Referatas Pilietinė visuomenė

1 atsiliepimai



Pilietinė visuomenė

Turinys

Įžanga 3

Pilietinė visuomenė

• Pilietinės visuomenės samprata 4

• Pilietinė visuomenė ir socialinė atskirtis (lietuvoje) 4

• Pilietinė visuomenė ir valstybė 5

Pilietinės informacinės visuomenės problemos

• Pilietiškumo problema Lietuvoje 6

• Pilietiškumo suvokimas 6

• Pasaulis be nacionalinės valstybės 6

• Tapatumas 6

Pilietinė (informacinė) visuomenė Europos sąjungoje 8

Išvados 9

Naudota literatūra 10

Įvadas

Pilietinės visuomenės sąvoka Lietuvai ypač aktuali pasidarė įstojus į Europos sąjungą. Lietuvos visuomenės viešoji nuomonė mano pilietinę visuomenę ir valstybę egzistuojant kaip du atskirus, nevienodai reikšmingus ir nevienodai galingus darinius.

Kiekvienoje valstybėje pilietiškumas suvokiamas kiek skirtingai, kai kuriose nėra rašytinės konstitucijos (pvz. Didžiojoje Britanijoje piliečiai yra Karūnos, o ne valstybės iir niekur nėra užfiksuota formalių piliečių laisvių). Tačiau net ir Konstitucijoje formaliai apibrėžtos piliečių teisės neatskleidžia vaizdo apie pilietinės informacijos reikšmingumo pripažinimą šalyje.

Savo referate apžvelgiau pilietinės visuomenės sampratą, jos raidą. Šiais laikais ypač daug kalbama apie šiuolaikimę, informacinę pilietinę visuomenę. Informacinė pilietinė visuomenė ir yra pagrindinis nagrinėjimo objektas mano referate. Taip pat apžvelgiau ir pilietinės visuomenės problemas Lietuvoje ir pasaulyje, bei Europos Sąjungos valstybių patyrimą.

Pilietinė visuomenė

Pilietinės visuomenės samprata

Pilietinė visuomenė, suprantama kaip “savanoriškų, nevyriausybinių ir tiesiogiai nuo valdžios nepriklausomų formalių iir neformalių piliečių grupių, institucijų ir (jų) asociacijų visuma bei normatyvinį tokią visumą reguliuojančių nuostatų karkasas” yra reikšminga vykusių ir vykstančių pokyčių varomoji jėga. “Dainuojančios revoliucijos” metais ji buvo pagrindinis pokyčių subjektas [1].

Pilietinės visuomenės sąvoka buvo įtraukta į Europos politinę ffilosofiją per lotyniškuosius graikiškojo Aristotelio termino politike koinonia vertimus. Aristotelio veikaluose politike koinonia buvo apibrėžta kaip lygių ir laisvų piliečių, dalyvaujančių valdyme ir pavaldžių teisiškai apibrėžtoje viešųjų procedūrų bei bendrų vertybių sistemoje, etikopolitinė bendruomenė. Nuo to laiko ši sąvoka buvo vartojama reikšti labai skirtingas viešosios teisės jurisdikcijoje esančias struktūras: miestus-respublikas, žemvaldines valdymo formas (estate polities), dualistines princo ir krašto struktūras, absoliutistinėje valstybėje esančią įsakų visuomenę. Beje, iš Aristotelio paveldėta pažiūra, tapatinanti politinę ir pilietinę sferas, išliko iki pat aštuonioliktojo šimtmečio.

Pilietinės visuomenės sąvoka vėl pradėta vartoti maždaug prieš penkiolika metų socialistinio autoritarizmo kritikų neomarksistų aplinkoje. Pirmieji teoretikai, prisidėję prie šios sąvokos atgaivinimo, buvo Kolakowski, Mlynar, Vajda ir Michnik Rytuose, Habermas, Lefort, Touraine ir Bobbio Vakaruose bei Weffort, Cardoso ir O’Donnell Pietuose. VVisi jie buvo susipažinę su Hėgėlio, ankstyvojo Marx’o arba Gramsci’o darbais ir tokiu būdu turėjo supratimą apie pilietinės visuomenės sąvoką bei valstybės/visuomenės dichotomiją. Istorinę pilietinės visuomenės sampratos atgaivinimo sėkmę nulėmė jos numatyta bei su ja sutapusi nauja radikali reformų strategija nukreipta į diktatūrų Rytuose, o vėliau ir Lotynų Amerikoje, pertvarkymą [3].

Dabartiniu metu pilietinė visuomenė atlieka tarpininko ar švelnintojo vaidmenį, bandydama spręsti ekonominių ir socialinių pokyčių sąlygotas problemas. Viena tokių problemų, į kurias didžiausią dėmesį koncentruoja bene lengviausiai matoma pilietinės visuomenės ddalis – nevyriausybinės pelno nesiekiančios organizacijos, yra bandymai mažinti socialinę atskirtį.

Pilietinė visuomenė ir socialinė atskirtis (Lietuvoje)

Pilietinė visuomenė Lietuvoje daugiausiai dėmesio skiria socialinei atskirčiai.

Apie kitas pilietinės visuomenės institucijas tokias kaip bažnyčios, laisvi universitetai, nepriklausoma žiniasklaida ir neformalios rganizacijos išsamių tyrimų (per pilietinės visuomenės prizmę) nėra atlikta. Todėl visi samprotavimai apie pilietinę visuomenę yra paremti būtent NVO tyrimo duomenimis ir taikoma konkrečiai NVO sektoriaus veiklai aptarti.

Socialinę atskirtį galima pibrėžti kaip “pilietinių teisių, įskaitant politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, netolygaus pasiskirstymo ir paskirstymo išraišką”. Taip apibrėžiamą socialinę atskirtį turėtų reguliuoti valstybė.Tačiau panašu, jog iš dalies tokią inciatyvą yra perėmusi pilietinė visuomenė [1].

Beto, NVO dalyvauja ne tik socialinės atskirties mažinimo procese, ugdydamos, šviesdamos, finansiškai ir morališkai remdamos savo veiklos objektus, jos pačios išranda socialines atskirtis. Tačiau socialinės atskirties problema yra kita nei vien formalus kurios nors socialinės grupės pilietinių teisių apribojimas. Iš esmės, kiekviena socialinei atskirčiai priskirtina grupė artimiausiu metu gali tikėtis, jog bus supilietinta ir žinos būdus savo pilietinėms teisėms realizuoti. Taip, sakykim, nutinka Lietuvos čigonams, kurie per praėjusius 1989 metus tapo viena įdomiausių grupių kai kurioms NVO, kurios organizavo daugkartines ekspedicijas materialinėms gėrybėms dalinti, vaikų poilsio stovyklas ir pan.

Nepaisant didelių pastangų, socialinės atskirties problema išlieka ir ją galima (su kai kuriomis iišlygomis) pavadinti autostigmatizacija. Kitaip sakant, niekas negali būti tikras, jog socialinės atskirties grupė pripažins tokį jai priskiriamą statusą, o jei ir pripažins, ar naudosis savo pilietinėmis teisėmis.

Pilietinė visuomenė ir valstybė

Lietuvos visuomenės viešoji nuomonė mano pilietinę visuomenę ir valstybę egzistuojant kaip du atskirus, nevienodai reikšmingus ir nevienodai galingus darinius. Patys NVO nariai pilietinės visuomenės ir valstybės santykį vadina tiesiog priešiškumu.

1988-1992 metai Lietuvos visuomenei buvo ypatingi, o vertinant jų reikšmingumą per pilietinės visuomenės prizmę – unikalūs. Pilietinė visuomenė tuo metu buvo ypač išsiplėtusi, beto praktiškai sutapo su politine visuomene. Maždaug 1994 metus galima laikyti šio santykio pasikeitimo metais, kai politinė visuomenė atsiskyrė nuo pilietnės, vis daugiau pradėdama vadovautis Realpolitik, o ne apolitiškos politikos diktuojamais kriterijais. Tuo tarpu pilietinė visuomenė ir toliau lieka iš esmės apolitiška, remiasi etinėmis ir moralės normomis [2].

Pilietinės informacinės visuomenės problemos

Pilietiškumo problema Lietuvoje

Lietuvai pilietinės informacijos problema šiuo metu yra itin aktuali. Ir ne tik todėl, kad ji yra esminė demokratinės visuomenė...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 1113 žodžiai iš 2226 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Kas būdinga čekų kultūrai?

REFERATAS KAS BŪDINGA ČEKŲ KULTŪRAI? Dabartinės lietuvių kalbos žodynas teigia, jog kultūra (lot. cultura – apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas) – tai žmogaus bei visuomenės veiklos...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Laisvas asmenų judėjimas

TURINYS ĮVADAS…………………………3 I. LAISVAS ASMENŲ JUDĖJIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE………..4 II. TEISINĖ PILIETYBĖS SISTEMA EUROPOS SĄJUNGOJE ………..10 III. LAISVO DARBO JĖGOS JUDĖJIMO PADARINIAI……………13 IŠV...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Pilietinė visuomenė

Turinys Įžanga 3 • Pilietinės visuomenės samprata 4 • ir socialinė atskirtis (lietuvoje) 4 • ir valstybė 5 Pilietinės informacinės visuomenės problemos • Pilietiškumo problema Lietuvoje 6 (adsbygoogle = window.adsb...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Lietuvos partinė sistema

Turinys Įvadas…………………………3 1. Partijų atsiradimo istorija…………………..4 2. Partijų skaičius Lietuvoje………………….6 3. Parlamentinės partijos……………………7 4. Lietuviškoji koalicija…...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
Švedijos užsienio saugumo politika

Apgailėtinas referendumas 2 Tarptautinė aplinka 3 Nepastovi tarptautinė situacija 3 Paskutiniai vystymaisi Europos Sąjungoje ir Šiarurė Atlanto sutarties organizacijoje 5 Strategija 7 Nacionalinė situacija 8 Švedija ir NATO 8 Švedij...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti