Referatas Nuolatinės atminties programatorius

9.8 (6 atsiliepimai)

Apimtis
3888 žodžiai (-ių)
Kategorija
Elektromechanika

Rašto darbas
Rašto darbas
Rašto darbas
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.


Nuolatinės atminties programatorius

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

ELEKTRONIKOS FAKULTETAS

RADIJO APARATŪROS KATEDRA

Eduardas Gebenis

NUOLATINĖS ATMINTIES PROGRAMATORIUS

Baigiamasis bakalauro darbas

Elektronikos studijų programa

Elektroninės aparatūros ir kompiuterinės technikos kryptis

Vadovas: doc. A. Baškys

Katedros vedėjas: prof. habil. dr. J. Skudutis

2002

Vilnius

ANOTACIJA

Eduardas GEBENIS

Nuolatinės atminties programatorius. Baigiamasis darbas elektronikos inžinerijos bakalauro laipsniui. Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas. Vilnius, 2002, 40 p., 16 iliustr., 6 lent., 1xA1, 4xA4, 3xA3 brėž., 3xA1, 1xA2 plak.

Baigiamojo darbo tikslas – susipažinti su nuolatinėmis EPROM tipo atmintimis, parinkti programatoriaus schemą, atlikti jos analizę, suprojektuoti spausdintinę plokštę, sumontuoti veikiantį maketą ir atlikti jjo eksperimentinį tyrimą. Darbe apžvelgta literatūra, išnagrinėtos analogiškos paskirties programatoriai, aptartos atminties mikroschemos programavimo ypatybės. Parodyta, kad suprojektuotas programatorius visiškai tenkina baigiamojo darbo užduoties techninius reikalavimus.

Noriu padėkoti PFI Mikroelektronikos laboratorijos darbuotojams už suteiktas vertingas pastabas ir pasiūlymus ruošiant baigiamąjį darbą.

1. Įvadas

Puslaidininkių pramonė ypač sparčiai pradėjo vystytis per pastaruosius kelerius metus. Nei vienas šiuolaikinis įrengimas neapsieina be pačios įvairiausios paskirties valdymo mikroschemų, atminties blokų, duomenų perdavimo sąsajų, galingų mikroprocesorių, kurie naudojami visur, pradedant pačia paprasčiausia buitine technika ir baigiant moderniausia medicinine aaparatūra, automobiliais, telekomunikacijų tinklais. Sparčiai vystantis šiuolaikiniam pasauliui, duomenų saugojimas, perdavimas dideliais greičiais, apdorojimas tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės technikos uždavinių ir didžiausią reikšmę sprendžiant šias problemas įgyja būtent puslaidininkinių prietaisų gamintojai.

Puslaidininkinių modulių ir mikroschemų gamyba yra itin specializuotas procesas. Daugelis mmažesnių įmonių gamina vos keliolikos specifikacijų gaminius, kurie naudojami labai siauros paskirties srityse. Tačiau jų įvairovė yra tokia didelė, kad net pačios didžiausios puslaidininkių įmonės, tokios kaip Intel, Motorola, ST, IBM ir kitos, nepajėgios dominuoti visame puslaidininkių kūrimo ir gamybos cikle. Stambiosios įmonės daugiau specializuojasi galingų mikroprocesorių, atminties mikroschemų, interfeisų projektavime ir gamyboje, o mažesnės – siauresnės paskirties įrengimuose.

Puslaidininkių pramonei yra būdingas gana aiškiai išreikštas cikliškumas. Rinkos tyrimų įmonės „Dataquest“ duomenimis, 2000 metais puslaidininkių pramonės augimas sudarė 36,9 proc., o bendri pardavimai siekė 231,6 mlrd. USD. 2001 metais puslaidininkių pramonės pardavimai išaugo dar 27,5 proc. 2002 m. – 13,9 proc. Cikliškumas susidaro dėl pačios paprasčiausios priežasties – didėjančios pasiūlos. Kadangi šis verslas yra itin pelningas ir sparčiai augantis (pardavimų ppelningumas siekia iki 40 – 50 proc., metinis apyvartos augimas neretai pranoksta 30 – 80 proc.), natūralu, kad įmonės nuolat didina pajėgumus, auga konkurencija. Anksčiau ar vėliau paklausa viršija pasiūlą, tada krenta kainos, mažinamos gamybos apimtys, pakilimą seka nuosmukis. Žinoma, ši nuosmukių priežastis – ne vienintelė, tačiau viena svarbiausių. Gamybos sumažėjimas gali būti gana ženklus. Per 1997 – 1998 metų nuosmukį, dinaminės atminties (DRAM) gamybos apimtys sumažėjo nuo 45 mlrd. USD 1996 metais iki 20 – 30 mlrd. USD 1997 mmetais, t.y. beveik du kartus, tačiau planuojama, kad 2003 metais šis sektorius gali pasiekti 100 mlrd. USD bendrus pardavimus.

Taigi puslaidininkinių prietaisų gamyba labai sparčiai vystosi. Ypač didelis vystymosi progresas jaučiamas elektriškai nepriklausomų atminties mikroschemų gamyboje. Ženklus pakilimas prognozuojamas taip vadinamų “flash memory” mikroschemų gamintojams, kurios naudojamos mobiliuose telefonuose, videokamerose ir kitoje buitinėje aparatūroje. Laukiama, kad 2003 metais jų pardavimai sudarys apie 18 proc. nuo visų puslaidininkių sektoriaus pardavimų.[1]

Taip sparčiai vystantis technologijoms, puslaidininkinių atminties mikroschemų asortimentas tapo toks didžiulis, kad tampa gana sunku jame orientuotis. Kiekvienas gaminys pasižymi sau būdingomis savybėmis, savo privalumais ir trūkumais. Būtent čia didžiulį vaidmenį atlieka atminties mikroschemų universalumas, galimybė jas pritaikyti pagal savo norus, galimybes ir poreikį. Jau nebeužtenka vien tik žinoti apie jų savybes; tenka tomis savybėmis manipuliuoti ir jas keisti. Čia į pagalbą ateina taip vadinami nuolatinės atminties programatoriai, kurių dėka atminties mikroschema tampa ne šiaip bevertis gaminys, o intelektualus puslaidininkinis modulis, galintis atlikti daugybę funkcijų. Atliekamų funkcijų gausa, sudėtingumas, atlikimo greitis ir kt. labai stipriai priklauso nuo programuotojo kūrybiškumo, sugebėjimų ir patirties.

Programatorių, kaip ir atminties mikroschemų, pasirinkimo gausa irgi yra stulbinanti. Jie būna skirti tiek vieno tipo mikroschemoms, tiek labai universalūs – tinkantys plačiam spektrui atminčių. Skiriasi jų veikimo sparta, patikimumas ir žžinoma kainos.

Savo baigiamajame darbe aš išanalizavau nuolatinių atminčių bei programatorių tipus, parinkau labiausiai tinkančio programatoriaus schemą, atlikau jos analizę, suprojektavau spausdintinę plokštę, sumontavau veikiantį maketą bei atlikau jo eksperimentinį tyrimą.

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Nuolatinių atminčių tipai, programavimas ir panaudojimas

Atmintis, kurioje informacija išlieka atjungus maitinimą, vadinama elektriškai nepriklausoma nuolatine atmintimi (angl. NVM – Non Volatile Memorie). Elektriškai nepriklausoma atmintis naudojama kompiuteriuose BIOS kodui saugoti, periferinių įrenginių konfigūracijai, daugelyje buitinių bei pramoninių prietaisų ir kt. Galima išskirti keletą energetiškai nepriklausomos atminties tipų:

· ROM (angl. Read Only Memory)

· PROM (angl. Programmable Read Only Memory)

· EPROM (angl. Erasable Programmable Read Only Memory)

· EEPROM (angl. Electrically Erasable Programmable Read Only Memory)

· Flash atmintis (angl. Flash Memory)

· FRAM (angl. Feroelectric Random Access Memory)

ROM atminties mikroschemos šiuo metu praktiškai nenaudojamos, nes neleidžia keisti įrašytą į jas atmintį. Šių mikroschemų programavimas atliekamas jų pagaminimo etape. Norint pakeisti kodą reikėdavo iš naujo projektuoti naują mikroschemą.

PROM rado kur kas didesnę pritaikymo sritį, nes šio tipo mikroschemos beveik nejautrios elektromagnetinių laukų poveikiui. Jos programuojamos tik vieną kartą po pagaminimo su specialiais programatoriais.

Ištrinamos ir daugelį kartų perrašomos EPROM tipo atmintinės (2.1 pav.) iki šiol yra

2.1 pav. EPROM tipo atmintis DIP korpuse

gana populiarios. Jos dažniausiai naudojamos spausdintuvuose, didėlės raiškos televizoriuose, DVD bei vaizdo grotuvuose, žaidimams skirtuose įrenginiuose. Taikant vis ppažangesnes mikroschemų gamybos technologijas, pavyko labai stipriai padidinti EPROM atmintinių dydį. Jei pradžioje reikėdavo tenkintis 16-256 Kb dydžio atmintimis, tai dabar jau gaminamos net 64 MB mikroschemos. Padidėjo ne tik jų talpumas, bet ir kreipimosi greitis, sumažėjo suvartojamos elektros energijos kiekis.

Dauguma EPROM atmintinių turi tas pačias savybes kaip ir ROM atmintis. EPROM duomenų linijos surištos naudojant plaukiojančią užtūrą, kurios struktūra pavaizduota 2.2 pav.

2.2 pav. EPROM atmintinėse naudojamo metalo-oksido lauko tranzistoriaus plaukiojančios užtūros schema

EPROM modulis turi dvi užtūras. Vidinę, arba plaukiojančią užtūrą, iš visų pusių padengtą oksido sluoksniu. Ši konstrukcija izoliuoja vidinį elektrodą ir praktiškai panaikina bet kokius nuotėkių takelius, kurie priešingu atveju sujungtų užtūrą su išore. Be to plaukiojanti užtūra turi sekciją, kuri yra labai arti substrato, atskirto labai plonu oksido sluoksniu. Išorinė užtūra yra prijungta per terminalą ir funkcionuoja panašiai kaip ir paprastas metalo-oksido lauko tranzistorius. Įtampos panaudojimas tarp išorinės užtūros ir šaltinio sukurto elektrinio lauko, kuri jungiama kaip talpa per vidinę užtūrą su substrato paviršiumi, įtakoja lauko tranzistoriaus nuotėkio į šaltinį voltamperines charakteristikas. Daugumoje EPROM atminčių, kiekvienoje ląstelėje yra plaukiojančios užtūros tranzistorius. Jei plaukiojanti užtūra yra neįkrautą, MOP tranzistorius yra laidus energijai ir ląstelę galima laikyti loginiu 0. MOP tranzistoriaus plaukiojanti užtūra gali būti padaryta

nelaidi, tačiau tai priverčia užtūros elektrodą įsikrauti neigiamai. Tai daroma įrašymo metu (2.3 pav.) įžeminant šaltinį.

2.3 pav. EPROM atminties įrašymo procesas

Programavimo įtampos Vgs (25 – 28 V) ir Vds (16 – 20 V) priverčia tekėti elektronus link plaukiojančios užtūros, tuo pačiu didinant slenkstinę MOP tranzistoriaus įtampą. Susidaro laidus kanalas tarp šaltinio ir nuotėkio sluoksnio. Elektronai, tekantis žemiau plono oksido sluoksnio, po plaukiojančia užtūra, įgauna didelį greitį ir bombarduoja sritį nuo plaukiojančios užtūros iki substrato. Tai sąlygoja daugiau energijos turinčius eelektronus migruoti per oksido sluoksnį į plaukiojančią užtūrą. Šis procesas yra savaime reguliuojamas, kadangi bet kokia neigiama įtampa ant plaukiojančios užtūros sumažina substrato laidžią sritį. Kai programavimo įtampa yra pašalinama, krūvis esantis plaukiojančioje užtūroje išlieka. Kadangi šis krūvis yra neigiamas, tai sumažina bet kokios įtampos Vgs įtaką išorinei užtūrai ir kartu padidina atminties efektyvią slenkstinę įtampą. Atminties elementas sukonstruotas taip, kad slenkstinė įtampa viršija 5 V, kai plaukiojanti užtūra praleidžia krūvį. Esant tokiom sąlygom sistema bus nelaidi tol, kol jos uužtūra turi energijos. Atminties elemente atsiras loginis 1.

Krūvis, sukauptas EPROM atminties plaukiojančioje užtūroje gali išlikti labai ilgą laiką. Apytikriai skaičiavimai rodo, kad EPROM atminties ląstelė gali išsaugoti duomenys 10 – 100 metų laikotarpyje. Krūvis gali būti pašalintas nuo plaukiojančios užtūros aapšvietus ją atitinkamo bangos ilgio ultravioleto šviesa. Nominalus šviesos šaltinio bangos ilgis turi būti 254 nm bei turėti didelę energiją (atliekant ši procesą būtinai turi būti naudojama akių apsauga!). Veikiant silicio dioksidą ultravioletine šviesa, laisvos plaukiojančios užtūros elektronų bei skylių poros įgaus pakankamai kinetinės energijos, kad įveikti dioksido elektrinį barjerą. Kad apsaugoti oksidą nuo nepageidaujamos šviesos (saulės ar kt.) poveikio, oksido sluoksnis yra apsaugojamas. Daugelyje atvejų yra naudojami vienas arba keli pasyvinimo sluoksniai, turintys savyje nitrido, kuris efektyviai apsaugo nuo nepageidaujamų ultravioletinių spindulių. Pats oksido sluoksnis taip pat absorbuoja dalį šviesos, todėl ultravioleto šviesos laidumo didinimo efektyvumas nėra labai žymus. Būtent dėl to EPROM atminčių ištrynimas trunka nuo kelių minučių iki valandos. Įrašytą informaciją galima ištrinti per specialų langelį mikroschemoje. KKai kurios mikroschemos neturi lango; informacija ištrinama panaudojant rentgeno spindulius. Spinduliavimo metu visa informacija ištrinama vienu metu per keletą minučių. Po ištrynimo EPROM atmintis gali būti pakartotinai perprogramuota įrašant į ją naujus duomenys. Deja įrašymo arba ištrynimo procesas atima daug laiko. Kitaip nei PROM atmintys, kurios programuojamos tik vieną kartą, EPROM mikroschemas galima programuoti daug kartų su specialiu programatoriumi, prijungtu prie kompiuterio COM arba LPT sąsajos.[2]

Ten, kur reikalingas reguliarus duomenų ištrynimas ir perprogramavimas, didesnio lankstumo suteikia elektriškai ištrinama bei pperprogramuojama atmintis, kuri vadinama EEPROM. Šio tipo atmintys naudojamos (2.4 pav.) automobiliuose (stabdžių blokavimo ir variklio sekimo sistemos, oro pagalvės), telekomunikacijų įrangoje (telefonai, faksai, modemai), buitinėje vaizdo technikoje (televizoriai, vaizdo kameros, mp3 grotuvai),

2.4 pav. EEPROM atminties mikroschemų panaudojimas

specializuotuose pramonės įrenginiuose (variklių valdikliai, matavimo įrenginiai), kompiuteriuose (CD grotuvai, motininės plokštės ir kt.).

Panašiai kaip ir dauguma EPROM, EEPROM atmintis kiekvienoje ląstelėje turi plaukiojančią MOP tranzistoriaus užtūrą (2.5 pav.).

2.5 pav. EEPROM atminties ląstelė: a) struktūra, b) mikroskopinė nuotrauka

Šiuo atveju plaukiojanti užtūra yra įkraunama naudojant didesnį potencialą tarp įžeminto šaltinio ir užtūros su nuotėkiu. Tai tunelinis efektas, kuris priverčia elektronus tekėti per oksido sluoksnį, tokiu būdu įkraunant plaukiojančią užtūrą bei padidinant įtaiso slenkstinę įtampą (ląstelėje atsiranda loginis 1). Tunelinis efektas pasireiškia esant plonam dielektriko sluoksniui. Šis efektas taip pat naudojamas esant storesniam dielektriko sluoksniui, atitinkamai padidinus įtampą skersai jo. Didžiausia šio efekto panaudojimo problema yra ta, kad daugelyje naudojamų dielektrikų silicio storis yra skirtingas. Todėl didžiausia srovės dalis prateka ploniausiais sluoksniais, o tai gali iššaukti silicio deimantines gardelės pakitimus. Toks ilgalaikis poveikis sukelia dioksido sluoksnio nusidėvėjimą. Būtent tai riboja EEPROM atminčių perprogramavimų skaičių. Tunelinis efektas yra pakankamai greitas. Programavimas (2.6 pav.) paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki minutės..

2.6 pav. EEPROM atminties įrašymas

Silicio dioksido pplaukiojanti užtūra turi 3.2 eV energetinį barjerą. Pastarojo storis proporcingas dioksido sluoksnio storiui ir nusako elektrinio lauko stiprumą, reikalingą elektronams, kad įveikti šį potencialinį barjerą.

Plaukiojanti užtūra iškraunama naudojant didelę teigiamą įtampą (2.7 pav.).

2.7 pav. EEPROM atminties ištrynimas

Ji priverčia elektronus tekėti nuo įkrautos užtūros link substrato, tokiu būdu atstatant plaukiojančios užtūros pradinę, neįkrautą būseną. Fizikinė EEPROM tranzistoriaus geometrija šiek tiek skiriasi nuo MOP tranzistoriaus, skirto EPROM atminties ląstelėms. Pirmu atveju yra naudojama gana didelė paviršinė sritis ir tokiu būdu negalimas toks pat didelis atminties tankis, kaip antru atveju. Taigi EEPROM atmintis pralenkia EPROM greičiu, tačiau atsilieka talpumu.[4]

Šiuo metu labiausiai paplitusi yra Flash atmintis, kuri pasižymi tiek dideliu tankiu, tiek dideliu greičiu (2.8 pav.). Šiuo metu Flash atminties mikroschemos praktiškai išleidžia visos

2.8 puslaidininkinės atminties pasiskirstymas

firmos, kurios gamina atminties mikroschemas. Flash atminties struktūra yra labai panaši į EEPROM atmintį (2.9 pav.).

2.9 pav. Flash atminties ląstelės struktūra

Pagrindiniai pranašumai prieš EEPROM – trumpas kreipimosi ir informacijos ištrynimo laikas. Šis laikas priklauso nuo plaukiojančios užtūros ilgio bei slenkstinės įtampos dydžio ir kinta eksponentiniu dėsniu (2.10 pav.).

2.10 pav. Flash atminties programavimo ir ištrynimo trukmės priklausomybė nuo užtūros ilgio (a) ir slenkstinės įtampos dydžio (b)

Flash atmintis plačiai naudojamos netik kompiuteryje, bet ir mobiliuose telefonuose, tinklinėje įrangoje, spausdintuvuose, ffaksuose ir t.t. Nežiūrint į nesibaigiančias galimybes tobulinant Flash atmintį daugelis analitikų skaito, kad prietaisų rinkoje ją išstumti naujo tipo atmintinis – feroelektrinė atmintis ( FRAM).

Pirmosios FRAM mikroschemos buvo pagamintos korporacijoje Ramtron jau 1984 m. Gamybos licenzija šioms mikroschemos įsigijo tokie dideli atmintinių gamintojai kaip Hitachi, Toshiba, Fujitsu, Samsung.Skirtingai nuo tradicinės technologijos, šių atminties elementų gamybai FRAM buvo naudojama segnetoelektrinė plėvelė, paremta oksidų – metalų lydiniu (titanas, cirkonis, švinas ir t.t.). Feroelektrinėje atmintinėje su atsitiktiniu priėjimu informacija išsisaugo netgi tada, kai atjungiamas įtampos šaltinis. FRAM turi pranašumus prieš DRAM (galimybė daug kartų perrašinėti) ir SRAM (didelis greitis) bei prieš ROM atmintį (energetiškai nepriklausoma). Atsižvelgiant į tai galiam pagaminti idealų atminties saugojimo įrenginį – greitą, ilgai išsisaugančią atmintį.1998 lapkritį Samsung pranešė apie bandomąją mikroschemų FRAM partiją su 64 kB talpa. Pradėti gaminti feroelektrinę atmintį yra pasiruošusios tokios kompanijos kaip Siemens AG, Hyundai, Motorola ir NEC. Specialistai mano, kad mikroschemos FRAM su talpa nuo 1MB ir daugiau pateks jau 1999 metais ir palaipsniui išstums Flash, SRAM ir EEPROM atmintines. [5]

Taigi išnagrinėjome skirtingų nuolatinių atminčių struktūrą, privalumus ir trūkumus. Apibendrinant palyginsime visas minėtas atmintis (2.1 lentelė).

2.1 lentelė

Skirtingų atminčių palyginimas

Flash atmintis FRAM EEPROM EPROM ROM

Duomenų saugojimas galimas galimas galimas galimas galimas

Perrašymas galimas galimas galimas galimas –

Perrašymo būdas Elektriškai įrašoma + Elektriškai

ištrinama Elektriškai perrašoma Elektriškai perrašoma + elektriškai ištrinama Ištrinama ultravioletu + Elektriškai įrašoma –

Įrašymo greitis geras puikus patenkinamas patenkinamas –

Skaitymo greitis geras geras patenkinamas patenkinamas patenkinamas

Universalus panaudojimas puikus patenkinamas blogas patenkinamas puikus

Kaip matome iš lentelės, skirtingos atmintys pasižymi savo privalumais ir trukumais. Todėl vartotojas turi pats rinktis, kas jam yra svarbiau: perrašymo galimybė, programavimo greitis, skaitymo greitis, universalus panaudojimas ar pagaliau kaina. Tik atsižvelgę į šiuos dalykus ir juos suderinę pagal savo poreikį bei galimybes mes gausime optimaliausią naudoti atminties tipą.

2.2 Programatorių tipai ir jų pasirinkimas

Šiuo metu pasaulyje programuojamų atminties mikroschemų yra labai daug – tai mikroschemos tiek su nnuosekliu, tiek su lygiagrečiu informacijos priėjimu (EPROM, EEPROM, Flash), mikrokontroleriai su vidine duomenų ir komandų atmintimi, programuojamos logikos mikroschemos (PLD). Be to tokių gaminių kiekiai su kiekvienais metais vis auga, didėja jų lankstumas bei darosi vis sudėtingesnė struktūra. Tačiau iš kitos pusės, kaip atsakas į naudojamų mikroschemų reikalingumą, rinka vis labiau papildoma dideliu kiekiu programatorių. Tampa vis sunkiau padaryti teisingą pasirinkimą ir išsirinkti reikiama programatorių. Kaip nesuklysti renkantis reikiama programatorių? Žemiau pabandysime atsakyti į šį klausimą.

Programatorius, pagal funkcines jų galimybes, ssąlyginai galima suskirstyti taip:

· Programatoriai, programuojantys atminties mikroschemas (EPROM, EEPROM, FLASH)

· Programatoriai, programuojantys atminties mikroschemas bei vidinę mikrokontrolerių atmintį

· Programatoriai, programuojantys atminties mikroschemas, vidinę mikrokontrolerių atmintį bei programuojamos logikos mikroschemas

· Universalus programatoriai – testeriai

Pateiktą klasifikavimą galima laikyti sąlyginiu, kadangi griežtų ribų tarp skirtingų pprogramatorių praktiškai nėra. Pirmos ir antros grupės programatoriai pasižymi mažiausia kaina ir paprastumu. Trečios grupės programatoriai paprastai yra žymiai sudėtingesni ir jų kaina atitinkamai didesnė. Tai galima paaiškinti atsižvelgiant į programuojamos logikos prietaisų darbo ypatumus. Lyginant su kitais programuojamais įtaisais, programuojamos logikos mikroschemos turi ryškių savitumų. Paprastai informaciją, apie atminties mikroschemų ir vidinės atminties mikrokontrolerių programavimą, firmos gamintojos neslepia ir pateikia savo kataloguose. Kiek kitaip yra su PLD mikroschemomis, informaciją apie kurias galima gauti tik pasirašius atitinkamas sutartis su gamintojais. Pagrindinis tikslas jiems – programavimo kokybė bei tikslus programavimo procedūros laikymasis. Paskutinė grupė – universalūs programatoriai, didžiausiu sudėtingumu ir kaina pasižymintys prietaisai. Jie sugeba programuoti labai skirtingo tipo mikroschemas. Jų kaina gali siekti nuo keleto tūkstančių iki dešimčių tūkstančių dolerių.

Pirmiausia rreikėtų aptarti tą programatoriaus detalę, su kuria tenka daugiausiai dirbti – tai lizdas, į kurį yra talpinamos programuojamos mikroschemos. Tai viena iš pačių svarbiausių programatoriaus detalių, kadangi nuo jos kokybės ir patikimumo priklauso viso įtaiso darbas. Kaip rodo praktika, bet kuris programatorius, nepriklausomai nuo jo sudėtingumo, kainos ir funkcinių galimybių, būtinai turi turėti specialų lizdą, užtikrinantį patikimą, daugkartinį kontaktą su programuojama mikroschema. Firmos, gaminančios tokius lizdus, garantuoja patikimą kontaktą dešimčiai tūkstančių operacijų. Patogiausi vartotojui yra specialus lizdai su nuliniu poveikiu ((ZIF – Zero Insertion Force socket). Jei programatorius neaprūpintas specialiu lizdu, skirtu daugkartiniam naudojimui, o vietoje jo įdėtas pigus vienkartinis lizdas, tai galima skaityti, kad pinigai skirti programatoriui buvo panaudoti neapgalvotai. Tuo galima lengvai įsitikinti, kadangi dėl blogo kontakto lizde bus labai lengva sugadinti programuojamas mikroschemas. Kai kuriuose programatoriuose įrengiami universalus lizdai, apskaičiuoti įvairių korpusų mikroschemoms. Brangesniuose programatoriuose gali būti įstatomi vienu metu kelių tipų ZIF lizdai, tinkantis įvairiems mikroschemų korpusams (LCC, QFP ir t.t.). Kartais programatoriai yra aprūpinami skirtingų tipų keičiamais lizdais. Mikroschemų su dideliu kiekiu išvadų ir besiskiriančių nuo DIP korpusų programavimui yra naudojami specialus adapteriai. Tai gali taip pat smarkiai padidinti programatoriaus kainą.

Šiuo metu gyvuoja du programatorių projektavimo būdai. Pirmas ir labiausiai numanomas naudoja programatorių gamybai universalias, standartines aparatūrines sąsajas bei detales. Universalios tvarkyklės privedamos prie lizdų išėjimų ir turi tenkinti visą eilę specifinių aparatinių reikalavimų programuojant mikroschemas. Vieni iš tokių reikalavimų yra šie: sugebėjimas perduoti ir nuskaityti loginius lygius, sugebėjimas perduoti sudėtingas taktines eiles, sugebėjimas paduoti įtampą diapazone nuo 0 iki 27 V su 0.1 V paklaida ir t.t. Visų šių sąlygų tenkinimas iššaukia milžiniškas išlaidas. Universalaus programatoriaus tvarkyklių skaičius turi atitikti lizdo išvadų skaičiui, pvz. 40 tvarkyklių DIP-40 lizdui arba 84 tvarkyklės LCC-84 lizdui. Taigi įįtaisas tampa labai sudėtingu ir brangiu, bet tuo pačiu ir universaliu. Turint 40 universalių tvarkyklių ir universalų lizdą DIP-40 galima tvirtai pasakyti, kad galiam bus programuoti visas esamas ir naujas mikroschemas, kurios turi DIP korpusus (iki 40 išvadų), be papildomų sąsajų. Būtent pagal šiuos principus konstruojami brangus ir universalus programatoriai.

Antras būdas pagrįstas tuo, kad programatorius optimizuojamas atsižvelgiant į numanomas naudoti mikroschemas. Šios rūšies programatoriai paprastai yra žymiai pigesni už universalius, tačiau tuo pačiu yra mažesnio lankstumo bei turi mažesnes panaudojimo sritis. Papildomas naujų mikroschemų tipų palaikymo įdiegimas dažnai turi sunkumų, o kartais yra ir neįmanomas.

Atsižvelgiant į programatorių gamybos ypatumus galima teigti, kad kompromisas tarp skirtingų projektavimo technologijų yra šis: universalios tvarkyklės skaidomos į du funkcinius blokus; universalių tvarkyklių rinkinį ir „aukštos“ komutacinės įtampos įrenginį. Tokia programatoriaus architektūra leidžia išsaugoti universalių programatorių privalumus ir žymiai sumažinti gamybos bei pardavimo kaštus.

Apžvelgsime programatoriaus prijungimo prie kompiuterio būdus. Labiausiai paplitę yra šie:

· Prijungimas prie spausdintuvo sąsajos;

· Prijungimas prie nuoseklios sąsajos;

· Prijungimas prie specialios kompiuteryje įtaisytos plėtimo plokštės.

Kiekvienas iš pateiktų būdų turi savo privalumų ir trūkumų. Specialių plėtimo plokščių panaudojimas prijungiant programatorių prie kompiuterio žymiai supaprastina jo schemą. Šiuo atveju galima atsisakyti nuo pakankamai galingo maitinimo šaltinio, panaudojant kompiuterio maitinimo šaltinį bei naudoti centrinį kompiuterio procesorių, kaip valdantį pprogramatoriaus įtaisą. Taip pat pasiekiamas gana didelis duomenų apsikeitimo greitis tarp kompiuterio ir programatoriaus. Tačiau toks realizavimas turi ir gana nemažai trūkumų. Visų pirma labai stipriai krenta programatoriaus mobilumas, t.y. galimybė naudoti tą patį programatorių skirtinguose kompiuteriuose ( pvz. vienos laboratorijos ribose). Taip pat kyla labai daug keblumų naudojant šiuos programatorius su nešiojamais kompiuteriais, kadangi tenka naudoti dar skirtingas sujungimo plokštes.

Kitas programatoriaus ir kompiuterio jungimo būdas pagrįstas panaudojant nuosekliąją kompiuterio sąsają. Šis variantas leidžia sujungti programatorių su bet kokio tipo kompiuteriu. Bene pagrindinis šio būdo trūkumas yra labai lėtas pralaidumo kanalas. Maksimalus nuoseklaus kanalo RS-232 duomenų perdavimo greitis siekia tik 115 kB/s, kas stipriai įtakoja perdavimo greitį tarp programatoriaus ir kompiuterio.

Programatoriaus prijungimas prie lygiagrečios kompiuterio sąsajos yra bene pats priimtiniausias jungimo būdas. Šis būdas leidžia pasiekti gana didelį duomenų perdavimo greitį bei nereikalauja didelių išlaidų. Be to centrinis kompiuterio procesorius gali būti panaudotas kaip pagrindinis programatoriaus valdymo įrenginys.

Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į tam tikras smulkmenas, kurios esant intensyviam darbui su programatoriumi gali pridaryti arba daug nemalonumų, arba palengvinti darbą. Prie tokių „smulkmenų“ priklauso programatoriaus gebėjimas patikrinti, ar mikroschema teisingai įstatyta į lizdą, gebėjimas automatiškai patikrinti programatoriaus funkcionavimą.

Atnaujinimo būdas – tai labai svarbus procesas programatorių eksploatavime. Būtinybė atnaujinti

gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tai gali būti išsiaiškinus klaidas programatoriaus darbe arba norint padidinti programuojamų mikroschemų tipų skaičių. Atnaujinimo būdas priklauso nuo įtaiso aparatinės sandaros. Vienuose gaminiuose programavimo algoritmai glaudžiai susiję su naudojamomis detalėmis, ...

Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 3888 žodžiai iš 7776 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Sinchroninio generatoriaus darbo ypatumai

Turinys Tikslas…………………………2 Veikimo principas ir sandara………………………2 ………………7 Išvada…………………………9 Literatūra…………………………10Veikimo principas ir sandara Sinchr...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Elektros imones sistemos

1. Aprašymo skyrius Elektros energijos tiekimas nagrinėja elektros energijos tiekimo budus pramonės įmonėms, elektros tinklų projektavimo, šiuolaikinių transformatorinių pastočių, elektrinių relinės apsaugos ir aukštos įtamp...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti
Nuolatinės atminties programatorius

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ELEKTRONIKOS FAKULTETAS RADIJO APARATŪROS KATEDRA Eduardas Gebenis NUOLATINĖS ATMINTIES PROGRAMATORIUS Baigiamasis bakalauro darbas Elektronikos studijų programa Elektroninės aparatūros ir komp...

6 atsiliepimų
Parsisiųsti
Elektrotechnikos konspektas

Turinys Elektrostatika 3 a) elektros krūvis, elektros laukas, lauko vaizdavimas. 3 b) sąveika tarp krūvių, Kulono dėsnis. 3 c) darbas atliekamas pernešant krūvį elektros lauke, potencialas, elektros įtampa. 3 d) laidininkai elektros...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti
automobilizmas

Visuose šiuolaikiniuose automobilių varikliuose, naudojamas dujų skirstymo mechanizmas su viršutiniu vožtuvų išdėstymų. Šį mechanizmą sudaro: Skirstymo velenas ir jo pavara (krumpliaračiai arba žvaigždutės ir grandinė);...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Atsisiųsti šį darbą