Romėnų teisė. Asmenys

Romėnų teisė. Asmenys
Asmuo – persona
Asmenys buvo skirstomi į
persona sui iuris – sąvarankiškos teisės asmenys, kurie nėra paterfamilia svaldžioje
Persona allien iuris – asmenys, kurie yra paterfamilia valdžioje
Asmeniu teisine prasme romoje buvo nekiekvienas asmuo. Visu pirma roma buvo vergovinė valstybė, o vergas buvo ne teisės subjektas, o teisės objektas.
Tam, kad asmuo būtų pilnateisis teisės subjektas jis turėjo turėti pilną caput, kūrį sudarė 3 statusai ir taip pat turėjo turėti ius conubii ir ius commercii šie 2 statusai susije su veiksnumu.
Ius conubii – teisė sudarinėti romėnišką santuoką.
Ius commercii – teisė sudarinėti romėniškus sandorius

Status libertatis – privalėjo būti laisvas asmuo (svarbiausias statusas, galėjo būti arba laisvai gime arba libertinai(išlaisvinti vergai)
Status civitatis – Privalėjo būti romos piliečiu
Status familia – tik šeimos galva ( paterfamilias)

Asmuo galėjo kūrį nors iš statusu prarasti ir ivykdavo caput deminutio ( galėjo sumažėti).
Capitis deminutio maxima – reikšdavo, kad asmuo praranda visus 3 statusus. Tai įvykdavo, kai asmuo prarasdavo laisvę, tai reiškia automatiškai prarasdavo ir visus kitus statusus. Jis teisiškai buvo laikomas mirusius teisiniai padariniai buvo patys nepalankiausi, žmogus prarasdavo tiek asmenines tiek turtines teises, jo turtas atitekdavo arba valstybei arba jo kreditoriams ( jei budavo parduodamas dėl išssikolinimų į vergovę. Seniausiu laikotarpiu būvo problemu, nes asmens skolos kurį ištinka capitis deminutio maxima kreditoriui pilnai išnykdavo. Nes skola buvo susieta su asmeniu. Tačiau, vėliau ta problema pradėta spręsti ir Pretorius per savo jurisdikcine veiklą pradėjo tokie kreditoriam suteikinėti Actio utilis ieškinius tų asmenų atžvilgiu, kuriem atitekdavo skolininko turtas ir jei šie nepadenkdavo skolų Pretorius perduodavo kreditoriams valdyti tą turtą, kuris atiteko vergą nusipirkusiems asmenims capitis servitus. Perduodamas turtas buvo su teisė parduoti ir patenkinti savo reikalavimus
Capitis deminutio media – Pilietybės praradimas ( status civitatis). Šie atvėjai senovėje buvo susieti su atskirimu nuo vandens ir ugnies, o imperijos laikotarpiu su deportavimu ( tremtimi) už tam tikrus nusikaltimus. Toks asmuo prarasdavo visas civiles savo teises pagal Ius civile. Tačiau išsaugodavo tam tikras teises pagal Ius gentium. Šeimos atžvilgiu prarasdavo visus agnatinės giminystės( paveldėjimo ) ryšius, tačiau kognatinės( kraujo) išsaugodavo. Toks asmuo prarasdavo teisę į visa turimą turtą, kuris arba pereidavo kitiems asmenims arba būdavo konfiskuojamas. Ir šiuo atvėjų skolos kreditoriu išnykdavo ir vėliau šį problema taip pat išspręsta tuo pačiu Actio utiles pagalba.
Capitis deminutio minima – Šeimos statuso praradimas. Kai nustoji būti persona sui iuris ir tampi persona allien iuris.( patenki į pattern familiae valdžią). Tai galėdavo įvykti, kai niekam nepavaldi moteris ištekėdavo ir sudarydavo klasikinę romenišką santuoka su patekimu vyro valdžion. Dėl capitis deminutio minima nutrūkdavo ankstesnis šeimos santykiai grįsti pavaldumu. Visas tokio asmens ...