Renesansas ir V. Šekspyro „Hmaletas“

RENESANSAS
(XIV a. – XVI a.) Renesanso pradžia yra, kai sugriūna visatos matymas, suprantama, kad visatos centras yra ne Žemė, kaip buvo manyta, o Saulė. M. Kopernikas įrodo, kad Žemė yra eilinė planeta, kuri sukasi aplink Saulę ir joje yra gyvybė. Iki renesanso buvo manyta, kad žemė yra plokščia, kad ją kažkas laiko. Tai paneigė Martinas Behaimas sukonstruodamas gaublį ir įrodydamas, kad žemė yra apvali. / Johanas Behaimas sukonstruoja spausdinimo mašiną. Seniau knygos buvo rašomos ranka, jas rašė vienuoliai skriptorimuose, o iliustruodavo – iliustratoriai. Knygos buvo labai brangio, jas nupirkdavo tik turtingieji. Atsiradus spausdinimo mašinai knygos atpigo ir jų jau buvo ir vargšų namuose. Taip pat jas pradėjo rinkti bajorai ir kūrė bibliotekas. Pirmoji išspausdinta knyga – Biblija. / GEOGRAFINIAI ATRADIMAI. Norėdamas surasti Indiją, Kolumbas atranda Ameriką, to pats nežinodamas. Iš Amerikos pradedama vežti kava, prieskoniai. 1522 m. – Magelanas apiplaukia aplink pasaulį ir įrodo, jog žemė yra apvali. / RENESANSO FILOSOFIJA. Humanizmas moko vertinti žmogų nepaisant jo kilmės, rasės, o žiūrint į jo darbus. Renesanse kitaip žiūrima į Bibliją, sakoma, kad mes esame Dievo atvaizdas Žemėje, pradedama rūpintis savimi (kas nebuvo daroma anksčiau), džiaugtis gyvenimu. Atsiranda mados, šokiai, pradedama džiaugtis maistu, norima skaniai valgyti, atsiranda šakutės. Renesansas vadinamas atgimimu.
Viljamas Šekspyras — vėlyvojo Renesanso anglų rašytojas ir poetas, sonetų kūrėjas, vienas žymiausių dramaturgų pasaulyje, naujųjų laikų dramaturgijos pradininkas. Jo kūryba įvairių žanrų, apima ilgą laikotarpį. Autorius remiasi istoriniais siužetai, kelia aktualias problemas. Šekspyro tragedijoms būdingi bruožai- tragiškas gyvenimo supratimas, dažnai apmąstomas gyvenimo prasmės klausimas, tragiška baigtis. Jos taip pat pasižymi veikėjų paveikslų išraiškingumu, filosofiniu požiūriu į pasaulį..
Tragedija komponuojama taip, kad visų įvykių centre atsiduria danų princas Hamletas. Tačiau ir kiti kūrinio veikėjai išgyvena savo tragedijas. Skaitytoją sukausto nuolat auganti įtampa, įvykis, keičiantis kitą įvykį. Čia atskleidžiamas slaptas rūmų gyvenimas, santykiai tarp įvairių luomų atstovų, valdžios ir keršto troškimas. Pagrindinis tragedijos veikėjas – princas Hamletas – nepaprasta asmenybė, apdovanota įžvalgiu protu. Vienas svarbiausių HHamleto bruožų – dvasinė kaita. Jis niekada neskuba atlikti veiksmų, o pirmiausia siekia ir bando susivokti situacijoje, suprasti reiškinių priežastis ir esmę. Savo monologuose jis filosofiškai kalba apie pasaulį, gyvybę ir mirtį, žmogaus būties prasmę. Garsusis jo monologas „Būti ar nebūti“ yra visos dramos pagrindas, jos kulminacija, kur šiam veikėjui iškyla esminis klausimas, didysis pasirinkimas, lemsiantis daugelio žmonių ateitį. Viljamas Šekspyras yra žinomas sonetų rašytojas. Daugelį sonetų galima apibūdinti kaip trumpas dramas. Čia taip pat ryškėja veikėjų tragiškumas, charakteris, išsakomi jjausmai. Viljamo Šekspyro kūryba yra skirstoma į tris periodus. Tragedija „Hamletas“ buvo parašyta antrojo periodo metu. Šis periodas pasižymi optimizmo nebuvimu, visišku pesimizmu. Tikrovės prieštaravimai, neišsprendžiami konfliktai, vidinis herojaus pasaulis susiduria su išoriniu. Šiame kūrinyje išryškėja humanistinė ...