Referatas PROFESINĖS KARJEROS PASIRINKIMAS

9.8 (3 atsiliepimai)

Apimtis
1747 žodžiai (-ių)
Kategorija
Viešasis administravimas

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


PROFESINĖS KARJEROS PASIRINKIMAS

TURINYS

ĮVADAS 3

1.KARJEROS PASIRINKIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 4

2. PROFESINĖS KARJEROS PROCESAS 4

3. PSICHOLOGINIAI PROFESINĖS KARJEROS PASIRINKIMO VEIKSNIAI 5

4. PROFESIJOS PASIRINKIMAS PAGAL LYTĮ 7

5. PAGRINDINIAI PASIRENGIMO KARJEROS PRINCIPAI 8

6. RENGIMOSI KARJERAI SVARBA 9

6.1. Darbo vietos nepastovumas 9

6.2. Darbo jėgos nepastovumas 9

7. MOKSLININKŲ NUOMONĖ 10

IŠVADOS 12ĮVADAS

Kas tai yra pasirengimas karjerai? Į šį klausimą bus galima atsakyti tik tada, kai žinosime kas tai yra karjera. Prancūzų kalbos žodis carriere reiškia veiklos sritį. Tarptautinių žodžių žodyne karjera apibūdinama kaip sėkminga veikla, pasisekimas gyvenime, veiklos rūšis. Tai kiekvieno žmogaus prigimtinis siekis, jo nuostatų ir veiklų seka, susijusi su ddarbine patirtimi per visą gyvenimą.

Profesinės karjeros pasirinkimas yra procesas, sudarantis sąlygas informacijos apie save kaupimui, jos panaudojimui ir susipažinimui su darbinės veiklos pasauliu bei savo santykio su tuo pasauliu nustatymui. Šis procesas paprastai prasideda anksti, kai mažo vaikučio klausiama: „Kuo norėsi būti užaugęs“? Šitoks klausimas vaikui pasako du dalykus: jis kuo nors taps ateityje ir jam reikės rinktis. Mokykla, bendruomenė, šalies įvykiai veikia pasirinkimą ir kitus sprendimus.

Profesinės karjeros pasirinkimas nesibaigia įsidarbinimu. Mes toliau augame, keičiamės kaip ir visas aplinkinis ppasaulis. Greitai besikeičiančio sudėtingo gyvenimo reiškiniai reikalauja naujai vertinti savo gyvenimą. Vadinasi, karjeros pasirinkimo procesas tęsiasi visą gyvenimą (Perry, Vanzandt, 1998).

Profesinės karjeros pasirinkimas yra viena aktualiausių problemų, nuo kurių tinkamo sprendimo priklauso tiek žmonių asmeninės, tiek visuomeninės gerovės augimas. Profesijos ppasirinkimo problema yra saviraiškos ir savirealizacijos, savęs įtvirtinimo tam tikroje veikloje ir dvasinės harmonijos problema. Tik pasirinkęs tokį darbą, „kuris atitinka dvasinius ir fizinius gabumus ir palinkimus, žmogus ras darbe vidinį pasitenkinimą, mėgs savo darbą, gerins ir tobulins jį. Ir tik toks darbuotojas yra naudingas savo tautos narys“ (N. Petkevičiūtė, 2006).

Darbo tikslas: išanalizuoti profesinės karjeros pasirinkimą.

Darbo uždaviniai:

• Išanalizuoti karjeros veiksnius ir jos procesą;

• Išanalizuoti karjeros pasirinkimą pagal lytį;

• Išanalizuoti profesinės karjeros psichologinius veiksnius ir principus.1. KARJEROS PASIRINKIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Profesinės karjeros pasirinkimas priklauso nuo visuomenės vertybių, esamų politinių ir ekonominių aplinkybių. Šiuo metu visuotiniai pripažįsta, kad geriausiai atskleisti savo kūrybinius sugebėjimus, veikti visu pajėgumu ir pasiekti gerų rezultatų galima tik tada, kai žmogus gali laisvai pasirinkti patraukliausią darbą, susilaukti teigiamo savo pasiekimų įvertinimo. Tačiau rrenkantis profesiją visada iškyla laisvės ir būtinumo problemų santykis.

Šiuo metu Lietuvoje įsitvirtinta humanistiniais ir demokratiniais pagrindais besitvarkanti visuomenė. Šios humanistinės ir demokratinės nuostatos liečia visas praktines veiklos sritis, taigi ir profesijos pasirinkimą. Profesinės karjeros pasirinkimas susideda iš gana įvairių reiškinių, kurių kiekvieną reikia tirti skirtingais metodais.

Pirmiausia reikalinga tikslesnė informacija apie tai, kiek moksleiviai sugeba racionaliai apsispręsti rinkdamiesi profesiją. Po buvusių teorinių ir praktinių darbų, dažnai besiremiančių valstybiniu administravimu, jaunimui reikalingas naujas sąlygas atitinkanti pagalba renkantis profesiją. Reikėjo sukurti metodus, kuriais ggalima būtų tiksliau patikrinti moksleivių sugebėjimus ir mokėjimą racionaliai rinktis profesiją, ir kartu – pagrindinę metodinę schemą ar metodų sistemą, kuria būtų galima tą pasirinkimą racionalizuoti.

Profesinės karjeros pasirinkimas suskaidytas į keletą atskirų dalių.

Tiriama:

1) kiek moksleivis pažįsta ir kaip vertina savo asmenines savybes;

2) kiek pažįsta pasirenkamos profesijos ypatybes;

3) kaip vertina savo asmenybės savybių atitikimą profesijos reikalavimams;

4) kokį turi praktinį pasirenkamos profesijos patyrimą.

Pagal gautus kiekybinius duomenis galima įvertinti, ar racionalus yra moksleivio profesijos pasirinkimas, ir nustatyti, kokios yra silpnosios to pasirinkimo proceso grandys, kurioms koreguoti reikalinga psichologinė ir pedagoginė pagalba.2. PROFESINĖS KARJEROS PROCESAS

Profesinės karjeros rinkimosi procesą galima suprasti kaip profesinį vystymąsi. Šiame procese atsiskleidžia pašaukimas, kuriam susiformuoti padeda įvairūs veiksniai:

1) socialiniai – ekonominiai;

2) ugdymo;

3) psichologiniai;

4) sveikatos.

Socialiniai – ekonominiai veiksniai, tai gyvenamoji aplinka: tėvų socialinė-ekonominė bei kultūrinė padėtis, gamybinė-kultūrinė aplinka, uždarbis, mokslinė-techninė pažanga (Jovaiša, 1991). Šeima – tai pagrindinis kanalas, per kurį veikia praktiškai visi socialiniai veiksniai. Būtent šeimoje pradeda formuotis požiūris į visuomenę, kurioje gyveni, vertinant tiek jos teikiamas galimybes, tiek būdus, kaip įgyvendinti savo tikslus. Ypač didelę reikšmę jaunuoliams turi tėvo ir motinos profesijos. Profesinės dinastijos padeda iš kartos į kartą perduoti specialybės paslaptis, dešimtmečiais kauptą patyrimą, nuo mažens kryptingai ugdyti įgūdžius ir atskleisti gabumus. Poveikis yra ypač didelis, kai abu ttėvai yra tos pačios profesijos. Imamasi konkrečių priemonių, norint, kad jų vaikai eitų tuo pačiu keliu. Jie nukreipia savo atžalas į specialias sustiprinto mokymo klases ar mokyklas, nuolat su jais dirba, kaupia profesinės literatūros bibliotekas ir pan. Bet yra ir tokių tėvų, kurie kategoriškai draudžia: „jokiu būdu“. Nereti atvejai, kai nugali tėvų nuomonė, o vėliau įsitikinus savo netinkamumu tam darbui, profesija keičiama. Taigi tėvų nuomonė yra svarbi, bet galutinį sprendimą turi priimti pats vaikas. Jaunuoliui renkantis profesiją svarbios ne tik tėvų profesijos, bet ir kitų šeimos narių – senelių, brolių, seserų, kitų artimų giminaičių užsiėmimai. (Matulionis, Mikšys, 1992)

Ugdymo veiksniai. Vienas svarbiausių visuomenės socialinių institutų ne tik rengiant jaunimą savarankiškam gyvenimui, bet ir užtikrinant visuomenės vystimosi perspektyvą, yra mokykla. Bendrojo lavinimo mokyklos profesinio orientavimo uždaviniai yra plėtoti moksleivių profesinę patirtį, ugdyti profesinį kryptingumą, formuoti tinkamus profesijos rinkimosi motyvus ir padėti įsitvirtinti pasirinktoje praktinės veiklos srityje. Mokykla perduoda naujajai kartai žmonijos sukauptą kultūrinį palikimą – žinias, normas ir vertybes, teikia profesinį parengimą, formuoja asmenybę. Žinios, mokėjimai ir įgūdžiai visada veikia, dažnai ir lemia profesijos pasirinkimą.3. PSICHOLOGINIAI PROFESINĖS KARJEROS PASIRINKIMO VEIKSNIAI

Žinios, mokėjimai ir įgūdžiai visada veikia, dažnai ir lemia profesijos pasirinkimą. Pastebėta, kad mokiniai tų mokyklų, kur gerai tvarkomas profesinis orientavimas, greičiau profesiškai ssubręsta, tinkamiau apsisprendžia, ką veikti, baigus vidurinę mokyklą. Tyrimai rodo, kad mokytojų individuali įtaka, mokiniui renkantis profesiją, yra gana silpna. (Jovaiša, 1991)

Psichologiniai veiksniai:

1) profesinis subrendimas;

2) intelektas ir specialieji gabumai;

3) poreikiai;

4) interesai;

5) vertybės;

6) Charakteris

Profesinis subrendimas. Rinktis profesiją, tai asmenybės gebėjimas sąmoningai pasirinkti atitinkamą darbo rūšį ir kelią specialybei įgyti. Vienas subrendimo veiksnių, renkantis profesiją yra patirtis (žinios, mokėjimai, įgūdžiai), įgyta teoriniame ypač praktiniame darbe. Savęs, kaip darbo ir santykių su aplinka subjekto, pažinimas formuoja savimonę, kitaip tariant, padeda save įvertinti, sąveikoje su socialine aplinka ir darbu save galima įvertinti realiau, suformuoja labiau tikrovę atitinkantis (objektyvus) asmeninis statusas.

Intelektas – tai įgimtas mąstymo gabumas, protas; tai gabumas spręsti uždavinius, numanyti (intuicija); tai sugebėjimas prisitaikyti prie kintančių gyvenimo ir veiklos reikalavimų; kūrybinis gabumas, išmokimo gabumas ir t.t. šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje intelektas siejamas ir su organizavimo prisitaikymo galimybėmis, t.y. su adaptacija. Tačiau atskirose veiklos srityse intelektas pasireiškia skirtingai, todėl kalbama apie teorinį, socialinį, praktinį, profesinį intelektą.

Teorinis intelektas – gabumas išmokti, spręsti problemas, kurti nauja. Jis ne vienalytis, vienoks matematikų, kitoks biologų ir pan.

Socialinis intelektas – pirmiausia organizaciniais, drausmingumo, dorovingumo bei paprasčiausio mandagumo sugebėjimais pasireiškiantis emocinis adaptyvumas tarpasmeniniuose, kolektyviniuose santykiuose. Teorinis intelektas operuoja daugiau sąvokomis, ženklais bei simboliais, o socialinis – dorovinėmis normomis, taisyklėmis, įstatymais. Su

intelektu siejasi ir specialieji gabumai: meniniai, psichomotoriniai, techniniai, komunikaciniai ir kt. juos laiku pastebėjus ir praktiškai patikrinus, dažniausiai pasirenkama tinkama profesija.

Poreikis –tai pirmasis orientacinis profesijos pasirinkimo šaltinis. Tačiau poreikį patenkinus, noras praeina, todėl vien poreikiu remtis neatsargu. Renkantis profesiją, dar reikia žinoti ir kokius motyvacijos veiksnius: interesus, vertybes, idealus, į kuriuos įsigilinti lengviau, suvokus poreikius.

Interesas – pastovesnis profesijos rinkimosi veiksnys. Genetiškai interesą galėtume paaiškinti kaip realiatyviai pastovų poreikį sužinoti, tirti. Interesą iš vidaus stimuliuoja tie patys veiksniai kaip ir pporeikius. Profesinis interesas suprantamas dvejopai: 1) kaip poreikis susipažinti su profesiją ir ją tirti, 2) kaip ilgalaikis gilinimasis į ją dirbant. Kai atsiranda profesinis interesas, spręsti kokia veiklos sritis asmenybę domina, bet tai dar nieko nepasako, kokią veiklą žmogus rinksis. Į šiuos klausimus galima atsakyti nustačius asmenybės galimybes (intelektą, specialiuosius gabumus) ir atitinkamą motyvaciją. (Jovaiša, 1991)

Vertybė – yra tai, ko žmogus ypač ieško savo biologiniams, materialiniams, socialiniams ar dvasiniams poreikiams pateisinti. Ji dar gilesnis ir patvaresnis psichinis darinys negu interesai. VVertybės asmenybės struktūroje įgyja idealų, siekių, gyvenimo tikslo ir prasmės formas. Tačiau jos nepadeda konkretizuoti pasirenkamos profesijos, nes vieną ir tą pačią vertybę gali atitikti daugelis profesijų.

Profesijos rinkimosi procese tam tikrą vaidmenį vaidina ir žmogaus charakteris ir temperamentas. Yra profesijų, kkurias gali pasirinkti tik tam tikro temperamento žmogus. Bet, antra vertus, daugelį profesijų gali rinktis žmonės įvairių temperamentų, nes nuo šių priklauso ne tiek veiklos kokybė, kiek stilius.

Žmogus yra biosocialinė būtybė, todėl nuo to, ką „davė gamta“, ką sugadino ir ką išugdė socialinė aplinka, priklauso kiekvieno at.eitis. Turima galvoje tiek fizinė, tiek dvasinę sveikatą. Nors liga riboja vaikino ar merginos rinkimosi galimybes, jaunimo profesinės orientacijos, nuostatos, valia ir pasiryžimas gali nugalėti likimą. (Matulionis, Mikšys, 1992)4. PROFESIJOS PASIRINKIMAS PAGAL LYTĮ

Profesijos pasirinkimą lemia ir lytis. Yra nustatyta, jog VII-IX klasėse pradeda ryškiai skirtis mergaičių ir berniukų rūpinimasis profesine ateitimi. Antai J. R. Brauto duomenimis mergaitės daug labiau rūpinasi savo asmenine-socialine raida ir savo mokymosi bei profesinės ateities planavimu, dažniau dėl to kreipiasi ppatarimų į profesinio orientavimo specialistus, negu berniukai. Dėl ko taip yra? J. R. Brautas mano, kad tradiciškai mergaitėms būdinga didesnė ...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1747 žodžiai iš 3494 žodžių.

Kiti mokslo darbai

valstyb?s ?mon?s tarnybos veikla

Untitled TURINYS ĮVADAS Šiuolaikiniame greitai bisikeičiančiame pasaulyje sunku būtų įsivaizduoti, jei nebūtų viešųjų paslaugų. Jei viskas taptų privatu, tuomet griūtų visa viešojo administravimo sistema. Tačiau taip n...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
PROFESINĖS KARJEROS PASIRINKIMAS

TURINYS ĮVADAS 3 1.KARJEROS PASIRINKIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI 4 2. PROFESINĖS KARJEROS PROCESAS 4 3. PSICHOLOGINIAI PROFESINĖS KARJEROS PASIRINKIMO VEIKSNIAI 5 4. PROFESIJOS PASIRINKIMAS PAGAL LYTĮ 7 5. PAGRINDINIAI PASIRENGIMO KARJEROS P...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Viesojo administravimo kospektas

TRADICINIS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO MODELIS 1. TRADICINIS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO MODELIS M. WEBERIO BIUROKRATIJA POWEBERINĖS BIUROKRATIJOS TEORIJOS:Max Weber teigė, kad visuomenei tampant vis sudėtingesnei, reikalingos ir sudėtingesnės...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
M. Wėberio biurokratija

Turinys ĮVADAS…………………………3 1. AB „TEO LT…………………………4 1.1. Vizija…………………………4 1.2. Misija…………………………5 1.3. Vertybės…………………………5 2. FINANSINĖ...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
OLAF

TURINYS ĮVADAS …………………………2 1. CHARAKTERISTIKA…………………………4 2. STRUKTŪRA IR VALDYMAS…………………………9 3. KOMUNIKACIJOS POLITIKA……………………..15 3.1. Kovos su sukčiavimu kom...

3 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą