Pedagoginis kūrybiškumas

Pedagoginis kūrybiškumas
Dažnai girdima, jog kūrybingu žmogumi yra gimstama, tačiau tai didelė netiesa – juo tampama. Kūrybiškumą išsiugdyti gali kiekvienas. Todėl labai svarbu, jog jis būtų plėtojamas nuo mažiausių dienų, o tam į pagalbą ateina mokytojai. Vaikų kūrybinių galių plėtojimas, šiomis dienomis tampa vienu iš aktualiausių pedagogikos uždavinių. Pedagogų tikslas tampa išugdyti ne tik išsilavinusius vaikus, bet ir kūrybiškus, nes kūrybiškumas reikalingas ne tik individui, kaip sąlyga išgyventi bei adaptuotis aplinkiniame pasaulyje, bet ir visuomenėje, kadangi individo kūrybiškumas taip pat prisideda prie kultūros tęstinumo bei kaitos. Nuo to, kaip pedagogai supranta kūrybiškumą priklauso ir jo ugdymo ypatumai, vaikų kūrybinis aktyvumas ir realūs kūrybos rezultatai, todėl ugdymo procese svarbu sudaryti palankias sąlygas vaiko kūrybiškumo gebėjimams plėtotis.
Kūrybiškumas – tai sąvoka, kuri ir toliau įkvepia bei motyvuoja ne tik pradedančius, bet ir patyrusius mokytojus. Jis neturi vienareikšmio paaiškinimo. Tradiciškai kūrybiškumas traktuojamas, kaip gebėjimas atrasti tai, kas yra nauja, originalu ir vertinga. Tačiau pedagogui svarbiausias tikslas tampa ne atrasti kažką naujo, bet naudojantis savo turimu kūrybiškumu ir išugdyti kitą kūrybingą asmenybę.
Pedagogams labai svarbu gebėti laiku pastebėti kiekvieno vaiko kūrybiškumą ir jį įvertinti. Jau vaikystėje išryškėja įvairūs vaikų polinkiai - kai kurie vaikai mėgsta klausytis pasakojimų, žiūrinėti paveikslėlius ar kalbėtis su suaugusiaisiais, kiti susidomėję klausosi muzikos, treti – piešia ir t. t. Todėl, siekiant visuminio (holistinio) vaikų ugdymo, būtina tenkinti individualius vaikų interesus ir tobulinti kiekvieno vaiko polinkius. (Kelpšienė, 2011). Pedagogas turi skatinti vaiką nebijoti klysti, kurti laisva forma, drąsiai išsakyti savo mintis ir neprimesti savo nuomonės. Vaikų saviraiška labiausiai skatinama ...