Pastatų statybos technologija ir organizavimas: koliokviumo konspektas

Koliokviumas – PSTO (2023-03-27)

1. Statybvietės apsauga nuo gruntinio ir paviršinio vandens? Kokie būdai?

Kad paviršinis vanduo nepatektų iš kitos teritorijos į statybvietę, iškasami grioviai ar supilami pylimai, o statybvietė lyginama su nuolydžiu .
Kad apsaugoti statybvietę nuo gruntinio vandens, pradedant žemės darbus, dažniausiai įrengiamas atvirasis arba uždarasis drenažas, naudojami įvairūs adatiniai filtrai ir gręžiniai šuliniai su siurbliais.
a) Atvirasis drenažas – įrengiamas tada, kai statybvietėje esantis gruntas turi filtracijos koeficientą per parą. Kad apsaugoti iškasos šlaitus ir būsimo pastato pagrindą nuo slinkimo, atvirasis drenažas be papildomų priemonių įrengiamas žvyringuose, akmeninguose ir molinguose gruntuose bei tada, kai iškasos daromos aukščiau gruntinio vandens lygio.
b) Uždarasis drenažas – įrengiamas tada, kai statybai trukdo atviri grioviai. Uždarąjį drenažą sudaro drenažo vamzdžiai su vandens įtekamosiomis skylutėmis, filtruojamoji medžiaga, vandens nuvedamasis kolektorius ir jo galvutė. Toks drenažas efektyvesnis, nes vanduo vamzdžiais teka greičiau negu drenuojamąja medžiaga.
c) Adatiniai filtrai – efektyvūs būdas šalinti gruntinį vandenį smėlio gruntuose, kai filtracijos koeficientas per parą. Adatiniai filtrai yra iki 7 metrų ilgio, 38 ar 50 milimetrų skersmens vamzdžiai, kurių apačioje yra filtras (skylėtas vamzdis su apsauginiu tinklu). Viduje minėto vamzdžio įrengtas atbulinis vožtuvas. Nelabai laidžiame grunte (priesmėlyje, priemolyje), kurio filtracijos koeficientas per parą, naudojami vakuuminiai adatiniai filtrai.
d) Gręžiniai šuliniai – skirstomi į atviruosius ir uždaruosius (vakuuminius). Atvirieji gręžininiai šuliniai įrengiami gruntuose, kurių filtracijos koeficientas per parą, o uždarieji – gruntuose, kurių filtracijos koeficientas per parą. Statybos reikmėms dažniausiai gręžiami atviri gręžininiai šuliniai su įleistais siurbliais (gręžiami giliau negu reikia pažeminti gruntinio vandens lygį (ne mažiau nei 4 metrais).

2. Kokie yra grunto sutankinimo būdai?

1) Paviršinis grunto tankinimas – tankinamas sluoksniais pasitelkiant sunkų plūktuvą (dažniausiai 2,5 – 15 t), kuris keletą kartų krisdamas iš tam tikro aukščio (4-8 m), suplūkia kiekvieną sluoksnį. Plūktuvo masė ir jo skersmuo parenkami pagal norimo suplūkti sluoksnio storį ir tankinamo ploto didumą. Optimaliausia tankinti drėgną gruntą, nes jei gruntas nepakankamai drėgnas, visą tankinamą plotą reikia papildomai drėkinti. Tankinamo grunto paviršius nuo kiekvieno smūgio žemėja. Į tą pačią tankinamo grunto vietą smūgiuojama tol, kol grunto paviršius tampa pastovus (t.y. pasiekia atsaką). Tankinimas vyksta ciklais, keičiant smūgiuojamą vietą kas N kartų (smūgių skaičius priklauso nuo plūktuvo masės ir matmenų) per atstumą x(koeficientas)*r(plūktuvo skersmuo).
2) Gilusis grunto tankinimas – tai gruntinių polių įrengimas, požeminių užtaisų sprogdinimas, sudrėkinto grunto tankinimas vibratoriais. Gruntiniais poliais tankinamas silpnas gruntas. Grunte plūktuvu padaromos skylės, gruntas aplink skylę sutankėja, o skylė pripilama kito grunto (dažniausiai smėlio ar žvyro) ir vėl plūkiama. Jei gruntą reikia dar labiau sutankinti, galima jį sprogdinti gręžskylės dugne padėjus ...