Paslaugų įmonės „Vlantana“ reklama

Turinys

ĮVADAS 2

1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA 3

1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS 4

1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS 6

2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA 8

2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS 8

2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai 8

2.1.2 Radijas 11

2.1.3 Televizija. 11

2.1.4 Išorinė reklama 12

2.2 REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS 13

2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas 13

2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas 13

2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas 14

2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas 14

2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas 15

2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas 15

3. UUAB „VLANTANA“ REKLAMOS KAMPANIJA 16

3.1 TIKSLAI 17

3.2 REKLAMOS KAMPANIJOS BIUDŽETAS 17

3.3 REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAI 17

3.4 REKLAMOS ŽINUTĖS SUKŪRIMAS 18

3.5 REKLAMOS NEŠIKLIŲ ĮVERTINIMAS 18

3.6 REKLAMINĖS KAMPANIJOS PLANAS 22

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 24

SUMMARY 25

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 25

PRIEDAI 26

ĮVADAS

Paslaugų sfera yra viena perspektyviausių, sparčiai besiplėtojančių

ūkio šakų. Ši sfera yra pakankamai atvira ir patraukli pradedantiems

verslininkams. Vakarų šalyse vis daugiau verslininkų įsitraukia į paslaugų

sferos veiklą.

Lietuvoje paslaugų sfera plėtojama spartesniu tempu, palyginti su

pramonės gamyba, tačiau tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu paslaugų

marketingas tik pradedamas plėtoti. Naujos paslaugos plėtojamos

priklausomai nuo jų paklausos, steigiamos naujos paslaugų įmonės. Taigi ir

paslaugų įmonių vadybininkai turėtų gerai suvokti paslaugų prigimtį ir

esmę, atskirų paslaugų specifiškumą ir į tai atsižvelgti taikydami šių

įmonių reklamą.

Konkurencinėje kovoje paprastai llaimi tie paslaugų teikėjai, kurie yra

įvaldę efektyvesnę reklamą. Efektyvios reklamos įgyvendinimui būtina gerai

žinoti vartotojų interesus ir poreikius, sukurti atitinkamą reklamos

kampaniją ir kt.

Šiuo darbu stengiamasi išnagrinėti paslaugų įmonių reklamos problemą.

Remiantis iškelta problema, šio darbo tikslas yra apibrėžti

pagrindinius principus ir metodus kuriant paslaugų įmonės reklamą ir juos

pritaikyti praktiškai.

Numatytam tikslui pasiekti yra iškeliami tokie uždaviniai:

1. išsiaiškinti paslaugų sampratą, jų savybes bei marketingo ypatumus.

2. išnagrinėti pagrindinius reklaminės kampanijos principus, šios

kampanijos dalis bei reklamos formas;

3. nagrinėti kaip taikant teoriją yra kuriama reklaminė kampanija.

Darbo pabaigoje pateikiamos darbo rezultatus apibendrinančios ir

atspindinčios išvados.

Rašydama šį darbą rėmiausi užsienio ( William J. Stantion, Michael J.

Etzel, Bruce J. Walker ir kt.) bei lietuvių (Kindurio V., Vengrienės B.,

Pajuodžio A. ir kt.) autorių literatūra. Taip pat naudojausi Internete

publikuojamais užsienio autorių straipsniais bei internetinių svetainių

duomenimis.

1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA

Marketinge sąvoka „prekė“ apima ne tik fiziškai apčiuopiamas

prekes, bet ir paslaugas. Kadangi paslaugos turi nemažai savitumų,

išskiriančias jas iš kitų prekių, tenka atskirai nagrinėti paslaugų

marketingo problematiką[1].

1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS

Paslaugų produkto samprata yra painoka ir komplikuota. Visuotinai priimto

paslaugos apibrėžimo nėra. Apibrėžiant paslaugą yra akcentuojama viena ar

kelios jos savybės. Tai neapčiuopiamumas, nekaupiamumas (gamybos ir

vartojimo vienovė), neatskiriamumas ir heterogeniškumas (nevienodumas)[2].

Remiantis kiekviena iš šių savybių galima apibūdinti ppaslaugą.

Paslauga – tai prekė, kuri pasižymi daugiausia neapčiuopiamomis

savybėmis. Paslauga paprastai suvokiama subjektyviai. Klientas, aprašydamas

paslaugą, paprastai remiasi tokiomis sąvokomis kaip savijauta, patirtis,

įspūdis, saugumas, patikimumas. Tai labai jau abstraktūs paslaugos esmės

formulavimo būdai. To priežastis – neapčiuopiama paslaugos prigimtis.

Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu

metu. Daugelis paslaugų teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Tiesa, kai

kurie veiksmai, susiję su paslauga, gali būti atliekami be vartotojo, o

vartotojas patiria tik paslaugos rezultatą, tačiau būtent toji dalis,

kurioje dalyvauja vartotojas, pageidaudamas tam tikros paslaugos ir

atlikdamas jos kontrolę, yra esminė pačiai paslaugai atsirasti. Paslaugų

nekaupiamumas viena sunkiausiai sprendžiamų paslaugų marketingo problemų.

Šiek tiek lengviau jas įveikti gali tos įmonės, kurios remontuoja klientui

priklausančius daiktus (skėčius, laikrodžius, televizorius ir pan.). Šie

daiktai turi materialioms prekėms būdingų savybių, todėl juos galima

kaupti, pataisyti ir grąžinti užsakovui. Tokiu atveju paslauga tarsi

išskaidoma į dalis, ir tik kai kurios iš jų (priėmimas, grąžinimas)

pasižymi nekaupiamumu.

Paslauga – tai prekė, kurios gamyboje dalyvauja jos vartotojas

(klientas). Klientas dalyvauja šiame procese kaip būtinas gamybos veiksnys,

kaip pilnateisis paslaugų proceso dalyvis. Nėra pardavimo paslaugos be

pirkėjo vienokio ar kitokio dalyvavimo, pervežimo paslaugos be keleivio,

gydymo be paciento ir t.t. Ši paslaugos savybė kelia tam tikrų reikalavimų

personalui, jo kvalifikacijai, ypač tų darbuotojų, kurie bendrauja su

klientais. Ši paslaugos savybė sukuria prielaidas kai kuriems paslaugas

teikiantiems asmenims ar įmonėms turėti per daug klientų, o kitiems – per

mažai.

Paslauga – tai prekė, kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugos

teikėjo, jos vartotojo (kliento) ir kitų aplinkybių. Heterogeniškumas

atsiranda dėl to, kad paslauga yra jos tiekėjo ir kliento sąveikos

rezultatas. Paslauga vienam klientui nėra visiškai tokia pat kaip kitam jau

vien dėl skirtingų santykių, susiklostančių tarp paslaugos teikėjo ir

kliento. Netgi toje pačioje įmonėje dirbantys specialistai skiriasi savo

žiniomis, patirtimi, sugebėjimais ir dar daugeliu kitų savybių. Tai

reiškia, kad kiekvienas iš jų gali suteikti šiek tiek kitokias paslaugas.

Panašūs skirtumai atsiranda ir dėl klientų ryšio su paslauga. Šie irgi

skiriasi daugeliu bruožų. Todėl netgi tos pačios paslaugos, suteiktos to

paties asmens, kokybę skirtingi klientai gali vertinti nevienodai.

Nevienodesnės paslaugos kokybės galima tikėtis tuomet, kai paslaugą teikia

ir vartoja vis kiti asmenys.

Kiti autoriai be šių paminėtų paslaugų savybių išskiria ir kitas. Tai

nuosavybės perdavimo nebuvimas, neįmanomas kaupimas bei sandėliavimas[3].

Nuosavybės perdavimo nebuvimą daugelis autorių priskiria prie esminių

paslaugos savybių. Kai naudojamasi pervežimo paslauga, realizuojamas

poreikis nuvykti iš vienos vietos į kitą. Tačiau gavę šią paslaugą,

klientai jokios nuosavybės iš pervežimo įmonės neįgyja.

Neįmanomas kaupimas ir sandėliavimas atsiranda dėl to, kad paslauga

yra nemateriali ir suvartojama jos teikimo momentu. Ši aplinkybė reikalauja

kitokio požiūrio į paslaugų vadybą bei marketingą lyginant su fizinėmis

prekėmis.

1lentelė. Paslaugų ir materialių pprekių skirtumai.

|Materiali prekė |Paslauga |

|Apčiuopiama |Neapčiuopiama |

|Homogeniška |Heterogeniška |

|Gamyba ir pardavimas atskirti nuo|Gamyba, pardavimas ir vartojimas – |

|vartojimo |vienalaikis procesas |

|Vartotojas gamyboje nedalyvauja |Klientas dalyvauja kuriant paslaugą |

|Sandėliavimo galimybė |Negali būti sandėliuojama |

|Perduodama nuosavybė |Perduodamos nuosavybės nėra |

Paslaugų savybių sąrašą būtų galima ir toliau pildyti, tačiau

įsigilinus galima pamatyti, kad tai tų pačių savybių atskiri aspektai.

1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS

Paslaugų marketingo teorijos plėtojimo išeities taškas yra marketingo

vadyba, kurios tikslas – valdyti mainų procesus siekiant tikslo. Tai turi

aprėpti visus išteklius, kurie turi įtakos šiems mainų procesams, t.y.

visus išteklius, veikiančius klientus[4].

Marketingo vadybos tikslas yra planuoti, motyvuoti ir valdyti visus

išteklius ir veiklą, darančius įtaką įmonės ir klientų santykiams ir

rūpestingai parinktoms rinkoms trumpu laikotarpiu (pirmas pirkimas) ir ilgu

laikotarpiu (nuolatiniai kliento ryšiai), taip pat tai, kas veikia įmonės

požiūrį į sandorių tikslus, kurie varijuoja įmonės veiklą taip, kad visų

dalyvių (kompanijos, klientų, akcininkų, kreditorių ir visuomenės)

poreikiai yra patenkinami.

Atkreiptinas dėmesys, kad marketingą teoriškai aprašyti atrodo

apgaulingai lengva, tačiau gana sunku pritaikyti praktiškai, ypač paslaugų

įmonėse dėl šios veiklos įvairiapusiškumo ir specifiškumo. Marketingo

taikymo paslaugų įmonių veikloje pagrindą sudaro marketingo koncepcija.

Ši koncepcija aprėpia keletą veiksnių ir veiksmų, kurie galiausiai

lemia įmonės sėkmę tikslinėje paslaugų rinkoje:

1. Paslaugų įmonės (kompanijos) tikslas – parinkti, laimėti ir

išlaikyti vartotojus, nes jie paslaugų įmonei

yra svarbiausi.

2. Kad tai įvykdyti įmonė turi sukurti ir pateikti tokias paslaugas,

kurių nori klientai ir kurias teigiamai vertina. Šios paslaugos

turėtų būti teikiamos tokiomis sąlygomis ir kainomis, kurias siūlo

ir konkurentai. Klientų turėtų būti pakankamai daug, kad

pasiteisintų paslaugų kūrimo ir teikimo sąlygos, t.y kad būtų

galima padengti išlaidas ir gauti pelno.

3. Paslaugų įmonė nuolat turi gauti didesnes pajamas nei išlaidas, kad

didėtų jos nuosavas kapitalas, kad būtų neatsiejama nuo konkurentų

ir juos aplenktų. Tokiu būdu ji ttoliau galės plėtoti verslą.

4. Nė viena paslaugų įmonė negali veikti intuityviai. Ji privalo

suformuluoti savo veiklos tikslus, strategiją bei planus

(programas).

5. Taip pat reikia tinkamo skatinimo, apskaitos, audito ir kontrolės

sistemų, kurios leistų įgyvendinti, kas buvo numatyta arba yra

daroma.

Tokia marketingo koncepcija, apimanti minėtus veiksnius ir veiksmus,

labiau tinka paslaugų įmonėms orientuotoms į rinką. Tokių įmonių

darbuotojams marketingas pirmiausia yra mąstymo būdas. Svarbu, kad priimti

marketingo sprendimai darytų poveikį ir įtaką klientams. Tai pagrindinė

paslaugų įmonės veiklos prielaida.

Marketingas taip pat yyra tam tikras verslo organizavimo būdas. Visi

paslaugų įmonės organizaciniai sprendimai yra siejami su klientų

aptarnavimu. Įmonės kuria planus, kuriais siekia, kad būtų sukurtos

paslaugos ir palankiausiomis sąlygomis pateiktos klientams. Visi

organizaciniai sprendimai turėtų būti siejami su klientų aptarnavimu.

Įmonės tikslas klientus parinkti, juos laimėti rrinkoje ir išlaikyti.

Marketingas ir konkrečios veiklos sfera. Pripažinus klientų svarbą

įmonei, klientų poreikių tenkinimo veikla taps savaime suprantamu dalyku.

Ši veikla apima tokius aspektus kaip klientų bei jų poreikių nustatymas,

informacijos apie klientų poreikius bei norus nustatymas bei analizė,

paslaugų kūrimas ir teikimas, paslaugų kainodara, paslaugų teikėjų ir

klientų ryšiai. Norint suderinti šias veikos sritis paslaugų įmonių

vadybininkai bei marketingo specialistai turi naudotis tam tikromis

komunikacinėmis ir techninėmis priemonėmis.

Atsižvelgus į aukščiau paminėtus marketingo aspektus galima

suformuluoti tokį paslaugų marketingo apibrėžimą.

Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei

kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo organizavimo būdas

bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės komunikacinės priemonės,

siekiant išaiškinti klientų poreikius rinkoje ir juos efektyviai

tenkinti[5].

Jeigu paslaugų įmonėse marketingas taikomas planingai ir nuosekliai,

kaupiant patyrimą šioje srityje, tai tampa aišku, kkad jis yra mokslas ir

menas kartu. Kaip bet kuris mokslas jis susijęs su planavimu, analize ir

normatyvine drausme. Kaip kiekvienas menas, marketingas reikalauja įkvėpimo

ir kūrybiškumo.

2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie

prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai siekiant

užsakovo numatytų tikslų[6]. Iš šio apibrėžimo galima išskirti tris

reklamos savybes. Pirma, tai neasmeniškas, antra – apmokamas informacijos

perdavimo būdas, trečia – yra užsakovas, kuris apmoka visas su reklama

susijusias išlaidas.

2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS

Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonė

pasirenka vieną ar kitą reklamos rūšį. Tikslingiausia reklamą skirstyti

pagal reklaminę informaciją perduodančias priemones, t.y reklamos

nešiklius. Tobulų reklamos skleidėjų nėra. Nevienodam paslaugų verslui

reikia ir skirtingų reklamos skleidėjų, kurie geriau pasiektų tikslinę

„auditoriją“. Svarbu yra tai, kad reklama atneštų daugiau pajamų negu ji

pati kainavo. Galima išskirti tokius paslaugų įmonių reklamos nešiklius

(skleidėjus).

2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai

Laikraščiai

Laikraščių reklama leidžia pasiekti santykiškai labai plačią,

nesegmentuotą auditoriją. Svarbiausi laikraščiai siūlo paslaugą

išspausdinti spalvotą bet kokio dydžio reklamą, tačiau dėl gana prasto

laikraštinio popieriaus kokybės spalvų gama nėra didelė. Laikraščiai gali

būti geriausias pasirinkimas reklamuojant paslaugas tuomet, kai įmonė

veikia tam tikroje teritorijoje, o laikraščiai taip pat leidžiami joje.

Tačiau šiuolaikiniai laikraščiai turi daug puslapių ir ne visus juos

skaitytojai įdėmiai perskaito, todėl laikraštyje reikia talpinti įspūdingą

reklaminį skelbimą. Reklamuotis laikraštyje patartina tada, kai įmonės

teikiamos paslaugos atitinka tokius reikalavimus:

1. Paslaugas perka atskiri žmonės individualiam naudojimui.

2. Paslaugomis naudojamasi dažnai arba (ir) reguliariai. Dažnas

naudojimasis paslaugomis padidina galimybę, kad kai kuriems žmonėms, kurie

laikraštyje skaito reklaminius skelbimus, greitai prireiks įmonės teikiamų

paslaugų. Jeigu jiems to nereikia dabar, tai nemaža tikimybė, kad vėliau

jie įmonę pamirš. Jei paslaugos sezoninės ir dabar paklausios, tai reklama

laikraštyje gali būti labai veiksminga.

3. Tam tikras paslaugų kiekis pateikiamas nemokamai. Reklamos tikslas

– reikiama atsakomoji reakcija. Niekas neužtikrins to geriau negu nemokamo

bandomojo paslaugų pavyzdžio siūlymas: „paskambinkite šiandien, kad

galėtumėte ppasinaudoti mūsų teikiamomis paslaugomis nemokamai“.

Komerciniai leidiniai.

Daugelis ūkio ir pramonės šakų turi savo leidinius. Įmonės paslaugą

siūlant tam tikros pramonės šakos įmonei, reikėtų reklamuotis tos šakos

leidiniuose. Daugeliu atveju tokie leidiniai pateikiami tos šakos įmonėms

nemokamai. Visas jų leidėjų pelnas yra gaunamas iš reklamos, todėl reklamos

tokiuose leidiniuose kaina yra palyginti didelė. Komerciniuose leidiniuose

yra mažiau apribojamų, palyginti su įprastais leidiniais. Svarbu, kad tokie

leidiniai patektų tiems skaitytojams, kuriems yra orientuojami. Šiuos

leidinius skaito žmonės, suinteresuoti tokia problematika, todėl reklama

jiems yra neatskiriama verslo dalis. Komercinių leidinių leidėjai stengiasi

tenkinti visus besireklamuojančių įmonių poreikius, todėl šie leidiniai

būna spalvoti, jų kokybė aukšta, o tai leidžia suinteresuoti klientus. Nors

šie leidiniai yra itin svarbūs, labai aktualu žinoti, kas ir kodėl juos

skaito. Įmonė, teikianti konkrečią paslaugą, turi galimybę reklamuotis tik

viename ar dviejuose tokio pobūdžio leidiniuose. Tačiau geriausia kreiptis

į reklamos agentūrą, kuri padės išsirinkti tinkamą leidinį, o tai didina

reklamos išlaidas. Prie tokių leidinių galima priskirti „geltonuosius

puslapius“, specializuotus katalogus ir žurnalus bei verslo ir profesinius

žurnalus.

“Geltonieji puslapiai”

Daugeliu atveju „geltonieji puslapiai“ yra bendros reklamos kampanijos

elementas. Čia reklamuotis patartina tik tada, kai įmonės paslaugos

atitinka tokius kriterijus:

1) klientams skubiai prireikia siūlomų paslaugų. Šiuo atveju reklamai yra

pats palankiausias momentas, nes klientas priima sprendimą pirkti siūlomą

paslaugą.

2) klientams teikiamų paslaugų prireikia ne dažnai. Klientai neįsimena

paslaugų teikėjų, nes retai naudojasi tokiomis paslaugomis. Todėl šiuo

atveju atitinkamą paslaugą teikiančios įmonės jie ieškos „geltonuosiuose

puslapiuose“.

3) klientai savo poreikius paslaugoms susieja su „geltonaisiais

puslapiais“. Kol žmonės automatiškai bei tiksliai nesusies poreikių su

įmonės teikiamomis paslaugomis, reklama nebus naudinga „geltonuosiuose

puslapiuose“.

Jeigu įmonė tenkina visus tris reikalavimus, tai tada verta reklamuotis

geltonuosiuose puslapiuose, jeigu tik du kriterijus – galima reklamuotis,

bet papildomai reikia naudotis kitomis reklamos ar rėmimo priemonėmis.

Jeigu patenkinami tik trečiojo kriterijaus reikalavimai, tai reikia

išanalizuoti šios reklamos reikalingumą ir nuspręsti į kurią reklamos rūšį

tikslingiau investuoti lėšas.

Specializuoti katalogai

Tokia reklama yra efektyvi tada, kai įmonė teikia tokias paslaugas,

kuriomis daugiau naudojasi kitos įmonės ar organizacijos negu atskiri

žmonės. Ar verta reklamuoti tokio pobūdžio leidiniuose lemia tokios

reklamos poveikis potencialiems klientams. Prieš pradedant reklamuotis

reikia atsakyti į tokius klausimus: 1) kiek galima tikėtis potencialių

klientų, kuriuos „suras“ skelbiama reklama, 2) kiek vertas kiekvienas toks

potencialus klientas.

Specializuoti žurnalai

Žurnalo platinimo vietovė turi sutapti su teikiamų paslaugų regionu.

Žurnalai turi vieną privalumą lyginant juos su kitomis žiniasklaidos

priemonėmis: jų skaitytojų ratas yra aiškiai apibrėžtas. Pvz., jei siūloma

įmonė siūlo kirpimo bei grožio paslaugas, tai galima reklamuotis tokiuose

žurnaluose, kurių skaitytojai domisi mada bei grožiu. Šiuo atveju reklama

paskleidžiama kaip tik tiems asmenims, kurie yra tikslinė auditorija ir

reklamos išlaidos 1000 vartotojų (klientų) nėra labai didelės. Be to,

žurnalai yra ilgaamžiškesni negu laikraščiai, todėl yra galimybė, kad

klientas peržiūrės reklaminę informaciją ir parodys

ją kitam būsimam

klientui. Tačiau šio tipo reklamai būdingi ir tam tikri trūkumai. Jų

gamybai užtrunka pakankamai ilgai bei yra brangesnė nei laikraščių. Reklamą

išspausdinus papildomame reklaminiame puslapyje yra didelė tikimybė, kad

dalis skaitytojų paprasčiausiai neskaitys to puslapio. Šiuose žurnaluose

reklamuojasi tokios įmonės, kurios tenkina tokias pat arba labai panašias

paslaugas, todėl reikia paruošti itin išskirtinę reklamą, kad sudominti

potencialius klientus.

Verslo ir profesiniai žurnalai

Tokio pobūdžio žurnalai yra tikslesnės paskirties ir geriau gali

pasiekti tikslinę auditoriją. Šie leidiniai skiriasi nuo žurnalų tuo, kad

daugelis skaito tuos leidinius todėl, kkad sužinotų, kokias paslaugas jie

galėtų gauti, todėl puiki reklama gali tikrai „prikaustyti“ klientą. Norint

naudotis šia reklamos nešiklių rūšimi reikia sekti šių žurnalų reitingą,

informaciją apie juos bei sužinoti klientų nuomonę apie tai.

2.1.2 Radijas

Spausdinta reklama veikia regėjimą, o radijo reklama – klausą.

Tuo iš esmės skiriasi šios reklamavimo priemonių rūšys. Klausydamiesi

reklaminio teksto viskas daroma vienu metu. Todėl radijas daugiau negu bet

kuri kita informavimo priemonė pasikliauja tiek pačios reklamos, tiek kai

kurių jos niuansų kartojimu. Vienkartinis reklamos transliavimas per radiją

– tai pinigų švaistymas. Todėl rreikia kartoti tą patį reklaminį tekstą daug

kartų ir dažniausiai per kelias radijo stotis tol, kol reklama

„įsiskverbia“ į žmonių sąmonę ir sukelia pageidaujamą jų elgsenos reakciją.

Mat radijas gali padaryti atitinkamą įspūdį tik per didesnį laiko tarpą,

negu transliuojant reklamą per televiziją. Radijo, kkaip ir televizijos ar

laikraščių, privalumas tas, kad galima dažnai ir greitai pasiekti

vartotoją. Radijas yra pigesnė žiniasklaidos priemonė negu televizija,

todėl radiju reikia pasinaudoti dažniau ir ilgiau. Tačiau reikia atidžiai

stebėti žmonių reakciją į reklamą. Siekiant efektyvios radijo reklamos

reikėtų joje akcentuoti tokius dalykus:

1. Paslaugų naudą, kuri galėtų būti pateikta nesudėtingai ir

įsimenamai.

2. Paslaugų verslo įmonės pavadinimą, kuris turėtų būti

išsiskiriantis ir nesunkiai įsimenamas. Būsimieji ...