Pasaulyje vykstančių krizių priežasčių įžvalgos

ĮVADAS

Dar prieš kelis metus visi mes Lietuvoje džiaugėmės, kokiu gražiu, ramiu ir nepavojingu laiku gyvename. Visa Vakarų Europa, nuo pat antro pasaulinio karo laikų, tik laisvėjo, gyvenimo lygis nuolatos kilo ir visi po truputį pamiršo tuos milijonus žmonių gyvybių nusinešusius tragiškus įvykius. Žmonių laisvės tapo populiariausia ir viena svarbiausių temų. Veikiama žmonių nuotaikų, keitėsi Vakarų valstybių politika ir viešasis valdymas daugelyje sričių. Neliko suvaržymų, tokių kaip privaloma karo tarnyba. Politikai, kad būtų išrinkti, privalo atliepti į visuomenės nuotaikas, bet ar tokie veiksniai, kaip krašto gynybos finansavimo mažinimas, karinio ir fizinio piliečių, pradedant mokiniais, privalomo parengimo panaikinimas, bazių ir karinės technikos vienetų mažinimas, nėra nusikalstamai aplaidus ir valstybės egzistavimui pavojingas reiškinys. Tiek visuomenė, tiek jų gyvenimą formuojanti politika, be didelių krizių, tampa silpna ir pažeidžiama. Žmonės bailūs, jautrūs ir lengvai psichologiškai pažeidžiami susidūrę su bet kokiais rimtesniais iššūkiais. Ir tada tiek visuomenė, tiek politikai, ieškodami krizės priežasčių, klausia- kas kaltas?

Panagrinėkime paskutines tris dideles pasaulines krizes, kurios mūsų Vakarų pasaulyje, užbaigė rožinių akinių periodą. Absoliučios kontrolės COVID epidemijos krizė, mūsų kaimynystėje vykstančio Ukrainos karo krizė ir imigracijos iš trečiųjų šalių, vis didesnes ir dažnesnes problemas sukelianti, krizė.

1. 
   

   COVID- 19 PANDEMIJA

   
   

COVID-19 pandemija, prasidėjusi nuo pirmųjų SARS-CoV-2 infekcijos atvejų Kinijoje 2019 m. pabaigoje ir virusui greitai išplitus pasauliniu mastu, sukėlė daugybę ne tik sveikatos, bet ir socialinių bei ekonominių problemų. Sprendžiant COVID-19 pandemijos sukeltas problemas, ženkliai prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. 2020–2021 m. Lietuvos mokslo taryba (LMT) valstybės biudžeto ir ES fondų lėšomis finansavo mokslinius tyrimus, padedančius spręsti COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius sveikatos, švietimo ir ugdymo srityse, taip reikšmingai prisidėdama prie mokslo pažangos. Šioje programoje LMT finansavo 41 projektą, kuriems buvo skirta beveik 4,9 mln. Eur. 2021–2023 m. LMT finansavo 35 aukšto lygio MTEP projektus, skirtus tirti COVID-19 bei jo sukeltus ekonominius, socialinius, kultūrinius padarinius. Šiems moksliniams tyrimams vykdyti buvo skirta beveik 10 mln. Eur iš 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų lėšų(Covid- 19... 2024). Istorija klostėsi labai panašiai kaip prieš kelerius metus įvykusį Ebolos protrūkį. Valdžios institucijos reaguoja taikydami griežtas priemones, tokias kaip karantinas ir kelionių draudimai, kad apribotų užkratą.

Globali socialinė ir ekonominė struktūra dar nebuvo patyrusi tokio staigaus ir daugialypio sukrėtimo, kaip COVID-19 pandemija. Ženevos ekonomikos instituto ir Londono Ekonomikos vadybos tyrimų centro (angl. Center for Economic Policy Research – CEPR), kuriam priklauso daugiau kaip 1500 tyrėjų ekonomistų, išleistoje ...