatyta vizoje laikotarpį, arba atvyksta į Lietuvą, kkirtę valstybės sieną neleistinoje vietoje. Galima išskirti Rusijos Federacijos piliečius, kurie legaliai ar nelegaliai atvyksta į Lietuvą, pateikia prieglobsčio prašymus, o gavę reikiamus dokumentus, bando išvykti į Vakarų Europos bei Skandinavijos šalis.

Ukrainos ir Moldovos piliečiai dažniausiai atvyksta į Lietuvą legaliai, o išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis bando su Lietuvos Respublikos suklastotais ar svetimais pasais.

Nelegalūs imigrantai iš Azijos ir Afrikos šalių dažniausiai atvyksta į Lietuvą pėsčiomis per Lietuvos-Baltarusijos „žaliąją sieną“, o vėliau bando nelegaliai kirsti Lietuvos – Lenkijos valstybių sieną, arba, kai būna sulaikyti, pateikia prieglobsčio prašymus, o vėliau vėl bando patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Pastaruoju metu vis dažniau jie bando patekti į Lietuvą su suklastotais dokumentais arba atvykę į oficialiai organizuojamus renginius, neišvyksta iš šalies, o pateikia prieglobsčio prašymus ar kitaip bando įsitvirtinti šalyje.

7. Kokie pravedami mokymai arba nuolatinio mokymo priemonės siekiant Šengeno reikalaujamo kontrolės lygio? Ar dažnai sienos kontrolės pareigūnams sudaromos (išklauso) mokymo programos? Ar apmokymų pagrindą sudaro vietinės, ar valstybinės mokymo programos? Ar apmokymų pagrindą sudaro vietinės, ar valstybinės mokymo programos?

VSAT pareigūnų rengimas pagrįstas nacionalinėmis mokymo programomis.

Bazinis profesinis pasieniečių rengimas vykdomas VSAT Visagino pasieniečių mokykloje (įsteigta 1999 m., reorganizavus mokymo centrą). Vidaus tarnybos sistemoje pasieniečiai priskiriami pirminei pareigūnų grandžiai.

2000 m. parengtas nacionalinis

pasieniečio rengimo standartas, pagal kurį pailginta mokymo trukmė nuo 6 mėn. iki 2 m. 2005 m. patvirtinta nauja Pasieniečio mokymo programa, kuri atitinka nacionalinės švietimo sistemos profesinio mokymo standartą. Programa suderinta su Common Core Curicculum (CCC). Naujojoje mokymo programoje daugiausia valandų skirta valstybės sienos apsaugos taktikos, pasienio kontrolės organizavimo vykdymo (atsižvelgiant į ES/Šengeno teisės reikalavimus) ir karinio rengimo (šio dalyko 1000 val. mokymo programa privaloma pagal nacionalinio saugumo koncepciją, programą) mokymo dalykams, 2 kartus padidintas užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų) mmokymui skirtų valandų skaičius.

Teorinis mokymas derinamas su praktiniu mokymu (įvadinė praktika ir 2 stažuotės VSAT rinktinėse – 920 val. arba 30 proc. iš viso mokymo programoje skirto laiko).

Pasieniečio rengimo (mokymosi) trukmė – 2 metai, sėkmingai išlaikius baigiamuosius kvalifikacinius egzaminus, suteikiama valstybės pripažįstama pasieniečio kvalifikacija (diplomas), taip pat mokyklos absolventui užskaitoma kaip atlikta privalomoji pradinė karo tarnyba.

Pasieniečiai, turintys ne mažesnį kaip 1 metų tarnybos stažą, tačiau neturintys pasieniečio profesinės kvalifikacijos, pasieniečio kvalifikaciją (profesinį išsilavinimą) gali įgyti eksternu.

Vidurinės, aukštesniosios (ir aaukščiausios) grandies VSAT pareigūnų rengimas. Vidurinės grandies pareigūnus rengia M.Romerio universitetas (4 m. trukmės bakalauro studijos Kauno policijos fakultete pagal mokymo programą ,,Teisė ir valstybės sienos apsauga“) ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (4 m. trukmės bakalauro studijos).

Bendradarbiaujant su VVSAT parengta M.Romerio universiteto bakalauro studijų mokymo programa atitinka Bolonijos proceso reikalavimus, teigiamai įvertinta ją ekspertavusių ES specialistų. Mokymo procesas akademinis-praktinis, t.y. pagal patvirtintą mokymo planą, studentai nukreipiami stažuotis VSAT padaliniuose.

2005 m. M.Romerio universiteto Kauno policijos fakultetą baigė 1-oji laida pagal bakalauro dieninių studijų mokymo programą ,,Teisė ir valstybės sienos apsauga“.

Aukštesniosios ir aukščiausios grandies VSAT pareigūnai, atsižvelgus į VSAT poreikius, rengiami šalies aukštosiose mokyklose pagal 1,5 – 2 m.trukmės magistro studijų programas.

Įvadinio mokymo kursai. Šie kursai skirti asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, ir norintiems tapti VSAT pareigūnais. Atsižvelgiant į tarnybos VSAT padaliniuose specifiką, parengtos 2 savaičių ir 15 savaičių trukmės mokymo programos.

Mokymų metu kursų dalyviai supažindinami su statutinę tarnybą, sienos apsaugą reglamentuojančiais ir kitais teisės aktais, reikalingas eeiti atitinkamos grandies pareigūno pareigas.

Kvalifikacijos tobulinimo kursai. VSAT pareigūno išsilavinimas, sistemingas, nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – pagrindas pareigūno karjeros klausimams spręsti. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo taisyklės nustato, kad pareigūnų kvalifikacija turi būti tobulinama (keliama) nuolatos, planingai. Pareigūnas per vienerius tarnybos metus kvalifikaciją privalo tobulinti ne mažiau kaip 8 akademines valandas tarnybos laiku.

VSAT vadas kasmetiniu įsakymu dėl profesinio rengimo nustato tarnybos pareigūnų profesinio rengimo, kvalifikacijos tobulinimo tikslus, tvirtina mokymo planus, kurių pagrindu vyksta kkvalifikacijos tobulinimo kursai. Jie vyksta Visagino PM, kitose šalies mokymo įstaigose, darbo vietose. Pareigūnai gali būti siunčiami stažuotis užsienio šalių aukštosiose mokyklose.

VSAT pareigūnų specializuoti kvalifikacijos tobulinimo mokymai organizuojami, atsižvelgiant į VSAT rinktinių bei užkardų poreikius, pagal patvirtintą grafiką. Kasmet organizuojami seminarai už profesinį rengimą darbo vietoje atsakingiems pareigūnams, rengiami instruktoriai (pagal atskiras veiklos sritis), kurie kursų metu gautas žinias, suformuotus įgūdžius perteikia kolegos tarnybos vietoje.

VSAT pareigūnų profesinio rengimo darbo vietose instrukcija užtikrina kvalifikacijos tobulinimo organizaciją, privalomą pareigūnams mokyti darbo vietoje laiką (VSAT, rinktinės Štabos pareigūnų profesiniam rengimui darbo vietose turi būti skiriama ne mažiau kaip 40 val. per metus (po 4 val. per mėnesį); užkardų pareigūnų – ne mažiau kaip 70 val. per metus; Specialiosios paskirties būrių pareigūnų – ne mažiau kaip 140 val. per metus).

Mokymai darbo vietoje (Štabuose, užkardose) vyksta reguliariai, pagal padalinio vadovo sudarytą tvarkaraštį.

Be to, pareigūnai, betarpiškai prieš pradedant vykdyti sienos stebėjimo arba pasienio tikrinimo užduotis, yra instruktuojami užkardoje arba PKP. Instruktažo metu pateikiama naujausia teisinė ir kitokia pareigūnams aktuali informacija.

Mokymai, skirti pasirengimui taikyti Šengeno ACQUIS reikalavimus. Visagino PM nuo 2002 m. vykdo kvalifikacijos kėlimo kursus ,,Šengeno sistemos poveikis sienos apsaugai ir pasienio kontrolei”. 2005 m. parengta nauja pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo kursų pprograma ,,ES/Šengeno teisyno reikalavimai sienų apsaugai“ (trukmė – 24 val.), pagal kurią apmokomi VSAT struktūrinių padalinių štabuose arba pasienio kontrolės punktuose dirbantys pareigūnai. Šengeno teisynas yra išverstas į lietuvių kalba ir išplatintas CD-ROM, taip pat prieinamas pareigūnams per VSAT vidinį tinklą.

Be to, didelę paramą mokymo apie Šengeno acquis ir jo praktinį taikymą srityje Lietuvos VSAT yra gavusi 1999-2005 metais pravestų Dvynių projektų metu bei per dvišalio bendradarbiavimo rėmus. Mokymo kursus Šengeno tematika pravedė Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Anglijos, Ispanijos instruktoriai.

Užsienio kalbų mokymas. Užsienio kalbos mokomi ne tik Visagino PM kursantai (bazinis profesinis rengimas), bet ir tarnaujantys pareigūnai.

Nuo 2002 m. įgyvendinamas VSAT ir Britų Tarybos bendras projektas dėl anglų kalbos mokymo, skirtas sukurti standartizuotą VSAT pareigūnų užsienio kalbų mokymo sistemą: parengta anglų kalbos mokymo koncepcija, keturių lygių anglų kalbos mokymo programos, įkurtas anglų kalbos mokymo centras Medininkuose. Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Vilniuje pagalba organizuojami vokiečių kalbos kursai (dauguma jų dalyvių – Pakrančių apsaugos ir Vilniaus rinktinių pareigūnai, dirbantys tarptautiniuose PKP).

8. Ar pradedantys sienos kontrolės tarnybą pareigūnai trumpai supažindinami su Bendrijos įstatymais dėl išorinių sienų, ar pasirengę juos taikyti?

Visagino pasieniečių mokykloje numatyta bazinė mokymo programa apie Bendrijos įstatymus, neišskiriant Šengeno sutarties. Be to, VSAT karininkai reguliariai apmokomi specialiuose kursuose aapie Šengeno sutartį ir jos taikymą.

Pradedantys darbą muitinės pareigūnai, kurie vykdo muitinę kontrolę pasienyje, trumpai supažindinti su Bendrijos įstatymais apie išorines sienas ir pasirengę juos taikyti.

9. Pristatomos arba planuojamos naujos intervencijos koncepcijos, pavyzdžiui:

– organizaciniai regioninio lygio kompetencijos padaliniuose, veikdami įvairiose zonose (sienos perėjimo punktuose ir sausumos/jūros pasienyje) sudaromos mobilios grupės, kurias galima greitai išskleisti organizuotos intervencijos atveju.

Visuose VSAT teritoriniuose padaliniuose, t.y. kiekvienoje pasienio rinktinėje, yra specialios paskirties padalinys – greitojo reagavimo būrys, tam tikros rūšies rezervinės pajėgos, kuriomis gali naudotis pasienio rinktinė. Jei reikia sustiprinti sienos priežiūrą arba patruliavimą prie sienos ir pasienio zonoje, siekiant suteikti pagalbą, būrį galima išsiųsti į pasienio užkardą nedelsiant. Kiekvieną būrį sudaro 30 pareigūnų, jis turi visą reikalingą įrangą ir transporto priemones, kurios užtikrina judrumą ir galimybę greitai dislokuotis pasienio rinktinės kontroliuojamoje teritorijoje. Be to, tarnybos vado įsakymu šie būriai gali būti išsiųsti į pagalbą kitai pasienio rinktinei. Todėl VSAT lanksčiai reaguodama į susidariusią situaciją gali sustiprinti sienos kontrolę. Rezervinės pajėgos gali būti dislokuojamos ir, esant reikalui, dislokuojamos prie sienos per trumpą laiką.

2004 metais Lietuvos Muitinė įsteigė mobilias muitinės pareigūnų grupes, kurios atlieka muitinius patikrinimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

– Kokią operatyvinę veiklą atlieka vietiniai struktūriniai padaliniai ir specialių tyrimų grupės?

VSAT yra vienas iš Lietuvos operatyvinės veiklos

subjektų. Operatyvinę veiklą Lietuvoje vykdo Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurioms numatytos veiklos funkcijos, o jų darbuotojai įgalioti jas vykdyti. Operatyvinė veiklą sudaro atviros ir slaptos tyrimų operacijos, kurias laikydamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu (patvirtintas 2002 m. birželio 20 d. Seimo nutarimu Nr. IX-965) apibrėžtų procedūrų atlieka operatyvinės tarnybos.

VSAT sukurti specialūs padaliniai (Centrinio Štabo operatyvinės veiklos valdyba ir operatyvinės veiklos padaliniai kiekvienoje pasienio rinktinėje), kurie įgalioti vykdyti operatyvinę veiklą. Operatyvinės veiklos ir sslapto bendradarbiavimo su asmenimis tikslas yra nusikalstamos veiklos, susijusios su nelegaliu sienos perėjimu, prekių ir žmonių gabenimu per sieną, kontrabanda, vogtų transporto priemonių pervežimu ir kitais sienos perėjimo nusikaltimais, prevencija.

Be to, VSAT turi teisę atlikti ikiteisminį tyrimą. VSAT sudėtyje įsteigti specialūs kriminalinių nusikaltimų tyrimo padaliniai (Centriniame štabe yra Ikiteisminio tyrimo valdyba, o kiekvienoje pasienio rinktinėje – ikiteisminio tyrimo padalinys). Šie padaliniai atlieka ikiteisminį tyrimą remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis (patvirtinta 2002 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr.IX-785).

Siekiant aatskleisti ir ištirti nusikalstamą veiklą, susijusią su valstybės siena, užtikrinamas glaudus paminėtų VSAT padalinių bendradarbiavimas. Operatyviniai ir ikiteisminio tyrimo VSAT padaliniai taip pat glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis kitų teisėsaugos institucijų tarnybomis, ypatingai su kriminalinės policijos valdyba ir Muitinės nusikaltimų tyrimo ttarnyba.

Atskirais atvejais remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsniu, ikiteisminio tyrimo metu tirdamas sunkius nusikaltimus, prokuroras turi teisę sudaryti jungtinę tyrimo grupę, kurią sudaro atsakingi ikiteisminio tyrimo kelių tarnybų pareigūnai (pasieniečiai, muitininkai, policijos pareigūnai ir kt.).

– specialių tyrimo grupių, numatytų kovai su organizuotų tarptautiniu nusikalstamumu, sudarymas;

Pagrindinė institucija, kuri atsako už kovą su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, yra Lietuvos kriminalinės policijos valdyba. Tiriant susijusius su sienos perėjimu organizuotų grupuočių nusikaltimus VSAT ikiteisminio tyrimo ir operatyvinės veiklos padaliniai gali suteikti pagalbą policijai ir dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse.

– sienos priežiūra prie pat sienos linijos ir pasienio rajonuose dalyvaujant įprastoms policijos tarnyboms.

Savo kompetencijos ribose VSAT dalyvauja įvairiose tikslinėse operacijose, kurias paprastai organizuoja ir vykdo policija. Šios operacijos vykdomos pasienio zonoje arba PKP (pavyzdžiui, narkotinių augalų pplantacijų naikinimas, kova su nelegalia alkoholinių gėrimų gamyba, prostitucija, kontrabanda ir pan.).

Be to, pagal 2002 metų sienos apsaugos, muitinės ir policijos tarnybų tarpžinybinio bendradarbiavimo sutarties pagrindu sudarytas sutartis tarp pasienio užkardos vado ir policijos komisaro reguliariai sudaromos bendros patrulių grupės. Šie patruliai pasiunčiami prie sienos arba į pasienio zoną.

10. Kokia technine įranga disponuoja pasienio kontrolės postai? Kokia pastaruoju metu įdiegta arba numatoma įdiegti įranga prieš pilnai prisijungiant prie Šengeno sutarties, pavyzdžiui:

– SIS informacijos rinkimo terminalai (stacionarūs ir mobilūs),

– Šengeno įįvažiavimo ir išvykimo spaudai,

– dokumentų patikrinimo įranga?

Pasienio patikrinimams visuose PKP naudojama VSAT informacinė sistema (VSATIS); per ją prieinami šie valstybiniai registrai:

– Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, registras

– Ieškomų asmenų registras

– Ieškomų transporto priemonių registras

– Ieškomų daiktų registras

– Negaliojančių dokumentų registras

Atliekant traukiniais kertančių valstybės sieną keleivių patikrinimą naudojami mobilūs terminalai.

Nuo šių metų dokumentų žymėjimui pradedame naudoti Šengeno įvažiavimo/išvykimo spaudus, kurie pagaminti pagal nustatytus techninius reikalavimus.

Pirmoje pasienio kontrolės linijoje atliekant patikrinimus naudojamos UV lempos (stacionarios ir portatyvinės), vaizdo didinimo technika, retrospektyvinės lempos, portatyviniai dokumentų patikrinimo komplektai. Ne visi PKP antroje kontrolės linijoje aprūpinti nuodugnaus dokumentų patikrinimo įranga. Šiais metais be kitos įrangos užsakyti 19 standartinių ir 1 padidinto efektyvumo video spektro komparatorius; be to, visi PKP bus aprūpinti strereomikroskopais.

VSAT Dokumentų tyrimo centre yra pirmo lygio FADO sistema, todėl visas reikalingas konsultacijas suteikia šio centro specialistai.

Be jau minėtos įrangos, visuose PKP įrengti radiacijos kontrolės prietaisai (stacionarūs/ mobilūs) ir vaizdo stebėjimo sistemos (VSAT dispozicijoje). Muitinė krovininių autobusų/ vilkikų patikrinimui aprūpinta 4 mobiliomis skenavimo rentgeno spinduliais sistemomis. Didesniuose sienos perėjimo punktuose įrengtos privačios patalpos, kuriose atliekama išsamus transporto priemonių patikrinimas.

Pagal ES Komisijos finansuojamą programą „Pervežimų pažeidimų kontrolės sistemos tobulinimas prie išorinių ES sienų Lietuvoje, finansuojama pereinamojo laikotarpio priemonė“ iki 22007 metų gruodžio mėnesio numatoma įrengti automatizuotą valstybinių registravimo numerių atpažinimo (ALPR) ir konteinerių kodavimo atpažinimo (CCR) sistemas. Šias sistemas numatoma įrengti 9-iuose ES Komisijos išrinktuose PKP:

– Siena su Baltarusija: Lavoriškių, Medininkų, Šalčininkų, Raigardo kelio PKP.

– Siena su Rusija: Panemunės, Ramoniškių, Kybartų, Nidos kelio PKP.

– Jūros sienos: Malkų įlankos PKP. Sistemą administruos Finansų ministerijos Muitinės departamentas; prie sistemos taip pat galės prisijungti kitos teisėsaugos institucijos, neišskiriant ir VSAT.

11. Kokiomis techninėmis priemonėmis gali naudotis už sienos priežiūrą atsakingos pajėgos, pavyzdžiui:

– sraigtasparniais/ lėktuvais,

– radarais/naktinio matymo/infraraudonųjų spindulių įranga?

– laivais, kateriais; kiek patrulinių laivų paskirta jūros sienos stebėjimui [išdėstykite kategorijomis pagal ilgį ir maksimalų greitį mazgais],

Vienas iš struktūrinių VSAT padalinių yra Aviacijos eskadrilė, kuri dislokuota Vilniaus priemiestyje – Paluknyje. Aviacijos eskadrilėje yra šie orlaiviai:

– Vienas lėktuvas C 172 RG

– Vienas sraigtasparnis EC 120B (modernizuotas, FLIR)

– Vienas sraigtasparnis EC 120 B.

Iki 2006 metų pabaigos numatoma įsigyti ir įvesti į eksploataciją sekančias priemones:

– Du dviejų variklių malūnsparnius (keliamoji galia iki 3 tonų) su specialia priežiūros ir gelbėjimo įranga FLIR.

– Vieną dviejų variklių malūnsparnį (keliamoji galia virš 3,5 tonų) su specialia priežiūros ir gelbėjimo jūroje įranga FLIR.

– 143 naktinio matymo prietaisus, 3 portatyvinius infraraudonojo spektro optinius prietaisus ir 3 mobilias priežiūros sistemas ((VW automobilio bazėje), kurios bus naudojamos sienos priežiūrai.

Jūros sienos stebėjimui VSAT turi šiuos laivus:

– „Lialian“ ilgis – 25 m, maks. greitis – 22 mazgai

– „Kihu“ ilgis – 26,8 m, maks. greitis – 25 mazgai

– „Kristina“ (laivas ant oro pagalvės) ilgis – 12,5 m, maks. greitis – 35 mazgai

Be to, laivą „Medeleinė“ (ilgis – 25 m, maks. greitis – 10 mazgų) naudojame Kuršių mariose; ežeruose ir upėse patruliuojame naudodami 15 motorinių valčių, 6 katerius ir 2 laivus ant oro pagalvės.

12. Kiek sienos priežiūros priemonių yra sugedusios pagal jų tipus?

Neskaitant 10 ir 11 punktuose išvardintos įrangos, VSAT naudoja sekančias stebėjimo priemones:

Stebėjimo priemonė Siena su Baltarusija Siena su Rusija Jūros sienos

Stacionari stebėjimo sistema 8 2 1

PKP stebėjimo sistemos su kameromis 8 2 1

Tranzito į Kaliningradą stebėjimo sistema 1 1 –

Stebėjimo bokšteliai 19 8 4

Kontrolinė pėdsakų juosta, km 360 – –

Apsauginė tvora palei sieną (h-2m), km 65 1 –

Patrulinis takas, km 503 – –

13. Kokiomis ryšio priemonėmis užtikrinamas ryšys tarp veikiančių padalinių, kuriems pavesta stebėti sausumos ir jūros sienas, ir valdymo centrų.

Balso ir duomenų perdavimas atliekamas per tarnybinį telekomunikacijos tinklą (FRAME RELAY). Belaidis ryšys užtikrinamas per tarnybinę radijo sistemą (136-174 MHz diapazone).

14. Kiek valandų per parą (apytiksliai) turimais ištekliais užtikrinamas išorinės sienos stebėjimas (nutraukiamas įvairiose vietose)?

Nuo 2000 metų VSAT naudojama Veiklos rezultatų apskaitos sistema, kuri suteikia šiuos statistinius duomenis. Pateikiami 2004 metų statistiniai duomenys

Vienos dienos duomenis gausime statistinius 2004 metų duomenis padalinę iš 365 dienų.

Duomenų pavadinimas Siena su Baltarusija Siena su Rusija Jūros sienos

Patruliavimo trukmė (pėsčiomis, motociklais, automobiliais, moto-rogėmis), žmogaus-valandos/dieną 1656 536 7

Patruliavimas orlaiviais, valandos/dieną 0,6 0,7 0,1

Stacionari kontrolė (naudojant radarus, termovizorius, vaizdo kameras), valandos/dieną 216 12 52

Patruliavimas laivais, valandos/dieną – – 0,7

15. Ar planuojami tolimesnis, kalbant apie techninę įrangą ir kadrus, tobulinimas? Kada/pagal kokį grafiką?

Pagrindiniai iš Šengeno fondų finansuojami projektai yra šie:

– Pasienio užkardų pastatų, patrulinių laivų dokų, aviacijos priemonių angarų, šunų laikymo centro, patrulių namų statyba.

– Naujų transporto priemonių įsigijimas iir jau naudojamų modernizavimas.

– Patrulinių laivų/ katerių įsigijimas, turimų laivų modernizavimas.

– Sraigtasparnių įsigijimas.

– Papildoma patruliavimo ekipiruotė (naktinio matymo prietaisai, rankiniai termografai, žiūronai ir t.t.).

– Skaitmeninės belaidžio ryšio sistemos įdiegimas.

– Dokumentų tyrimo įrangos ir Šengeno spaudų įsigijimas.

– Techninių stebėjimo priemonių (jūros, Kuršių marių ir sienos per vandens telkinius stebėjimui).

– Vaizdo stebėjimo sistemų įdiegimas/ PKP modernizavimas.

– Techninių stebėjimo priemonių prie sausumos sienos įdiegimas.

– VSATIS modernizavimas pašalinant seną programinę ir aparatinę dalį ir įdiegiant naują, kad ateityje per VSATIS būtų užtikrinta N.SIS pprieiga.

Be to, pagal PHARE projekto „Signalizacijos, kontrolės ir ryšio priemonių išdėstymas ateityje prie išorinių Lietuvos sienų“ (projekto numeris 2003.004-341.05.01) 2 punktą, iki ketvirto 2006 metų ketvirčio numatoma įsigyti 11 mobilių stebėjimo sistemų (visureigio bazėje).

Tribonių (siena su Baltarusija) ir Bardinų ((siena su Rusija) pasienio užkardų veiklos ruožuose bus įrengtos stacionarios kontrolės sistemos, kurias sudaro įvairaus tipo jutikliai, termovizoriai, dieninio matymo kameros, valdymo ir ryšio elementai.

16. Ar muitinės tarnybos arba kitos įstaigos ir tarnybos dalyvauja vykdant sienos kontrolę? Koks jų vaidmuo? Ar pakanka darbuotojų? Kaip vykdomas bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas su sienos kontrolės tarnybomis)?

PKP be VSAT pareigūnų savo funkcijas kompetencijos ribose vykdo ir kitos tarnybos. Jos yra:

– Muitinės departamentas (priklauso Finansų ministerijai). Lietuvos muitinė atsako už ekonominių ES sienų saugumą ir Lietuvos Respublikos muitų sieną. Vienas pagrindinių Lietuvos muitinės uždavinių yra užkirsti kelią nelegaliam importui arba eksportui iš (į) ES teritoriją prekių pervežimo per sieną taškuose. Visuose sienos perėjimo taškuose (kelių, geležinkelio, oro ir jūrų uostuose) muitinė dirba kartu su valstybės ssienos apsaugos tarnyba, kuri atsako už kertančių sieną asmenų ir transporto priemonių kontrolę.

– Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (pavaldi Aplinkos apsaugos ministerijai) atlieka veterinarinę kontrolę;

– Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (pavaldi Žemės ūkio ministerijai) vykdo fitosanitarinę kontrolę;

– Valstybinis visuomenės higienos centras (pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai) vykdo karantiną ir medicininę kontrolę.

Minėtų institucijų bendradarbiavimas reguliuojamas Veiklos sienos perėjimo punktuose taisyklėmis (patvirtintos 2001 m. vasario 2 d. vyriausybės nutarimu Nr. 126) ir Veiklos pasienio perėjimo punktuose reglamentu, kurį bendrai išleido VSAT vadas ir Muitinės ddepartamento direktorius. PKP už minėtų tarnybų veiklos koordinavimą atsako VSAT. Veiklos koordinavimo įgaliojimai suteikti 2002 m. gegužės 28 d. vyriausybės nutarimu Nr. 763.

17. Kiek kartų priimtas sprendimas neleisti įvažiuoti į šalį? (bendras skaičius, išklotinė pagal pilietybę, išklotinė pagal pasienio punktus).

2 priede pateikiama informacija apie įvažiavimo į Lietuvos Respublikos teritoriją suvaržymus 2004 metais.

18. Kaip elgiatės, kai pats asmuo pasienyje pateikia kitos valstybės, ES narės išduotą vizą?

Šiuo metu asmenims, kuriems vizas išduoda kitos ES narės, neleidžiama įvažiuoti į Lietuvą. Jie privalo gauti Lietuvos vizas.

19. Apibūdinkite valdžios įstaigų veiklą nukreiptą prieš nelegalią migraciją trečiosiose šalyse, ypatingai kilmės ir tranzito valstybėse, ir taip pat esamą bendradarbiavimą tarp ryšių tarnybų pareigūnų.

Lietuva neturi ryšių tarnybų ir imigracijos pareigūnų trečiosiose arba tranzito šalyse. Kovojant su nelegalia migracija, teisėsaugos institucijos savo kompetencijos ribose bendradarbiauja su diplomatinėmis ir konsulinėmis Lietuvos Respublikos misijomis užsienio šalyse.

Policijos ryšių atstovai dirba Lenkijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir Europole, ir 2 pareigūnai Europole.

20. Pateikite bendrą dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo sienos saugumo aspektu apžvalgą, įskaitant organizacijas vietose, kuriose keičiatės informacija ir vykdote junginės veiklos operacijas.

Dvišalis:

Kaimyninių šalių valstybės sienos apsaugos tarnybų atžvilgiu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustatė tris bendradarbiavimo lygius, būtent: 1) aukščiausias lygis – valstybės sienos apsaugos tarnybų centriniai štabai, 2) regioninis lygis – VVSAT pasienio rinktinių lygyje ir 3) vietos lygis – tarp pasienio užkardų ir sienos perėjimo punktų. Pastaruosiuose lygiuose neatidėliotinais atvejais apsikeičiant informacija tarp atitinkamų padalinių palaikomas tiesioginis (telefoninis) ryšys.

Bendradarbiavimas su Baltarusijos pasienio kariuomene vykdomas per tarnybų vadų susitikimus, kurie organizuojami kas pusę metų, ir kurių metu jie apsikeičia informacija apie statistinius duomenis, bendras sienos problemas ir priima sprendimus dėl veiklos konkrečiose srityse. Vėliau sprendimai įgyvendinami žemesniu lygiu. VSAT pasienio rinktinių vadai reguliariai kas ketvirtį susitinka su atitinkamomis Baltarusijos struktūromis ir apsikeičia informacija bei sudaro veiklos aptarnaujamuose sienos ruožuose planus. Centrinio ir regioninio lygio operatyvinės veiklos padaliniai bendrauja 2000 metais pasirašyto protokolo pagrindu. 2000 metais patvirtintas bendrų sienos operacijų grafikas ir numatytos pagrindinės bendros nusikalstamumo užkardymo veiklos formos. Šunų dresavimo padaliniai bendradarbiauja 2005 metais pasirašyto protokolo pagrindu. 1992 metais pasirašytos teisinės pagalbos sutarties pagrindu VSAT vykdydama ikiteisminį neteisėtos veiklos pasienyje tyrimą siunčia paklausimus ir priima atsakymus iš Baltarusijos pasienio kariuomenės. 2005 metų spalio mėn. pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl sienos atstovų veiklos, kuriuo numatoma suteikti tvirtesnį pagrindą sprendžiant dvišalio bendradarbiavimo uždavinius (laukia ratifikavimo). Visose konkrečiose srityse, ar tai būtų tyrimas, sienos apsauga, teisinių dokumentų kūrimas, ar šunų dresavimas ir pan., atitinkamos tarnybos abipus sienos bendrauja tiesiogiai. VSAT aktyviai dalyvavo jungtinėje Lietuvos ir BBaltarusijos sienos demarkavimo komisijoje, kuri užsiėmė sienos linijos įteisinimu ir įforminimu.

Bendradarbiavimas su Rusijos pasienio tarnyba grindžiamas tarpžinybiniais protokolais dėl: 1) bendradarbiavimo sienos klausimais, 2) bendradarbiavimo operatyvinės ir paieškos veiklos ir 3) tarnybų atstovų veiklos, kurie pasirašyti 1996 metais. Tarnybų vadų susitikimai būna atsitiktinio pobūdžio ir, dvišalio bendradarbiavimo požiūriu, daugiau dėmesio skiriama dvišalių santykių su Rusijos Kaliningrado srities sienos direktorato tarnybomis. Kasmet vyksta tarnybų vadovybės atstovų susitikimai, t.y. VSAT vado pavaduotojo – štabo viršininko su Kaliningrado valdybos administracijos vadovu. Bendradarbiavimo formos apima regioninio ir vietinio lygio jungtines pasienio operacijas, operatyvinės informacijos apsikeitimą ir pan. Tarnybų atstovai sprendžia abiem pusėms rūpimus klausimus, pavyzdžiui, pasienio patikrinimų efektyvumo padidinimas ir trukmės sumažinimas, bendradarbiavimas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose laivų stebėjimo klausimais ir specialios Kaliningrado tranzito schemos įdiegimas. VSAT vado pavaduotojas – štabo viršininkas vadovauja Lietuvos ir Rusijos ilgalaikio bendradarbiavimo tarp Lietuvos regionų ir Kaliningrado srities tarybos sienos perėjimo punktų komisijai, kurios tikslas – optimizuoti transporto srautų valdymo sienos perėjimo punktuose procedūras.

Bendradarbiavimas su Lenkijos sienos apsauga grindžiamas tarpvalstybine sutartimi dėl sienų, su ja susijusių teisinių santykių ir teisinės pagalbos šioje srityje, kurios pagrindu sukurta sienos apsaugos atstovų (vadovų) institucija, į kurią įeina tarnybų vadai ir įgalioti spręsti su siena susijusius klausimus ne diplomatiniu lygiu

regioninių padalinių vadovai. Tarnybų vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo nustatoma susitikimų vieta Kalvarijų – Budzisko sienos perėjimo punkte, ir kuris yra pagrindinis informacijos apie einamuosius migracijos, suklastotų dokumentų ir pan. klausimus apsikeitimo taškas.

Tarpvyriausybinis Lietuvos ir Latvijos susitarimas dėl sienos apsaugos atstovų veiklos palengvina su siena susijusių klausimų sprendimą ir informacijos regioniniu lygiu apsikeitimą. Be to, Lietuva ir Latvija pasirašė sutartį dėl veiklos bendruose sienos perėjimo punktuose, kuriuose vienos valstybės sienos apsaugos institucijos savo įgaliojimus sieną kertančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimų aatžvilgiu perduoda kitos valstybės sienos apsaugos institucijoms.

Bendrieji dvišalio bendradarbiavimo dokumentai pasirašyti su Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnyba 2000 metais, Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba 2001 metais, Suomijos pasienio apsaugos tarnyba 2002 metais, Vokietijos federalinės pasienio policijos valdybos direktoratu 2003 metais, Vokietijos federalinės pasienio policijos šiaurės štabais 2005 metais. Šiais dokumentais nustatytos bendradarbiavimo formos, procedūros ir sritys (dažniausiai jos susijusios su kasdiene sienos apsaugos tarnybų veikla) bei institucijos, kurios atsako už ryšių palaikymą.

Per pastaruosius metus VSAT užmezgė dvišalius santykius su Vengrijos, GGruzijos, Ukrainos sienos apsaugos tarnybomis, kuriais siekiama keistis informacija ir specialistų grupėmis.

Daugiašalis:

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienos apsaugos tarnybų vadai iki pastarojo meto sudarė Baltijos Ministrų Tarybos vyriausiųjų sienos apsaugos tarnybų atstovų komitetą, kuris dirbo sienos saugumo standartų harmonizavimo, informacijos apsikeitimo iir patirties pasidalijimo tarp trijų šalių srityse. Vėliau komitetas reorganizuotas į vyriausiųjų vidaus reikalų pareigūnų pakomitetį sienų klausimais.

Bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos policijos, muitinės ir sienos apsaugos tarnyboms (iš viso 12institucijų) metinių susitikimų forma, kurių pirmajam pirmininkavo Suomija, supaprastinta sąveika ir bendrų operacijų planavimas valstybiniu ir tarptautiniu mastu.

VSAT dalyvauja COASTNET informacijos apie įtartiną ir neteisėtą veiklą Baltijos jūroje mainuose tarp nacionalinių informacijos centrų, kuriuos įsteigė institucijos, dalyvaujančios Baltijos jūros valstybių tarybos (ji apima visas Baltijos pakrančių valstybes) veiklos rėmuose organizuoto Baltijos jūros regiono sienos kontrolės bendradarbiavime.

Tokia pati VSAT struktūra užtikrina pagrindą įtraukiant VSAT į vykdomąjį komitetą kovai su organizuotu nusikalstamumu, kuris papildomai dalyvauja keičiantis informacija apie nelegalią migraciją ir panašiais klausimais.

Tarptautinės operacijos:

2004:

Pagal Baltijos Ministrų Tarybos vyriausiųjų pareigūnų komiteto veiklos pplaną vadovaujant Latvijai įvykdyta tarptautinė, nukreipta prieš nelegalią migraciją sienos operacija „Žaliasis keliautojas-2004“. Operacijoje dalyvavo policijos, muitinės ir sienos apsaugos institucijos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Operacijos rezultatas – didžiausias 2004 metais konfiskuotos kontrabandos kiekis, 366 000 pakelių cigarečių ir 16,1 tonos gryno alkoholio.

Pagal vykdomojo komiteto (CBSS) tvarkaraštį pravestos jūros operacijos „Baltijos žiūronai-2004“ ir „Baltijos šturmanas-2004“.

VSAT Varėnos pasienio rinktinė ir partneriai iš Baltarusijos 2004 metais pravedė nukreiptą prieš nelegalią migraciją bendrą operaciją, kurios metu pasienio zonoje sulaikyta 20 nelegalių migrantų iiš Pakistano. Vilniaus pasienio rinktinė pravedė dar 2 bendras su Baltarusijos sienos kariuomene operacijas.

2005:

Pagal vykdomojo komiteto (CBSS) tvarkaraštį kovo mėnesį pravesta tarptautinė jūrų operacija „Baltijos gintarai 2005“, kurios metu sustipinta įtrauktų į juodąjį sąrašą ir iš Azijos bei Afrikos atplaukusių arba iš ten gabenančių keleivius laivų kontrolė. Operacija apėmė visus nacionalinius koordinacinius centrus. Liepos mėnesį pravesta operacija „Baltijos lašiša-2005“.

2005 metų balandžio mėn. VSAT dalyvavo specialioje operacijoje „Baltijos strėlė I“, kurią organizavo Latvijos nacionalinis koordinacinis centras. Operacijos metu Lietuvoje patikrinti 43 laivai, vienas iš jų sulaikytas įtariant vogtos transporto priemonės gabenimu, 5 Indonezijos piliečiams (jūreiviams) neleista išlipti į krantą, kadangi jie neturėjo vizų. 2005 metų gegužės mėnesį VSAT dalyvavo to paties NCC vadovaujamoje operacijoje „Baltijos strėlė I“, kuri buvo nukreipta prieš nelegalią migraciją, kontrabandą ir suklastotus dokumentus, buvo sustiprintas laivų įgulų patikrinimas.

2005 metų rugsėjo 6-8 dienomis vadovaujant Norvegijos NCC Baltijos jūros regiono šalys dalyvavo jūros operacijoje „Baltijos apkabinimas 2005″. Operacija siekta sustiprinti tarnybų bendradarbiavimą, patobulinti laivų stebėjimą, pagerinti informacijos mainus.

Pagal Vokietijos vadovaujančio sausumos sienų centro planą Vokietijos sienos policijos karininkas nuo 2005 m balandžio 12 iki gegužės 20 d. laikinai komandiruotas į Medininkų PKP.

Pagal vadovaujančio Vokietijos sausumos sienos centro planą įvykdyta 23-ia jungtinė operacija, nukreipta prieš vogtų automobilių kontrabandą ir nelegalią mmigraciją kartu su Austrija, Latvija, Lenkija ir Vokietija. Operacijos laikotarpiu VSAT pareigūnas buvo laikinai komandiruotas į Lenkijos Teraspolio centrinio punkto prie sienos su Baltarusija pareigas.

2005 metų lapkričio 2-11 dienomis atlikta 31-a sausumos sienos centro jungtinė operacija kartu su Austrija, Lenkija ir Vokietija, kuri buvo nukreipta prieš nelegalią migraciją per sausumos sieną ir dokumentų klastojimą.

A. JŪROS SIENOS

21. Kokių priemonių infrastruktūros atžvilgiu (fizinių, administracinių, įrangos) ėmėtės arba planuojate imtis, kurios garantuotų keltų keleivių iš Šengeno linijų atskyrimą nuo keltų keleivių iš ne Šengeno linijų?

Keltų terminalas. Šiuo metu Lietuva turi tik vieną reguliarią keltų liniją (Klaipėda-Baltijskas, Rusijos Federacija, pradėta eksploatuoti 2005 m.) su ne – Šengeno šalimi. Keltas vyksta vieną kartą per savaitę, pervežimų apimtys nedidelės, paprastai 10-20 keleivių. Keleivių srautus numatoma atskirti administracinėmis priemonėmis (derinant keltų atvykimo grafikus). Keleivių iš ne Šengeno šalių pasienio tikrinimą numatoma atlikti keleivių terminale tuo metu, kai jame nebus keleivių iš Šengeno šalių.

Kruizinių laivų terminalas. Kruizinių laivų krantinėje Pilies PKP keleivių terminalas nėra įrengtas, tačiau keleivių srautas iš ne Šengeno šalių sudaro labai nedidelę bendro srauto dalį (6-8 %), todėl šių keleivių atskyrimą numatoma užtikrinti organizacinėmis priemonėmis (patikrinti trečiųjų šalių piliečius laive, o ES piliečius – administracinėmis priemonėmis). Be to atsižvelgiama, kad pažeidimų tikimybė kruizinių laivų kkeleivių tarpe yra labai maža.

Kruizinių laivų operatorius numato įrengti terminalą 2006-2007 m., ir tuomet atskirti srautus fizinėmis priemonėmis (įrengiant atskirus kanalus patikrinimo juostose), o tarp laivo ir patikrinimo vietos – atskirti juos kilnojama įranga (pertvaromis) bei stebėti vaizdo įranga.

22. Ar keltų linijų už Šengeno ribų keleiviai nukreipiami į atskirus patikrinimo kanalus, kad būtų užtikrintas asmenų, kuriuos saugo Bendrijos įstatymai, nuo asmenų iš trečiųjų šalių?

Šiuo metu keltų keleiviai (Malkų įlankos PKP), kuriuos globoja Bendrijos teisė, nėra atskirti nuo trečiųjų šalių piliečių.

Tuo atveju, jei pradėjus pilnai taikyti Šengeno acquis išliks reguliarūs keltų reisai į Rusijos Federaciją, bus pažymėtos atskiros juostos, skirtos tik keleiviams, kuriuos globoja Bendrijos teisė (EU/EEA/CH) ir atskiros juostos, per kurias bus nukreipiami kitų šalių keleiviai (All passports). Juostos bus pažymėtos Tarybos sprendimu 2004/ 581 numatyto pavyzdžio ženklais.

Toks keleivių skirstymas numatytas kruizinių laivų terminale, kai kruizinių laivų operatorius 2006-2007 m. įrengs terminalą.

23. Pateikite statistinius duomenis apie užsukančius į uostą laivus (keltus, kruizinius laivus, krovininius laivus, žvejybos tralerius ir pramogų laivus) iš ES ir trečiųjų šalių uostų.

Navigacinių laivų skaičius 2002-aisiais 2003-aisiais 2004-aisiais

ES Ne ES ES Ne ES ES Ne ES

Keltai 1018 0 1025 0 950 0

Kruiziniai laivai 23 26 2 45 3

Krovininiai laivai 3276 363 4012 417 3860 387

Žvejybiniai laivai 2515* 625* 2296*

Pramogų laivai 295 289 6 412 8

*Pastaba. Lietuvos žvejybiniai laivai ekonominėje Lietuvos Respublikos zonoje.

Kaip inspektuojami laivai jiems stovint uoste?

Visi laivai identifikuojami dar jiems neįplaukus į uostą ir uosto akvatorijoje

stebimi vaizdo kameromis. Priėjimą prie prieplaukose prisišvartavusių laivų prižiūri Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija per vaizdo stebėjimo sistemas, kurias įrengė uosto įmonės (vaizdas taip pat perduodamas į VSAT pasienio rinktinę).

Prie prieplaukų esantys laivai stebimi iki jų patikrinimo pabaigos, o išplaukiantys laivai po patikrinimo stebimi tol, kol juos išlydi VSAT pareigūnai. Stovinčius uoste laivus stebi VSAT arba muitinės pareigūnai ir gali patikrinti bet kuriuo metu.

Kaip tikrinami įvairių tipų laivai (keltai, kruiziniai laivai, krovininiai laivai, žvejybos laivai ir pramogų laivai)?

Laivo kkapitonas tiesiogiai ar per laivo agentą priimtinu būdu prieš 24 val. iki planuojamo laivo atvykimo praneša tikrinimą atliekančioms institucijoms preliminarų atvykimo į uostą ir kuo anksčiau išvykimo iš jo laiką, vykimo maršrutą, švartavimosi vietą, įgulos, keleivių skaičių bei jų numatomą pasikeitimą. Atvykus laivui į uostą, laivo kapitonas turi užtikrinti, kad iki patikrinimo pradžios, o išvykstant – po patikrinimo nebūtų įlaipinami/ išlaipinami žmonės, iškraunamos/pakraunamos transporto priemonės ir prekės.

Pagal 2004 m. balandžio 28 d. LR VRM įsakymu Nr. IV-143 „Dėl pasienio tikrinimo ttvarkos patvirtinimo“ nustatytą pasienio tikrinimo tvarką visų rūšių laivai, vykstantys per valstybės sieną patikrinami. Pasienio tikrinimas atliekamas tiek atvykstantiems, tiek išvykstantiems laivams.

Keltų tikrinimas

Laivų agentūros aptarnaujančios keltus VSAT pareigūnams pateikia keleivių ir autotransporto sąrašus dar prieš laivui atvykstant. Įvertinama pažeidimų rrizika, trečiųjų šalių piliečių duomenys patikrinami VSATIS duomenų bazėje. Jų pagrindu taip pat sprendžiama dėl patikrinimo nuodugnumo.

Keltai atvyksta ir išvyksta pagal suderintą tvarkaraštį. Keltais atvykstančių ir išvykstančių keleivių pasienio tikrinimas atliekamas pasienio kontrolės punkto teritorijoje keleivių terminale (tarp pasienio tikrinimo vietos ir kelto keleiviai be autotransporto priemonių gabenami autobusais), o autotransporto priemonių – netoli krantinių įrengtose patikrinimo zonose (autotransporto juostose (kanaluose)).

Visi atvykstantys ir išvykstantys keleiviai ir transporto priemonės yra patikrinami (asmenys, kuriuos gina Bendrijos teisė paprastai tikrinami tik minimaliai, o trečiųjų šalių piliečiams ir jų transporto priemonėms visada atliekamas išsamus patikrinimas). Keleivių grupės vykstančios autobusais išlaipinamos atlikti pasienio tikrinimą keleivių terminale.

Keltų patalpos retkarčiais patikrinamos pasirinktinai arba turint operatyvinės informacijos. Keltų įgulų nariai visada patikrinami keičiantis įgulai, o kitais atvejais pasirinktinai ppatikrinami ir identifikuojami pavieniai įgulos nariai arba dalis įgulos.

Kruizinių laivų tikrinimas

Laivų agentūros aptarnaujančios kruizinius laivus VSAT pareigūnams pateikia keleivių ir įgulos sąrašus dar prieš laivui atvykstant. Trečiųjų šalių piliečių duomenys patikrinami VSATIS duomenų bazėje.

Atvykus kruiziniam laivui VSAT pareigūnai atlieka keleivių identifikavimą jiems išlipant prie laivo trapo (kol neįrengtas kruizinių laivų terminalo pastatas).

Kruizinių laivų įgulos nariai fiziškai patikrinami pasirinktinai.

Visada identifikuojami prisijungiantys prie kruizo nauji keleiviai bei pasikeičiantys įgulos nariai.

Krovininių laivų tikrinimas

Visus krovininiais laivais atvykstančius ir išvykstančius asmenis ir laivą ppatikrina atvykę VSAT pareigūnai (mobili pasienio sargyba). Laivų kapitonai tiesiogiai ar per laivo agentą privalo pateikti įgulos ir keleivių sąrašus. Asmenys (įgulos nariai ir, jei yra, keleiviai), kuriuos gina Bendrijos teisė, paprastai tikrinami tik minimaliai, o trečiųjų šalių piliečiams visada atliekamas išsamus patikrinimas. Įgulos keitimosi atveju į laivą atvykstantys nauji ir išvykstantys įgulos nariai bei pavieniai keleiviai visada identifikuojami.

Žvejybinių ir pramoginių laivų tikrinimas

Žvejybinių, kitų pramoginių plaukiojimo priemonių teritorinėje jūroje pasienio tikrinimo procedūros reglamentuotos Pasienio teisinio režimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598. Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonai ir laivavedžiai, neketinantys išplaukti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, prieš išplaukdami į teritorinę jūrą, Kuršių marias privalo ryšio priemonėmis pranešti VSAT apie išvykimo iš dislokacijos vietos laiką, plaukiojimo priemonėje esančių asmenų skaičių, plaukiojimo rajoną, švartavimosi punktus ir numatomą grįžimo laiką. Jie taip pat privalo pranešti apie grįžimą į uostą, prieplauką ar kitą plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietą.

Žvejybiniams ir pramoginiams laivams, kurie ketina išplaukti už teritorinės jūros ribų, atliekamas pasienio tikrinimas. Jei šie laivai išvyksta į užsienio šalis arba iš ten atvyksta, pasienio kontrolės punktuose jie patikrinami kaip ir krovininiai laivai. Keleiviai visada identifikuojami.

Fiziškai šiuose laivuose atliktų patikrinimų kiekis? Patikrinimų rezultatai? Kaip priimami tokių patikrinimų ssprendimai?

Atlikta patikrinimų 2002-aisiais 2003-aisiais 2004-aisiais

Laivų Asmenų Laivų Asmenų Laivų Asmenų

Malkų įlankos PKP 1856 185561 2154 215820 2142 224487

Pilies PKP 3238 93093 3162 94075 1994 80406

Molo PKP 522 13862 1167 32342

Būtingės naftos terminalo PKP 60 3000 82 3974 34 1608

Pastaba. Patikrinimų, kurie atlikti įplaukiant į uostą, skaičius.

Visus laivus, išskyrus keltus ir kruizinius laivus, praplaukiant jiems pro pasienio kontrolės postus patikrina laive VSAT pareigūnai. Patikrinimo nuodugnumo lygis priklauso nuo laivo kurso, keleivių ir krovinio, o taip pat nuo iš aptarnaujančių tarnybų gautos informacijos, pavojaus elementų ir žvalgybos informacijos. Priklausomai nuo kontrolės lygio laivas patikrinamas pagal standartines arba nuodugnaus patikrinimo procedūras. Atliekant standartinį patikrinimą, patikrinami laive esantys asmenys ir laivo patalpos. Atliekant nuodugnų patikrinimą taikomos standartinio patikrinimo procedūros ir papildomos priemonės – atplombuojamos, atidaromos ir kruopščiai patikrinamos visos laivo patalpos, erdvės, saugyklos, krovinių sekcijos.

24. Prašome paaiškinti metodus ir praktinius būdus atliekant taktinę ir operatyvinę pavojų prie jūros sienų analizę.

Rizikos analizė grindžiama įvairiapusiais duomenimis, gautais stebint jūrą bei atliekant laivų tikrinimus uoste. Be savo disponuojamų duomenų, kitus kriminalinės žvalgybos duomenis apie įtartinus laivus, jų maršrutus, krovinius ir pan. VSAT tarpžinybinio bendradarbiavimo pagrindu gauna iš policijos, Muitinės kriminalinės tarnybos, Karinių jūrų pajėgų, Klaipėdos jūrų uosto administracijos ir kitų institucijų.

Nustatant rizikingus laivus įvertinama kokios vėliavos yra laivas, jo tipas, maršrutas, gabenamas krovinys ir pan.. Atsižvelgiant į tokius duomenys, yra nusprendžiama kokio lygio kontrolė bus taikoma konkrečiam laivui.

Didelį vaidmenį jūros sienos stebėjimui turi tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuvos VVSAT dalyvauja Baltijos Jūros Regiono Sienų Apsaugos Bendradarbiavimo Konferencijos veikloje. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinėje yra įsteigtas Nacionalinis koordinacinis centras (NKC). NKC koordinuoja Lietuvos nacionalinių institucijų organizuojamas operacijas, kontroliuoja bendrą nacionalinės situacijos jūroje vaizdą (tuo užtikrinant saugumą), keičiasi informacija su kitais NKC, analizuoja informaciją, susijusią su sienų apsauga ir jų stebėjimu. NKC keičiasi su kitais NKC savaitės ir ketvirčio įvykių suvestinėmis Baltijos jūros regione bei raportais, skirtais perduoti skubią su kasdienine veikla susijusią informaciją, pavyzdžiui, apie įtartinų laivų judėjimą Baltijos jūroje.

Informacijos perdavimui tarp NKC nuo 2002 metų yra naudojama COASTNET sistema. Siekiant vykdyti įtartinių laivų kontrolę, buvo sukurtas Įtartinų laivų sąrašas, į kurį Baltijos jūros regiono (BJR) pasienio tarnybų siūlymu įtraukiami bei tam tikrą laiką stebimi įtariami įvairia neteisėta veikla arba kada nors ją vykdę laivai. Toks apsikeitimas informacija vykdomas per Tarptautinį koordinacinį centrą (TKC), kurio funkcijas vienerius metus vykdo pirmininkaujančios šalies pasienio tarnyba. TKC bendradarbiauja su tarptautiniais INTERPOLO, EUROPOLO forumais.

25. Ar paskirtos atsakingos įstaigos dalyvaujant EISICS sistemoje ir kokiu mastu?

Ne. Kadangi analogiški duomenys apie laivus kitai Baltijos regiono Šengeno pusei (uostui) perduodami per NKC (išsamiau skaitykite paskutinėje 24 punkto dalyje).

26. Ar yra atsakingos įstaigos, naudojančios elektroninių duomenų tarpusavio mainus (EDI) prie jūros sienų?

NKC informacijos mainams tarp Baltijos jūros šalių naudoja

COASTNET sistemą (išsamiau skaitykite paskutinėje 24 punkto dalyje).

B. ORO UOSTAI

27. Kokių priemonių infrastruktūros atžvilgiu (fizinių, administracinių, įrangos) ėmėtės arba planuojate imtis, kurios garantuotų skrydžių keleivių iš Šengeno oro linijų atskyrimą nuo skrydžių keleivių ne iš Šengeno oro linijų?

Lietuvoje yra 4 tarptautiniai oro uostai: Vilniaus, Kauno, Palangos ir Zoknių oro uostas; didžiausias yra Vilniaus oro uostas.

Keleivių, vykstančių per tarptautinius oro uostus skaičius per pastaruosius tris metus:

Oro uostas 2002 2003 2004

Vilniaus oro uostas 612 344 711 754 1 010 555

Kauno oro uostas 19 180 21 063 18 890

Palangos ooro uostas 41 474 43 243 63 842

Zoknių oro uostas 2 843 4 998 8 896

Viso: 675 841 781 058 1 102 183

Skrydžių skaičius 2004 metais:

Oro uostas Skrydžiai už Šengeno ribų (%) Skrydžiai Šengeno ribose (%)

Vilniaus oro uostas 10,2 89,8

Kauno oro uostas 35,6 64,4

Palangos oro uostas 17,4 82,6

Zoknių oro uostas 35,6 64,4

Iki 2007 metų Vilniaus oro uoste siekiant atskirti tarptautinius ir vietinius skrydžius numatoma pastatyti skrydžių už Šengeno ribų terminalą, kuris tenkins visus fizinio keleivių atskyrimo reikalavimus. Naujajame terminale bus panaudotos pažangiausios srautų valdymo technologijos: kompiuterizuota srauto valdymo sistema, izoliuotos galerijos, stebėjimo kamerų ir signalizacijos sistema, kitos iinformacinės sistemos.

Kituose, mažesniuose Kauno, Palangos ir Zoknių tarptautiniuose oro uostuose skrydžių į Šengeno šalis ir už Šengeno ribų atskyrimą numatoma laiku įvesti organizacinėmis priemonėmis ir pagrindiniais infrastruktūros pakeitimais (dėl mažo srauto už Šengeno ribų).

28. Kokių ėmėtės arba planuojate imtis priemonių, kkurios garantuotų, jog skrydžių už Šengeno ribų keleiviai būtų nukreipiami taip, kad būtų užtikrinamas Bendrijos įstatymų ginamų asmenų atskyrimas nuo asmenų iš trečiųjų šalių?

Vilniaus oro uoste, įrengus Šengeno išorinių reisų terminalą, asmenys, kuriuos globoja Bendrijos teisė ir asmenys iš trečiųjų šalių, bus atskirti kanalų pagalba. Terminale bus numatytos atskiros juostos, skirtos tik keleiviams, kuriuos globoja Bendrijos teisė ir atskiros juostos, per kurias bus nukreipiami visi kiti likę keleiviai (All passports). Juostos bus pažymėtos Tarybos sprendimu 2004/ 581 numatyto pavyzdžio ženklais.

Keliuose oro uostuose keleivių atskyrimas vykdomas arba bus vykdomas fizinėmis priemonėmis?

Fiziškai atskyrimas bus vykdomas tik Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

29. Ar oro uostuose yra atskiros zonos laikinam prašančių prieglobsčio ir nepageidautinų keleivių apgyvendinimui?

Šiuo metu atskirų patalpų, skirtų prieglobsčio prašytojams aarba neįleistiems asmenims, laikinai apgyvendinti oro uostuose nėra. Prireikus, tokie asmenys yra laikomi VSAT tarnybinėse patalpose. Tačiau, Vilniaus oro uoste statome Šengeno išorinių reisų terminale, yra numatytos atskiros patalpos, skirtos minėtiems asmenims.

30. Ar oro uostuose yra atskiros tarptautinio tranzito zonos?

Tranzito zona su tranzitinių keleivių poilsio patalpomis numatyta statomame Vilniaus oro uosto skrydžių už Šengeno ribų terminale. Palangos oro uoste įrengta tokia tranzito zona. Kauno ir Zoknių oro uostuose tokios zonos nėra.

31. Apibūdinkite oro uostuose įdiegtas priemones, kurios užtikrintų aadekvačią privačiais skrydžiais keliaujančių asmenų kontrolę.

Pasienio patikrinimas visuose Lietuvos oro uostuose nenumato specialių privačiais skrydžiais keliaujančių asmenų aptarnavimo sąlygų, kadangi tokių skrydžių kiekis yra ypatingai mažas. Privačiais skrydžiais keliaujantiems keleiviams taikomas standartinis keleivių patikrinimas; tokių lėktuvų kontrolės efektyvumas užtikrinamas organizacinėmis priemonėmis.

Oro uosto muitinės pareigūnai keleivių sąrašą gauna prieš 1 valandą iki lėktuvo nusileidimo.

32. Kokias taikote bendradarbiavimo su oro vežėjais formas? Ar jie privalo perduoti keleivių duomenis?

2003 12 17 VSAT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su AB „Lietuvos avialinijos“ (nacionalinis oro vežėjas). Pagrindinės bendradarbiavimo tarp VSAT ir oro vežėjų formos yra informacijos apsikeitimas ir oro vežėjų atstovų apmokymas kelionės dokumentų, jų klastojimo, užsieniečių atvykimo į Lietuvos teritoriją terminų ir sąlygų aspektais.

Siekiant sukurti atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatyminius aktus pagal Tarybos direktyvos 2004/82/EB reikalavimus dėl vežėjų prievolės perduoti keleivių duomenis sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri dokumentų projektus nustatyta tvarka privalo pateikti Lietuvos vyriausybei iki 2006 m. sausio 1 d.

C. SAUSUMOS SIENOS

33. Ar tarptautinių perėjimo punktų keleiviai nukreipiami į atskirus patikrinimo kanalus, kad būtų užtikrintas asmenų, kuriuos saugo Bendrijos įstatymai, atskyrimas nuo asmenų iš trečiųjų šalių?

Didžiausiuose tarptautiniuose PKP pasienyje su Baltarusija ir Rusija įrengtos atskiros transporto linijos asmenims, kuriuos gina Bendrijos įstatymai ir atskiros eismo juostos trečiųjų šalių piliečiams. Šios transporto linijos pažymėtos specialiais ženklais, ppatvirtintais Tarybos sprendimu 2004/ 581.

34. Kaip sausumos sienoms taikomos Šengeno sienų kataloge nurodytos Šengeno nuostatos dėl sausumos sienų pagrindiniuose tarptautiniuose sienos perėjimo punktuose ir mažesniuose PKP, ir kokiais aspektais vykdoma sienos kontrolė?

Ar planuojate iki pilno įsiliejimo įdiegti kokius nors esminius patobulinimus?

Pasienio tikrinimai atliekami dviejose kontrolės linijose. Pirmoje linijoje yra tikrinama, ar asmuo kertantis sieną atitinka teisės aktų nustatytas atvykimo ar išvykimo sąlygas. Pagal Bendrojo vadovo nuostatas, pasienio tikrinimo metu atsižvelgiant į sieną kertančių asmenų pilietybę, yra taikomos minimalaus ar išsamaus tikrinimo procedūros. Sudėtingesni atvejai (neįleidimas, įtarimas dėl dokumento klastotės, prieglobsčio prašymai ir pan.), yra nagrinėjami antroje kontrolės linijoje, paprastai tai yra atskiros VSAT pamainos vyresniojo patalpos. Jose yra daugiau galimybių ir aukštesnio lygio techninės įrangos. Asmenys, kurių atžvilgiu reikia atlikti detalesnį tyrimą, iš pirmos kontrolės linijos yra palydimi į antrą kontrolės liniją.

VSAT ir muitinės pareigūnas prie patikrinimo juostos dirba kartu, tuo siekiama, kad visi sieną kertantys asmenys bei transporto priemonės būtų patikrintos bei, kad eismas per PKP vyktų sklandžiai.

Prieigos prie sausumos PKP yra stebimos patrulių arba techninės kontrolės priemonėmis. Prie sienos su Baltarusija į abi puses nuo didelių tarptautinių PKP yra įrengta apsauginė tvora, kuri apsunkina asmenų, siekiančių apeiti PKP ir išvengti pasienio kontrolės, veiksmus. SStebint sieną, prieigos prie PKP yra priskiriamos ypač svarbiems sektoriams, jų apsaugai skiriama daugiau dėmesio ir resursų.

Persekiojant asmenis, neteisėtai kirtusius sieną, VSAT padaliniai turi galimybę kreiptis ir gauti reikiamą paramą iš teritorinių policijos ir muitinės padalinių. Pagal dvišalius susitarimus, Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos pasienio tarnybos rinktinių lygiu keičiasi skubia informacija apie sienos pažeidimus, sulaikytus pažeidėjus ar aptiktus neteisėto sienos kirtimo požymius.

Išsamesnę informaciją su sienos apsauga susijusiais klausimais rasite 5, 10–12 klausimų atsakymuose.

35. Kaip pasienio patikrinimai atliekami tarptautiniuose traukiniuose, kokia, konkrečiai, įranga gali naudotis pasieniečiai vykdydami šiuos patikrinimus?

Tarptautinių traukinių pasienio patikrinimas atliekamas įvažiavimo taškuose. Pasienio patikrinimas atliekamas vagonuose kol traukinys stovi prie perono. Traukinio sustabdymo laikas yra nuo 30 iki 40 minučių. Važiuojančiame traukinyje pasienio patikrinimas neatliekamas, išskyrus atvejus, kai traukinys važiuoja iš Kenos stoties (prie sienos su Baltarusija) link Vilniaus stoties. Traukiniuose atlikdami pasienio patikrinimus pasieniečiai dažniausiai naudojasi tokia įranga:

– nešiojamas kompiuteris (su prieiga prie valstybinių duomenų bazių) su pasų nuskaitymo įrenginiu;

– dokumentų patikrinimo komplektas;

– įvažiavimo/ išvykimo spaudas;

– radijo ryšio stotis;

– prožektorius;

– specialus liukų ir vagonų pagalbinių patalpų durų atidarymo raktas;

– ginkluotė (pistoletas, antrankiai ir dujų balionėlis).

Geležinkelio stotyse VSAT patalpose (t.y. antros linijos patikrinimams) yra:

– stacionarūs kompiuteriai (su prieiga prie valstybinių duomenų bazių) su pasų nuskaitymo įrenginiais;

– šiuolaikinė dokumentų patikrinimo įranga (spektriniai komparatoriai, stereomikroskopai, UV spindulių šviestuvai, poliarizuotos šviesos šaltiniai ir t.t.);

– rankiniai radiacijos matuokliai;

– vaizdo stebėjimo sistemos (tik Kenos, Vilniaus ir Kybartų geležinkelio stotyse);

– portatyvinė traukinių judėjimo Lietuvos teritorijoje valdymo sistema (skirta sekti tik Kaliningrado tranzito traukinius).

Visose stotyse (išskyrus Pagėgių ir Stasylos geležinkelio stotis) įrengti stacionarūs radiacinės kontrolės prietaisai (stacionarūs radiacijos vartai), kuriuos prižiūri VSAT pareigūnai.

Muitinės pareigūnai patikrina visus įvažiuojančius ir išvykstančius iš Lietuvos Respublikos teritorijos traukinius, keleivius ir krovinius. Tikrinant naudojama įvairių tipų įranga: specialūs keleivinių traukinių aatidarymo raktai, speciali patikrinimo įranga, dresuoti šunys.

36. Ar su kaimyninėmis šalimis esate pasirašę kokius nors susitarimus dėl vietinio pasienio susisiekimo? Jei taip, kaip šiame kontekste atliekami pasienio patikrinimai?

Nuo Lietuvos pripažinimo de jure tokių susitarimų nėra. Laikinajame susitarime tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos vyriausybės dėl abiejų valstybių piliečių kelionių (Valstybės žinios, 2003, Nr. 1-1) numatytos sąlygos, pagal kurias pasienio gyventojams supaprastintas vizų išdavimas ir sienos perėjimas. Šiuo metu jis ne pilnai atitinka Šengeno sutarties reikalavimus. Tačiau įsigaliojus EES Tarybos reglamentui dėl vietinio pasienio susisiekimo, minėtas susitarimas bus peržiūrėtas. Be to, apsikeista diplomatinėmis notomis, ir siekiant palengvinti sienos perėjimą pasienyje gyvenantiems žmonėms švenčių metu atidaromi papildomi sienos perėjimo punktai.

II. ĮVAŽIAVIMAS

37. Kokios valstybiniuose įstatymuose numatytos administracinės ir baudžiamosios teisės bbausmės:

(a) nelegaliai atvykstantiems į valstybės teritoriją?

– Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę už nelegalų sienos perėjimą dėl neatsargumo (205 straipsnis (2)). Skiriama piniginė bauda nuo 250 iki 500 litų.

– Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnis nustato atsakomybę už užsienio piliečių įvažiavimo, buvimo, tranzito ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos tvarkos pažeidimus. Skiriama piniginė bauda nuo 250 iki 1000 litų arba įspėjimas.

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnis (2) numato atsakomybę už nelegalų valstybės sienos perėjimą. Galima bausmė – piniginė bauda, areštas arba laisvės atėmimas laikotarpiui iki 2 metų. Remiantis 291 (1) straipsniu užsienio pilietis gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei jis (ji) atvyko į Lietuvą ieškodamas prieglobsčio. Užsienio valstybės gyventojas, kuris pagal šio straipsnio 1 pparagrafe nustatytas procedūras grąžinamas į šalį, iš kurios teritorijos nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į šalį, kurios pilietis yra, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už autentiškų dokumentų klastojimą ir panaudojimą arba suklastotų dokumentų pardavimą. Asmeniui taikoma bausmė už autentiškų dokumentų padirbimą ir klastojimą arba panaudojimą, arba už padirbtų ar suklastotų dokumentų pardavimą gali būti bauda, areštas arba laisvės atėmimas laikotarpiui iki 3 metų. Bet kuris asmuo įvykdęs šio straipsnio 1 pparagrafe nurodytą veiką, kuri sukelia didelę žalą, baudžiamas įkalinimu laikotarpiui iki 5 metų. Už šiame straipsnyje nurodytą veiką taip pat atsako visi juridiniai asmenys.

(b) asmenys padedantys/palengvinantys nelegalią migraciją?

– Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato atsakomybę už gyvenamosios vietos suteikimą užsieniečiui, kuris neturi paso arba atitinkamo dokumento, Lietuvos vizos, leidimo laikinai arba nuolatos gyventi Lietuvoje. Skiriama piniginė bauda nuo 1000 iki 2000 litų. Asmuo, kuris jau baustas administracine nuobauda už šio straipsnio 1 paragrafe nurodytus pažeidimus, baudžiamas bauda nuo 2000 iki 3000 litų.

– Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną. Už užsieniečio, kuris Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nelegalų pervežimą (pervedimą) per sieną, arba už nelegaliai perėjusio valstybės sieną užsieniečio gabenimą ar laikymą Lietuvos teritorijoje gali būti skiriama piniginė bauda, areštas arba įkalinimas laikotarpiui iki 6 metų.

Jei asmuo įvykdo šio straipsnio 1 paragrafe nurodytas veikas iš savanaudiškų paskatų arba, jei veika sukelia grėsmę žmogaus gyvybei, skiriama bausmė įkalinimas laikotarpiui iki 8 metų.

Šio straipsnio 1 paragrafe nurodytos veikos organizatoriams skiriama bausmė įkalinimas nuo 4 iki 10 metų laikotarpiui.

Už šiame straipsnyje nurodytą veiką taip pat atsako visi juridiniai asmenys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už autentiškų dokumentų klastojimą ir ppanaudojimą arba suklastotų dokumentų pardavimą. Asmeniui taikoma bausmė už autentiškų dokumentų padirbimą ir klastojimą arba panaudojimą, arba už padirbtų ar suklastotų dokumentų pardavimą gali būti bauda, areštas arba laisvės atėmimas laikotarpiui iki 3 metų. Bet kuris asmuo įvykdęs šio straipsnio 1 paragrafe nurodytą veiką, kuri sukelia didelę žalą, baudžiamas įkalinimu laikotarpiui iki 5 metų. Už šiame straipsnyje nurodytą veiką taip pat atsako visi juridiniai asmenys.

(c) asmenys, kurie naudoja nelegaliai gyvenančių užsieniečių darbo jėgą?

– Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato atsakomybę už neturinčių leidimo dirbti, laikinai arba nuolatos gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje užsieniečių įdarbinimą arba sąlygų sukūrimą, kuriomis jie įtraukiami į kitą veiklą, iš kurios gaunamos lėšos pragyvenimui. Skiriama piniginė bauda nuo 2000 iki 3000 litų.

38. Ar Jūsų šalis jau pasirašė arba ratifikavo papildomus JT konvencijos protokolus dėl kovos su prekybos žmonėmis ir nelegalaus migrantų gabenimo tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu?

– Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ratifikuota įstatymu Nr. IX-794, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2002 m kovo 19 d.;

– protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypatingai moterimis ir vaikais, draudimo, užkardymo ir baudžiamumo, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ratifikuotas įstatymu Nr. IX-1525, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2003 m balandžio 22 dd.;

– protokolas, kuriuo siekiama užkirsti kelią nelegaliam migrantų gabenimui sausuma, jūromis ir oru, ir kuris papildo Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją kovai su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ratifikuotas įstatymu Nr. IX-1397, kurį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2003 m kovo 25 d.

39. Kokias įgyvendinote priemones taikydami Konvencijos 27 straipsnį, kuris nukreiptas prieš tuos, kurie padeda užsieniečiams nelegaliai atvykti į vienos iš Šengeno valstybių teritoriją?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už užsieniečio, kuris Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nelegalų pervežimą (pervedimą) per sieną, arba už nelegaliai perėjusio valstybės sieną užsieniečio gabenimą ar laikymą Lietuvos teritorijoje (skaitykite 37 (b) punktą viršuje).

40. Ar numatytos bausmės tiems, kurie padeda asmenims išvykti iš šalies ir nelegaliai atvykti į kitą šalį?

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 293 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už Lietuvos piliečių kelionių organizavimą su tikslu pasilikti užsienyje nelegaliai arba siekiant palikti juos be pagalbos. Šio straipsnio 1 paragrafas sako, kad tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius gyventojus keliauti į užsienį prašytis prieglobsčio ar ten nelegaliai dirbti, ar dėl kitų priežasčių nelegaliai pasilikti užsienyje arba apgaulingai žadėdamas legalų statusą užsienyje, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

41. Ar remiantis Konvencijos 26 straipsnio nuostatomis nacionaliniai įstatymai įpareigoja jūros arba oro vežėjus arba tarptautinių

keleivių pervežimo tarnybų operatorius imtis visų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad užsieniečiai išvykimo vietoje turėtų kelionės dokumentus, kurių reikia atvykstant į kitos šalies teritoriją?

Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymo (Nr. X-214, įsigaliojo nuo 2005 m birželio 7d.) 20 (1) straipsnis numato, kad jūros arba oro vežėjai arba tarptautinių keleivių pervežimo tarnybų operatoriai, organizuojantys specialius arba čarterinius reisus į Lietuvą, privalo užtikrinti, kad užsieniečiai išvykimo vietoje turėtų Lietuvoje pripažįstamus kelionės dokumentus. Kad įsitikintų, ar keleiviai turi galiojančius dokumentus, kurie yra būtini įįvažiuojant į Lietuvą, vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus.

42. Ar įvesta baudžiamoji atsakomybė arba kitos poveikio priemonės tuo atveju, kai nesilaikoma šio įpareigojimo?

Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymo 20 (2) straipsnis numato, kad vežėjai už kiekvieno neturinčio reikalingų kelionės dokumentų keleivio atvežimą į Lietuvą baudžiami pinigine bauda nuo 11 000 iki 18 000 litų.

43. Ar vežėjai turi juridinę prievolę grąžinti užsieniečius, kurie neturi reikiamų dokumentų?

Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymo 19 (1) straipsnis numato, kad vežėjai savo sąskaita privalo:

• grąžinti uužsienietį į šalį, iš kurios jis/ji atvyko;

• grąžinti užsienietį į šalį, kuri išdavė kelionės dokumentus;

• nuvežti užsienietį į valstybę, į kurią jis/ji turi įvažiavimo teisę.

44. Ar yra statistiniai duomenys apie tai, kiek skirta nuobaudų ir ar dažnai jos efektyviai pritaikomos?

Kokia valdžios įstaiga yyra kompetentinga šioje srityje? Kokia remiamasi teisine baze ir administravimo praktika?

Vežėjų atsakomybę reguliuoja Lietuvos Respublikos pervežimų veiklos pagrindų įstatymas. VSAT įgaliota surašyti įstatymo pažeidimo protokolus ir įstatymo pažeidimo atvejais skirti pinigines baudas. Kadangi įstatymas įsigaliojo tik nuo 2005 m. birželio 7 d., iki šiol nenustatytas nė vienas pažeidimo atvejis.

45. Kokios kompetentingos administracinės ir/arba teisėsaugos institucijos užsiima kova su nelegalia migracija teritorijos viduje, ir kokius turi konkrečius įgaliojimus, teisines ir praktines priemones vykdydami savo uždavinius?

Lietuvos teritorijoje už užsieniečių kontrolę atsako policija, VSAT ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos migracijos departamentas. Kovoje su nelegalia migracija kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir teikia pagalbą savo kompetencijos ribose.

Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl teisinės užsieniečių padėties, policijos reikalavimu užsieniečiai privalo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų jų ttapatybę (kelionės dokumentus, leidimą gyventi arba kitokį dokumentą) ir kitus dokumentus, kuriuose būtų nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos bei patvirtinamas užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumas.

Siekdamas nustatyti sulaikyto užsieniečio tapatybę policijos arba kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę laikinai paimti užsieniečio kelionės dokumentus, kelionės bilietus, kitus dokumentus (kai užsienietis turi kokius nors dokumentus) iki bus patvirtinta užsieniečio tapatybė ir dokumentų autentiškumas.

Nustatydamas tapatybę policijos arba kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų numatytų procedūrų turi teisę apieškoti asmenį ir patikrinti jjo asmeninius daiktus.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės aktais nustatant asmens tapatybę dėl informacijos apie sulaikytą užsienietį galima kreiptis į užsienio valstybę.

Remiantis paminėtais įstatymais, užsienietį policijos arba kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai gali sulaikyti ne ilgesniam, kaip 48 valandų laikotarpiui.

Užsienietį galima sulaikyti šiais atvejais:

1) siekiant neleisti užsieniečiui be leidimo įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją;

2) jei užsienietis nelegaliai atvyko arba pasiliko Lietuvos Respublikoje;

3) kai imamasi priemonių grąžinti užsienietį į šalį, iš kurios jis atvyko, jei atsisakoma įsileisti jį į Lietuvos Respubliką;

4) kai užsienietis įtariamas dokumentų klastojimu;

5) kai priimtas nutarimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos;

6) siekiant neleisti platinti pavojingas ir labai pavojingas užkrečiamas ligas;

7) jei užsienietis pasilikdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelią grėsmę viešajam saugumui, teisėsaugai ar visuomenės sveikatai.

Nepavykus įvykdyti alternatyvių, teismo nutartimi skirtų priemonių, teritorinis policijos komisariatas gali kreiptis į teismą su prašymu užsienietį sulaikyti.

Esant pakankamam užsieniečio sulaikymo pagrindui pagal paminėtus įstatymus, policijos arba kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas per 48 valandas nuo sulaikymo gali kreiptis į užsieniečio buvimo vietos rajono teismą su prašymu sulaikyti užsienietį ilgesniam, nei 48 valandų laikotarpiui, arba paskirti kitą kardomąją priemonę.

Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos savo kompetencijos ribose priima ir prižiūri jo vykdymą policija ir VSAT. Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo priima migracijos departamentas, oo sprendimo vykdymą užtikrina VSAT ir policija. Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo arba tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją priima migracijos departamentas arba VSAT, o jį įvykdo policija arba VSAT.

Sprendimų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti, jų išsiuntimo, grąžinimo arba tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir vykdymo procedūras nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-429 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 1-22, 2005, Nr. 4-70).

Valstybės sienos apsaugos įstatymo 9 straipsnis VSAT suteikia įgaliojimus nelegaliai perėjusių valstybės sieną asmenų atžvilgiu. Šie įgaliojimai yra tokie:

1. Vykdydama valstybinę imigracijos kontrolę VSAT turi teisę:

1) visoje valstybės teritorijoje įstatymų nustatyta tvarka demaskuoti ir sulaikyti nelegaliai kirtusius valstybės sieną užsieniečius;

2) nustatyti nelegaliai kirtusių valstybės sieną užsieniečių tapatybę;

3) iki atitinkamo įgaliotų valdžios institucijų sprendimo priėmimo užtikrinti nelegaliai kirtusių valstybės sieną užsieniečių apsaugą užsieniečių registracijos centre;

2. Demaskuodama užsieniečius, kurie nelegaliai kirto valstybės sieną, VSAT turi teisę taikyti operatyvinės veiklos priemones ir metodus.

3. Nustatydama nelegaliai valstybės sieną kirtusių užsieniečių tapatybę VSAT gali naudoti visus prieinamus informacijos šaltinius, neišskiriant ir užsienio valstybių.

Remiantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsniu, kuris numato atsakomybę už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimus, ir administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 2 straipsniu, kuris nustato atsakomybę už gyvenamojo pploto suteikimą užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pasieniečiai įgalioti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus ir atlikti tyrimą.

Savo kompetencijos ribose VSAT įgaliota pritaikyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo, išsiuntimo ir deportavimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, VSAT kontroliuoja tokių sprendimų vykdymą.

46. Ar siekiant palengvinti pasų kontrolę Bendrųjų Konsulinių instrukcijų 4 priede pateikiamų gyvenamosios vietos dokumentų kopijos išsiuntinėtos pasų kontrolės tarnyboms? Kaip dažnai atnaujinamas išsiuntinėjimas?

Šiuo metu PKP yra naudojami ir prieinami elektroniniai turimų ES originalių ir suklastotų tapatybės dokumentų aprašymai, kuriuos ruošia VSAT Dokumentų tyrimo centras. Taip pat pareigūnai gali peržiūrėti kitų Europos Sąjungos valstybių atsiųstus originalių ir suklastotų kelionės dokumentų aprašymus. Nauji aprašymai elektroniniu būdu PKP pasiekia tuoj pat kai tik jie yra paruošiami ar apdorojami VSAT Dokumentų tyrimo centro specialistų. Taip pat VSAT Dokumentų centre galima pasinaudoti 1 etapo FADO.

47. Kokiais metodais užtikrinamas įvažiavimo/išvykimo spaudų vienodumas?

VSAT yra vienintelė institucija, turinti teisę administruoti visus pasienio patikrinimams naudojamus spaudus. Siekiant užtikrinti vienodus įvažiavimo/išvykimo spaudus, jie užsakomi centralizuotai iš vieno gamintojo pagal bendrus techninius reikalavimus. Kai nenaudojami, spaudai PKP laikomi užrakintoje lentoje/seife; Už spaudus atsako pamainos vyresnysis. Spaudų išdavimas

pareigūnams ir jų gražinimas registruojamas žurnale, ir už juos pareigūnai privalo pasirašyti. Registravimas ir administravimo dokumentai leidžia nustatyti, kas ir kada naudojosi konkrečiu spaudu, koks spaudas panaudotas. Patikrinimo metu pareigūnas atsako asmeniškai už deramą įvažiavimo/išvykimo spaudo panaudojimą.

48. Kokiu būdu ir periodiškumu keičiami apsauginiai unifikuotų įvažiavimo/išvykimo spaudų skaitiniai kodai?

Apsauginiai spaudų kodai centralizuotai keičiami kartą per mėnesį pagal VSAT vado įsakymą. Vienu metu spaudų apsaugos kodai yra vienodi visuose Lietuvos Respublikos PKP.

49. Ar yra memorandumas, kuriuo nustatomas kompetentingų valdžios įįstaigų bendradarbiavimą kovojant su nelegalia migracija šalyje?

Pagrindinė institucija, kuri atsako už užsieniečių kontrolę Lietuvos teritorijoje yra policija. Kompetentingų valdžios įstaigų bendradarbiavimą kovojant su nelegalia migracija šalies viduje, vietoje memorandumo nustato:

• 2002 m gegužės 20 d. bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansų ministerijos Muitinės departamento ir Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento;

• 2002 m gruodžio 31 d. bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos departamento ddėl apsikeitimo informacija.

50. Kiek užsieniečių prašėsi politinio prieglobsčio?

Skaitykite 3 priede.

III. READMISIJA

51. Kokios readmisijos sutartys pasirašytos su

(a) kitomis Šengeno valstybėmis?

• Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Šveicarijos federalinės tarybos dėl asmenų readmisijos (1996 m rugsė...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 14106 žodžiai iš 28212 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Vykdomųjų bylų apskaita

TURINYS ĮVADAS 3 1.GREITAS DUOMENŲ ĮVEDIMAS 4 2.DUOMENŲ KOREGAVIMAS IR ŠALINIMAS, BYLŲ SĄRAŠO SPAUSDINIMAS IR SIUNTIMAS Į EXEL’Į 5 2.1. Duomenų koregavimas ir šalinimas 5 2.2 Bylų sąrašo spausdinimas 7 2.3.Duomenų eksportav...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Kardomosios priemonės – namų arešto sąvoka ir istorinės ištakos Lietuvoje

KARDOMOSIOS PRIEMONĖS – NAMŲ AREŠTO SĄVOKA IR ISTORINĖS IŠTAKOS LIETUVOJE SĄVOKA Žodis areštas kilęs iš viduramžių lotyniško žodžio arrestum, reškiančio teismo nutarimą. Tokį žodžio areštas apibrėžimą pateikia ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ SISTEMA IR JOS REFORMA

TURINYS ĮŽANGA 3 1. MOKESČIŲ SISTEMA 4 1.1 MOKESČIŲ ELEMENTAI 5 1.2 MOKESČIŲ SISTEMOS PRINCIPAI 9 2.MOKESČIŲ RŪŠYS 12 3. MOKESČIŲ SISTEMOS REFORMA 22 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); 3.1 MOKESČIŲ SIST...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
KARO NUSIKALTIMŲ SAMPRATA IR RŪŠYS

Turinys Turinys 2 Įžanga 4 Karo nusikaltimų atsiradimas ir raida 7 Karo įstatymų ištakos 7 Tarptautinės teisės aktai, susiję su karo nusikaltimų problemomis 9 Karo nusikaltimų baudžiamumo raida Lietuvos Respublikos teisėje 11...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
APSKRIČIŲ VALDYMAS

TURINYS TURINYS 1 ĮŽANGA 2 1. Vietos valdymas LR 3 2. Vietos valdymo raida Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę 4 3. Apskrities viršininkas ir jo administracija 4 4. Apskrities viršininko įgaliojimai įvairiose valdymo srityse 4 (ads...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą