Olesio ir Gundės paveikslai I. Šeiniaus romane „Kuprelis“

Olesio ir Gundės paveikslai I. Šeiniaus romane „Kuprelis“.
Ignas Šeinius - lietuvių literatūros klasikas, publicistas, diplomatas ir kultūros veikėjas - gyveno ir kūrė XX.a. pradžioje, Švedijoje. Nedaug kas žino, kad jo tikroji pavardė- Jurkūnas, o Šeinius- tai literatūrinis slapyvardis, atsiradęs iš meilės vaikystės pasauliui- Šeiniūnų kaimui. Igno Šeiniaus kūryboje ryškus impresionizmo stilius. Ši literatūros srovė susiformavo XIXa. pabaigoje XXa. pradžioje. Šiam stiliui būdingas vaizdas, sudarytas iš kelių vaizdų, susietų bendra nuotaika, žmonių gyvenimo akimirkų, jausmų ir nuotaikų aprašymas. Pagrindinės impresionistų temos- gamta, žmogus ir meilė. Romane, parašytame impresionizmo stiliumi, „Kuprelis“ vaizduojama nelaimingos meilės istorija, kurią išgyvena Olesis. Atskleidžiant Kuprelio jausmus, rašytojui pavyko nupiešti tikroviškus Olesio ir Gundės paveilslus.
Olesis buvo likimo nuskriaustas, uždaros jautrios sielos, visapusiškai išprusęs, darbštus ir mylintis žmogus. Jau nuo pat gimimo Olesį lydėjo nesėkmės. Anksti likęs našlaičiu - tėvų meilės nepažino. Septynerių ar aštuonerių esant, nukrito nuo aukšto rugių prėsno. Užsitrenkė, išaugo dvi kupros, dėl to taikli žmonių akis prilipdė jam pravardę Kuprelis. „Juodas darbas žmogaus nesutepa“ šie Olesio pasakyti žodžiai patvirtina, kad jis darbo tikrai nebijojo ir jau dvylikos metų duona pats užsidirbdavo. Būdamas taupus „nei vieno skatiko niekur be reikalo neišleisdavo“. Olesiui „mažam dar esant patiko lietuvių dainos“. Todėl būdamas silpnos sveikatos, jis nutarė tapti „dievo muzikontu“.Tai buvo jautrios sielos žmogus. Jam širdį suremdavo, „pamačius elgeta ar kokį pavargėlį žmogų“. Jis butų viską padaręs, kad visiems gerą butų. Olesis neturė...