Romėnų privatinės teisės konspektas

1 seminaras

Teisės samprata Romėnų laikais

1. Svarbiausios I seminaro sąvokos/terminai: 

Ius Romanum – romėnų teisė, nevienalytė teisės sistema, geriausiai apibrėžiama per savo šakas – ius publicum, ius privatum, ius civile, ius peregrinorum, ius gentium, ius commune, ius singulare. Teisės apibrėžimas Romos imperijos laikais – nepateikiamas tikslus teisės apibrėžimas, o veikiau jurisprudencijos metu atpažįstame iš pasisakymų ir išreikštų principų: Labai populiari teisės sąvoka yra Celsijaus, iš Ulpiano kūrinių: „teisė yra gėrio ir teisingumo matas“. Taip pat teisė apibrėžiama per skirstymą – viešoji ir privatinė, bendroji ir išimtinė, rigoristinė ir teisingumo. Ius civile - visa apimanti teisės sistema, piliečių teisė, galiojanti tik piliečiams;Ius peregrinorum - teisės sistema, galiojanti tik užsieniečiams;Ius gentium – tautų arba prigimtinė teisė, tam tikros bendros taisyklės, galiojančios visiems. Apjungia pirmas dvi. Tai yra nerašyta teisė, praktikų ir pretorių suformuotos taisyklės, leidžiančios šioms dviem grupėms susisiekti ir bendradarbiauti. Galioja iki 212 m. (Karakula priima konstituciją, visi tampa piliečiais). Ius publicum – viešoji teisė, reguliuoja gyventojų santykius su valstybe ir jos institucijomis – valstybės tarnybos nuostatus, kariuomene. Ius cogens normos – imperatyvus reguliavimo metodas (yra ius imperii). Pvz.: valstybės santvarka, iždo, kariuomenės veikla. Ius privatum - privatinė teisė, atskirų asmenų santykiai su kitais teisės subjektais – prievolinė, sutartinė, atsakomybės teisė. Kas neuždrausta, tas leidžiama – dispozityvus reguliavimas. (nėra ius imperii)Skirtumas: ginamų interesų pobūdis ir reguliavimo objektas. Pirmas apibūdino Ulpijus, kuris sakė, kad viešoji yra teisė, kuri liečia Romos valstybės reikalus ir statusą, o privatinė – teisė, kuria naudojasi privatūs asmenys. Esmė: reguliavimo metodai ir pasekmės. Ką daryti kai susikerta (nors beveik nesusikerta): Viešasis tautos interesas yra aukščiausias interesas. Beveik visose srityse kompetencijos atiduotos privačiam int eresui – valstybė tiesiog nedalyvavo, viešo intereso nebuvo. Jei susitarė romėnai – tai yra teisė. Ius cogens – imperatyvioji teisė, būdinga ius publicum, absoliučiai privaloma teisė. Ius dispositivum – dispozityvioji teisė, būdinga ius privatum, santykinai privaloma teisėŠalių autonomijos principas – pasireiškia privačioje teisėje, šalys gali laisvai formuoti savo privačius santykius. Nebuvo absoliuti, ribojo imperatyviosios nuostatos. Karakalos ediktas – priimtas 212 m., suteikė Romos pilietybę didžiajai daliai imperijos gyventojų. (TERITORINIS TAIKYMO PAGRINDAS, PRIEŠ TAI BUVO FRAGMENTACIJA