Referatas Nevyriausybinių organizacijų integracija į ES

4 atsiliepimai



Nevyriausybinių organizacijų integracija į ES

TURINYS

ĮVADAS 3

1. NVO IR JŲ VEIKLOS YPATUMAI 4

1.1 NEVYRIAUSYBINŲ ORGANIZACIJŲ UŽUOMAZGOS IR SPECIFIKA LIETUVOJE 4

1.1.1 Tarpukario periodas 4

1.1.2 Sovietmetis 5

1.1.3 Dabartis 5

1.2 NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO 6

1.3 NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ TIPAI 7

1.4 SPECIFINĖS NE PELNO ORGANIZACIJOS 10

1.5 KAM REIKALINGAS STRATEGINIS PLANAVIMAS? 11

1.6 NVO STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS 11

1.6.1 Taryba (valdyba) 12

1.6.2 Tarybos (valdybos) funkcijos 13

1.6.3 Patarėjų komitetas (ekspertai) 13

1.7 NVO NARIŲ VADYBA 14

1.7.1 Klasifikacija 14

1.7.2 Narystė 14

1.7.3 Nevyriausybinių organizacijų valdymas 14

2. NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS „PARAMOS VAIKAMS CENTRAS“ VEIKLOS ANALIZĖ 16

2.1 TRUMPA ISTORIJA 16

2.2 SVARBIAUSI FAKTAI IR DATOS 16

2.3 PARAMOS VAIKAMS CENTRO MISIJA IR TIKSLAI 17

2.4 „BIG BROTHERS BIG SISTERS“ PROGRAMA 17

2.4.1 Pagrindiniai projektai 18

2.5 PARAMOS VAIKAMS CENTRO VVEIKLOS SRITYS 19

2.6 2001-2002 METŲ BBBS RENGINIAI 19

2.7 „BIG BROTHERS BIG SISTERS“ PROGRAMOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 20

2.7.1 Centro bendradarbiai 20

2.8 PRIEVARTOS PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS PROGRAMA 21

2.8.1 Pagrindiniai programos projektai 21

2.8.2 Kvalifikacijos kėlimas ir mokymai 23

2.9 PROGRAMOS „PRIEVARTOS PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJA“ BENDRADARBIAI 24

2.10 FINANSAVIMO ŠALTINIAI 25

2.11 PARAMOS VAIKAMS CENTRO IŠLAIDOS 25

3. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PERSPEKTYVOS INTEGRUOJANTIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ 26

3.1 EUROPOS SĄJUNGOS IR NVO RYŠIAI IR BENDRADARBIAVIMAS 26

3.2 NVO VEIKLOS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE NARĖSE BENDRA TEISINĖ CHARAKTERISTIKA 28

3.3 EUROPS SĄJUNGOS PARAMA LIETUVOS NVO 31

3.4 KO NVO GALI TIKĖTIS IŠ ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ? 31

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 35

LITERATŪRA 36ĮVADAS

Atkūrus Nepriklausomybę Lietuvoje ėmė rrastis nemažai ne pelno organizacijų. Tačiau žinios apie šias organizacijas yra dar labai menkos. Dažnai tiek valstybės institucijų darbuotojai, tiek pačių ne pelno organizacijų aktyvistai nežino net pagrindinių bruožų, išskiriančių jas iš kitų organizacijų. Daugelis gatvėje sutiktų Lietuvos Respublikos piliečių nnuoširdžiai prisipažintų nežinantys, ką reiškia dar neseniai į mūsų kasdienį žodyną patekęs terminas „nevyriausybinė organizacija“ arba jo santrumpa NVO. Tik labai nedidelė žmonių dalis priklauso ne pelno organizacijoms arba prisideda prie jų veiklos savo darbu bei materialine parama. Todėl nenuostabu, kad į ne pelno organizacijas dažnai žiūrima su nepasitikėjimu arba nesupratimu.

Šio kursinio projekto tikslas – supažindinti ir pateikti teorinę medžiagą, susijusią su ne pelno organizacijomis, išsamiau apžvelgti nevyriausybinių organizacijų veiklą bei jų perspektyvas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Mano tiriamasis objektas yra ne pelno organizacija ir bendra jos charakteristika.

Šio kursinio projekto schema susideda iš trijų esminių dalių: pirmojoje – teorinėje- aš pristatau ne pelno organizaciją teoriniu aspektu. Pirmiausia aiškinu pačią ne pelno organizacijos terminologiją ir jų vaidmenį visuomenėje, žinoma, pravartu ssupažindinti su esamomis ne pelno organizacijų rūšimis ir tipais, jų strategijų ir valdymo ypatybėmis, ne pelno organizacijų veikla teisiniame ir tarptautiniame kontekste. Antrojoje dalyje – analitinėje- pasirinkau apžvelgti nevyriausybinės organizacijos „Paramos Vaikams Centras“ veiklą. Čia dėmesį kreipiau į jų misiją, tikslus ir pagrindinius projektus. Trečioji dalis – projektinė, kurioje aprašiau nevyriausybinių organizacijų plėtros galimybes Europos Sąjungoje.

Ši tema yra gana aktuali savo naujumu, kadangi nevyriausybinių organizacijų veikla nėra dar visiškai išplėtota ir atskleista. Ši terpė dar reikalauja išsamesnio tyrimo ir apibendrinimo.1. NNVO IR JŲ VEIKLOS YPATUMAI

1.1 NEVYRIAUSYBINŲ ORGANIZACIJŲ UŽUOMAZGOS IR SPECIFIKA LIETUVOJE

Carinės Rusijos okupacijos periodu Vilniuje pradėjo plačiai veikti slaptosios organizacijos. Čia labiausiai paminėtini masonai, Vilniuje pradėję veiklą dar Lenkijos ir Lietuvos Respublikos (Žečpospolitos) saulėlydžio laikais, 1776 metais. Visas Lietuvos masonų ložes valdė Varšuvos „Didžiųjų Rytų“ ložė, kuri pagrindiniu veiklos tikslu laikė Respublikos atkūrimą, prieš tai paruošiant tautą būsimam sukėlimui. Masonų veikla turėjo savo centralizuotą sistemą, laikėsi griežtos konspiracijos bei narystės, be to, netiesiogiai palaikė ir globojo studentiškas organizacijas: šubravcus, filomatus, filaretus ir kt. Studentiškos organizacijos kartu su masonais propagavo tautų solidarumo, religinės tolerancijos, demokratizmo idėjas. Buvo siekiama padėti visiems buvusios Respublikos socialiniams sluoksniams. Vėliau, jau tarpukario Vilniuje, knibždėte knibždėjo masonų ložės, studentų korporacijos, tautinės bendrijos, kurios save vienaip ar kitaip siejo su buvusiomis.

Vyskupo M.Valančiaus blaivybės brolijos. Blaivybės veikla įsibėgėjo 1858 metais. Nors 1864 metais blaivybės brolijos buvo uždraustos, jos ir toliau veikė nelegaliai. Sąjūdžio mastą gerai liudija kad ir tokie skaičiai: Žemaičių vyskupijoje pagal 1860m. atsiųstos statistikos duomenis buvo 408096 gyventojai, 388458 iš jų- blaivininkai. Kauno gubernijoje 84 procentai katalikų buvo blaivininkai.

Surinkimininkai. Tai mažosios Lietuvos fenomenas, padaręs didžiausią įtaką lietuvininkų vertybinei orientacijai, netgi mentalitetui. Šis sąjūdis Mažojoje Lietuvoje prasidėjo apie 1750m. ir veikė kaip privati draugija. Spėjama, kad 1939m. Klaipėdos kkrašte surinkimininkų veikloje dalyvavo apie 70 procentų gyventojų. Jų veikla buvo intensyvi (rinkdavosi mažiausiai kas savaitę), neformalizuota. Tai pats masiškiausias (įskaitant vyskupo M.Valančiaus inicijuotą blaivybės sąjūdį), nors ir labai savitas, NVO pasireiškimas lietuvių tautoje.1.1.1 Tarpukario periodas

Tarpukaryje nevyriausybinės organizacijos išgyveno suklestėjimo periodą. Ypač suklestėjo jaunimo organizacijos.

Ateitininkai. 1912m. buvo apie 250 moksleivių ateitininkų, 1940m.- jau 11000 narių. Ateitininkai buvo katalikai kultūrininkai, angažavosi aktyviam politiniam gyvenimui, leido populiarius leidinius: „Ateitis“, „Jaunoji Vaidilutė“, „Židinys“. Iš esmės tai buvo katalikų inteligentų ugdymo organizacija, vienintelė organizacija, kurią tuometinė valdžia atvirai persekiojo.

Pavasarininkai. Tai kaimo jaunimo organizacija, pradėjusi slaptai veikti dar 1912 metais pasirodžius „Pavasario“ laikraščiui. 1940m. pavasarininkai turėjo 80000 narių. Didžiausias pavasarininkų nuopelnas- kaimo jaunimo kultūrinimas, religinis auklėjimas.

Angelo sargo vaikų sąjunga. Ją įkūrė Lietuvos Katalikų Blaivybės draugija. Nariai paprastai buvo vadinami angelaičiais. 1932m. angelaičių buvo apie 50000 narių. Jie organizavo sueigas, iškylas, ekskursijas, kongresėlius, minėjimus.

Skautai. Lietuvoje įsikūrė 1918m. pagrindiniai jos ugdymo metodai: gyvenimas gamtoje, fizinis jaunimo pasirengimas organizuojant žygius miškuose bei vandenyse (jūrų skautai), stovyklavimą. Akcentuojamas dorovingumas, savarankiškumas, gebėjimas padėti.

Jaunalietuviai. Įsikūrė 1927m. Jų tikslas- vystyti veiklą tarp kaimo jaunimo. Organizacija labiausiai orientavosi į jaunimo tautinį auklėjimą: propagavo tautodailę, tautosaką, liaudies dainas, sportą, elementarias karines žinias.

Jaunųjų ūkininkų sąjunga. Ji veikė kaimų mokyklose, ypač pradinėse. Pagrindinė veikla- pplatus informacijos skleidimas apie efektingą ūkininkavimą.

Šauliai. Įsikūrė 1919m. vystė plačią kultūrinę, sportinę veiklą.

Ugniagesiai. Tarpukario laikotarpiu ugniagesiai buvo aktyvūs kultūrininkai. Ypač garsėdavo ugniagesių dūdų orkestrai.

Kitos organizacijos. Taip pat buvo gausios profsąjungos, labdaros, socialinės rūpybos organizacijos. Nepaprastai platų NVO tinklą turėjo Lietuvos žydų bendruomenė. Kairiosios ideologijos partijos bei organizacijos taip pat turėjo savo organizacijų tinklą, bet jos nepasižymėjo gausumu, jų įtaka to meto visuomenei buvo nežymi. Dar negausesnės buvo komunistinės komjaunimo ir pionierių organizacijos, kurių veiklą Lietuvos slaptoji policija daugmaž kontroliavo.1.1.2 Sovietmetis

Kalbėti apie nevyriausybines organizacijas sovietiniu laikotarpiu, kai visas viešasis gyvenimas buvo griežtai kontroliuojamas, labai komplikuota, ypač taikant šiandienos kriterijus. Bet galima drąsiai kalbėti apie griežtai apibrėžtą erdvę, kurioje, priėmus tam tikras žaidimo taisykles, galėjo reikštis prigimtiniai gabumai ką nors organizuoti, kam nors vadovauti, kartais prisigalvoti regioninių iniciatyvų. Pagrindinė visuomeninė organizacija buvo komunistų partija. Jos kontroliuojamos profsąjungos, komjaunimas, pionerija susikūrė galingą materialinę bazę: platų pionierių stovyklų tinklą, poilsiavietes, rūmus, klubus. Visos šios organizacijos dėl savo tiesioginės prigimtinės priklausomybės vadintos kvazinevyriausybinėmis, t.y. netikromis nevyriausybinėmis organizacijomis. Plačiai veikė sodininkų bendrijos, medžiotojų ir žvejų būreliai, įvairios profesinės sąjungos, gėlininkų, knygos bičiulių, ryšių su užsienio šalimis, sporto draugijos ir federacijos, neįgaliųjų žmonių draugijos, net fondai. Visos jos buvo valstybės biudžeto išlaikomos, turėjo puikią materialinę

bazę.1.1.3 Dabartis

Devintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjęs nacionalinio išsivadavimo judėjimas pasižymėjo dideliu visuomeniniu aktyvumu, pagimdžiusiu opozicines organizacijas.

Šiuo metu apytikslių skaičiavimų duomenimis Lietuvoje yra daugiau kaip 5000 nevyriausybinių ne pelno organizacijų. 1997 metų pabaigoje Teisingumo ministerijoje buvo užregistruotos 922 nacionalinės visuomeninės organizacijos bei 265 labdaros ir paramos fondai. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro PHARE Pilietinės visuomenės plėtros programa surinko informaciją iš 27 (iš 65) savivaldybių rejestro skyrių- juose įregistruotos 1005 įvairios nevyriausybinės organizacijos, neskaitant sporto klubų, žvejų bei medžiotojų būrelių ir sodininkų ddraugijų (LR Statistikos departamento duomenimis dar 1996 metais buvo 1443 veikiančių sodininkų bendrijų). Sparčiai auga viešųjų įstaigų skaičius, tačiau verta prisiminti, kad tarp jų turime ir buvusių biudžetinių organizacijų- poliklinikų, kultūros namų ir panašių NVO nevadintų organizacijų.

Nevyriausybinių organizacijų skaičius kasmet auga. Tačiau kiekybinis sektoriaus augimas nedaug ką pasakys, jei neįvertinsim to, kad nemažai organizacijų nustoja veikusios, daug organizacijų laikinai neveiksmingos dėl vienokių ar kitokių priežasčių, kartais jos tarnauja pavienių žmonių ar grupių savanaudiškiems tikslams įgyvendinti ir pan.

Dabartiniu metu pastebimas sspontaniškas organizacijų nykimas bei įvairiausios jų transformacijos. Tarkime, jeigu eilinio Lietuvos rajono savivaldybės rejestro sąraše rasim apie 50 registruotų NVO, galima tikėtis, kad tik koks penktadalis iš jų realiai veikia.

Gana margas sąrašas, esantis Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro duomenų bbazėje. Iš bendro 1473 organizacijų skaičiaus yra nemažai įvairių klubų, asociacijų, sąjungų, fondų, centrų ir kitokių, net neįprastų, organizacijų. Tai jau visuomenės demokratėjimo apraiška.

Iki šiol Lietuvoje nėra nei administracinių, nei praktinių metodų pateikti griežtą nevyriausybinių organizacijų statistikos sistemą, išskyrus mėginimus klasifikuoti pagal bendruosius nevyriausybinių organizacijų požymius ar pagal juridinio asmens registravimosi tipą. Įvairiais požiūriais vertinga medžiaga yra gauta iš keturių kontinentų daugelio šalių ne pelno sektorių palyginamosios analizės, atliktos Johno Hopkinso universiteto,- tačiau Lietuva dar neįtraukta į analizuojamų šalių tarpą. Be statistinių duomenų apie nevyriausybines organizacijas kitose šalyse, joje yra pateikiama ir ne pelno sektoriaus tarptautinė klasifikavimo sistema (ICNPO)- pagal veiklos barus, tikslus ar struktūrą. Netgi Vakarų šalyse, kur buvo vykdomi Johno Hopkinso universiteto tyrimai, jų reikalingumą sąlygojo ta pati pproblema, su kuria susiduriama taip pat ir Lietuvoje: „Problema yra ta, kad didėjantys su trečiuoju sektoriumi susieti lūkesčiai nėra pagrįsti šio sektoriaus aiškiu prigimties ir realių galimybių suvokimu“.1.2 NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO

Aktyviai veikiančių Lietuvos NVO darbuotojų veiksmai dažniausiai labai motyvuoti, o daugelio NVO veikla duoda gana gerų rezultatų. Nevyriausybinių organizacijų veikla yra labai reikšminga Lietuvos visuomenės plėtros raidoje, o jų įvairovė vaidina svarbiausią vaidmenį formuojant pliuralistinę visuomenę. Štai keletas tikslų, kurių siekia šiuolaikinės Lietuvos nevyriausybinės organizacijos:

• išreikšti piliečių poreikius;

• skatinti piliečių poreikius;

• veikti kaip ppolitikai įtaką turinti jėga;

• veikti kaip politinės socializacijos struktūra;

• greičiausiai pastebėti visuomenėje kylančias įtampas;

• būti tarpininku tarp žmonių ir rinkos bei valstybės.

Kuomet valstybė pereina iš autoritarinės santvarkos į demokratinę, vyksta tokie pokyčiai, kuriuose aktyviai dalyvauja ir nevyriausybinės organizacijos:

• nustatomi nauji visuomenės santykiai su valdžia;

• kuriama nauja, pilietinę visuomenę atitinkanti teisinio reguliavimo sistema;

• kuriasi naujos politinės bei visuomenės informavimo galimybės;

• prasideda stebėjimo ir atstovavimo (valdžia- pilietis) procesas;

• ugdomi nauji politiniai lyderiai ir valdininkai.

Pavojai ir kliūtys:

• politinio gyvenimo realijos ne visada sutampa su demokratijos teorijos idealais;

• nevienodos veiklos galimybės pradedančioms nevyriausybinėms organizacijoms;

• tikimybė, kad keletas didelių, profesionaliai sukurtų nevyriausybinių organizacijų bandys dominuoti viso sektoriaus erdvėje;

• stambesni dariniai, pavyzdžiui, skėtinės asociacijos, dažnai bendradarbiaudamos su valstybinėmis institucijomis, gali būti įtrauktos į valdžios aparatą ir prarasti atstovavimo žmonėms funkciją;

• pavojus, kai dalį valstybės funkcijų prisiima nevyriausybinė organizacija- geriausiu atveju jai reikėtų veikti kaip tarpininkei, kuri padeda surasti sunkių problemų sprendimus;

• trukdanti bendradarbiauti nesveika konkurencija tarp nevyriausybinių organizacijų.

Reikia pažymėti, kad apskritai Lietuvos nevyriausybinis sektorius yra nepakankamai išsivystęs, nes stokoja lėšų ir organizacinio pajėgumo. Be to, jis susiduria ir su vyriausybės, ir su visuomenės ambivalentiškumu. Viso sektoriaus iniciatyvų stoka yra svarbiausia priežastis, trukdanti nevyriausybinėms organizacijoms realizuoti ir plėtoti bendrą veiklą gerinant visuomenės gyvenimą. Labai silpni sektoriaus ir valstybės valdžios bei valdymo institucijų ryšiai, o tai kelia problemų teisės aktais normuojant NVO vveiklą. Iš dalies dėl ribotų ryšių su visuomene dauguma Lietuvos žmonių negali suprasti, kokį vaidmenį vaidina NVO, suteikdamos piliečiams daugiau galimybių ar spręsdamos socialines problemas. Labai lėta savanorių veiklos tradicijų bei piliečių dalyvavimo priimant sprendimus plėtra. Iš dalies nemažą vaidmenį čia vaidina ekonominė situacija, nes žmonės neturi nei laiko, nei energijos, nei laisvų lėšų, kurias galėtų aukoti visuomeninei veiklai. NVO finansines problemas lemia ir tai, kad parama, kurią gali suteikti vyriausybė, yra labai ribota, NVO stokoja verslo sektoriaus paramos, trūksta privačių fondų finansinės paramos (daugelis vietinių paramos fondų panaudoja turimas lėšas jų pačių inicijuotiems projektams įgyvendinti). Dėl centralizuotos biudžeto sistemos vietos savivaldybės dažnai negali pasiūlyti net kukliausios paramos ką tik užsimezgusioms nevyriausybinėms iniciatyvoms. Net biudžetinėms organizacijoms nuolat trūksta lėšų pagrindinėms išlaidoms, ir tik nedaugeliui nevyriausybinių organizacijų valstybė padeda nuomoti patalpas, atlikti remontą, įsigyti įrangą, gauti lėšų atlyginimams ir administracinėms išlaidoms. Tik nedaugelis vietinių arba užsienio rėmėjų sutinka dengti čia paminėtas NVO išlaidas. Be to, daugumos NVO vadovai stokoja darbo ir lėšų paieškos įgūdžių; informacija apie rėmėjus iki šiol nebuvo labai gausi. Žinoma, NVO yra įvairių- vienos turi per dešimtmečius įgytos patirties, patalpas, darbuotojus ir veiklos tradicijas, o kitos- „menkesnės“- organizacijų būstines įkūrė savo vadovų butuose. Tačiau, nepaisant jų praeities, dau.guma LLietuvos NVO šiuo metu atsidūrė tarsi uždarame rate: neturėdamos reikalingų lėšų, jos negali pasiekti reikšmingų rezultatų. O jei nėra veiklos rezultatų, neįmanoma gauti paramos. Tenka įrodinėti savo svarbą arba glaudžiai bendradarbiauti su analogiško profilio užsienio organizacijomis.

Viena iš dažniausiai Lietuvoje besikartojančių klaidų, kai užsienio fondai ir organizacijos inicijuoja tūlos nevyriausybinės organizacijos įsteigimą. Dažnai tai vyksta be platesnės Lietuvos socialinės ekonominės situacijos tyrimo bei rimtesnės ateities perspektyvos numatymo, kaip tai organizacijai „išgyventi“ nutraukus trumpalaikę užsienio finansinę paramą. Ir lieka kvalifikuoti „`meškeriotojai“, prie suskilusios biudžeto geldos, besidairantys kartu su analogiškos paskirties kitos užsienio šalies įkurtos organizacijos „meškeriotojais“. [1, 6- 16 psl.]1.3 NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ TIPAI

Pagal šiuo metu Lietuvoje veikiančius įstatymus ne pelno organizacijos gali turėti visuomeninės organizacijos, asociacijos, labdaros ir paramos fondo ar viešosios įstaigos statusą. Palyginimui šie tipai pateikti 1 lentelėje. [1, 20psl.]

1 lentelė

Nevyriausybinių organizacijų veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje

LR visuomeninių organizacijų įstatymas (1995 02 02 Nr.I-784) LR asociacijų įstatymas (1996 03 14 Nr.I-1231) LR labdaros ir paramos fondų įstatymas (1996 03 14 Nr.I-1232) LR viešųjų įstaigų įstatymas (1996 07 03 Nr.1482)

1 2 3 4 5

Poįstatyminiai aktai 1995 07 03 Vyriausybės nutarimas Nr.927 „Dėl LR visuomeninių organizacijų registro nuostatų patvirtinimo“ 1996 11 19 Vyriausybės nutarimas Nr.1350 „Dėl laikinosios viešųjų įstaigų ir asociacijų registravimo tvarkos patvirtinimo“ 1993 07 27 Vyriausybės nutarimas Nr.568 „Dėl labdaros organizacijų

ir labdaros fondų steigimo ir registravimo tvarkos bei sąlygų“ 19961996 11 19 Vyriausybės nutarimas Nr.1350 „Dėl laikinosios viešųjų įstaigų ir asociacijų registravimo tvarkos patvirtinimo“

Samprata V.O.- tai LR piliečių savanoriškas susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, kurie nėra priešingi LR konstitucijai ir įstatymams tenkinti bei įgyvendinti. A.- tai juridinių bei fizinių asmenų savarankiškas susivienijimas, vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius bei funkcijas. Fondas- tai neturinti narių ne pelno organizacija, kurios veiklos tikslai yra labdara arba (ir) parama mokslo, kkultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitomis įstatymo nustatytomis sritimis. V.Į- tai įstatymo nustatyta tvarka iš dalininkų (savininko) turto įsteigta ne pelno organizacija, veikianti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir viešai teikianti šių sričių paslaugas visuomenės nariams.

Steigimas ir narystė V.O. steigėjai gali būti LR piliečiai, sulaukę 18m. (organizacijų, kurios savo veikla tenkina vaikų ir jaunimo poreikius, nariais gali būti jaunesni asmenys). A. gali būti steigiama juridinių bei fizinių asmenų iniciatyva. Minimalus nnarių skaičius yra 3. A. nariai gali būti LR ir kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys. F. steigėjai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, iki F. Įregistravimo įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu, teikti f. Paslaugas. Steigėjai gali būti LR ir kkitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos. steigėjas negali būti politinės partijos ir politinės organizacijos, taip pat valstybės valdžios ir valdymo institucijos, kurios kontroliuoja fondų veiklą, atstovas. V.Į. steigėjai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę v.į. steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą. V.į steigėjas gali būti LR ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius yra neribojamas.

Įstatų registravimas V.O., kurios veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, įstatus registruoja LR Teisingumo ministerija. V.O., kurios veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją ir kurios buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje- miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas. V.O., kurios veikla apima vieno rajono ar miesto teritoriją, įstatus registruoja savivaldybės vykdomoji institucija. A., kurios įregistruotos kaip visuomeninės oorganizacijos ir kurių nariai yra ir juridiniai asmenys, registruojamos pagal jų buveinės vietą savivaldos vykdomosiose institucijose. F., kurių veikla apima daugiau kaip vieno rajono ar respublikos miesto teritoriją, taip pat užsienio šalių fondų filialus, registruoja Teisingumo ministerija. Kitur fondai pagal jų buveinės vietą registruojami savivaldos vykdomosiose institucijose. V.Į. ir jų filialus, kurių bent vienas iš steigėjų (dalininkų) yra užsienio valstybių juridinis ir fizinis .asmuo, registruoja Ekonomikos ministerija. Visas kitas V.Į. ir jų filialus pagal jų buveinės vietą registruoja savivaldos vykdomosios institucijos.

Valdymas V.O. įstatuose nnumatyti valdymo organai. A. valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas (konferencija, suvažiavimas), kolegialus valdymo organas (organai), administracija. F. valdymo organai yra steigėjų susirinkimas (konferencija), valdyba, administracija. Steigėjų susirinkimo nutarimu gali būti sudaroma patikėtinių taryba. V.Į. valdymo organai yra visuotinis susirinkimas ir administracija. Visuotinio susirinkimo nutarimu gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai (taryba, valdyba ir kt.). visuotiniame susirinkime sprendžiamo balso teisę turi v.į. dalininkai (savininkas). Jei v.į. steigėjas yra 1 asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio susirinkimo nutarimams.

Lėšos 1. įstatuose numatyti narių ar veikloje dalyvaujančių asmenų mokesčiai; 2. fizinių asmenų, labdaros organizacijų ir labdaros fondų dovanotos lėšos; 3. nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų dovanotos lėšos; 4. kredito įstaigų palūkanos už saugomas organizacijų lėšas; 5. skolinto kapitalo lėšos; 6. kitos teisėtai gautos lėšos. 1. narių statomieji įnašai, narių mokesčiai ir tiksliniai įnašai; 2. valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos; 3. fizinių ir juridinių asmenų neatlygintai perduotos lėšos ir turtas; 4. palikimai, pagal testamentą tenkantys asociacijai; 5. asociacijos įsteigtų įmonių pelnas; 6. kredito įstaigų palūkanos mokamos už jose saugomas lėšas. 1. steigėjų įnašai ir kitu būdu skiriamos lėšos; 2. rėmėjų dovanotos lėšos ir turtas; 3. palikimai, pagal testamentą tenkantys fondui; 4. kredito įstaigų palūkanos, mokamos už jose saugomas lėšas; 5. fondui priklausančių įmonių ir įmonių, kurių dalininku yyra fondas, pelnas; 6. lėšos ir turtas, skiriami tiksliniams projektams bei programoms iš analogiškų fondų, programų bei projektų. 1. dalininkų (savininko) skiriamos lėšos; 2. pajamos už paslaugas; 3. valstybės ir savivaldybės biudžeto tiksliniai asignavimai; 4. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai; 5. lėšos, gautos kaip labdara, parama, dovana ar pagal testamentą; 6. kitos teisėtai gautos lėšos.

Ypatumai Nariai gali būti tik fiziniai asmenys ir tik LR piliečiai; numatytas minimalus steigėjų skaičius; negali vykdyti valstybės, jos pareigūnų ar institucijų funkcijų; negali vykdyti profesinės sąjungos funkcijų; negali ginkluoti savanorių, organizuoti jiems karinių mokymų ir steigti karinių būrių, išskyrus įstatymų numatytais atvejais; negali gauti lėšų ar kito turto, kurį skiria kitų valstybių valdžios ir valdymo institucijos ar valstybinės organizacijos, išskyrus lėšas ar kitokį turtą švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai, sportui remti. Numatytas minimalus steigėjų skaičius; pavadinime privalomas žodis „asociacija“; draudžiama užsiimti komercine veikla. Nustatyti privalomi valdymo organai; įstatymas netaikomas kredito ir draudimo organizacijoms, turinčioms fondo pavadinimą, taip pat fondams, kurie steigiami pagal pavienius įstatymus arba tarptautines sutartis ir reglamentuojami sutarties sąlygomis; fondui draudžiama komercinė veikla, jis negali būti ūkinių bendrijų tikruoju nariu, skolintis lėšų; fondui draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, teikti paramą politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms; fondo turtas negali būti įkeistas, draudžiama juo laiduoti kitų asmenų skolinius įsipareigojimus. Organizuojama įįnašų į registruojamą kapitalą pagrindu; valstybės ir savivaldos institucijos, valstybės (savivaldybės) turtą viešajai įstaigai gali perduoti tik panaudos pagrindais; gali būti apmokamas tik vieno kolegialaus valdymo organo narių darbas; likvidavimo tvarka sudėtingesnė nei kitų organizacijų.

[1, 193- 195psl.].1.4 SPECIFINĖS NE PELNO ORGANIZACIJOS

Didelė dalis organizacijų, kurios pagal savo veiklos esmę yra įvairios specifinės ne pelno organizacijos, neįsitenka aptartos ne pelno organizacijų sistemos rėmuose ir veikia pagal atskirus įstatymus. Vienos iš tokių specifinių organizacijų yra formaliai susijusios su pagrindinėmis ne pelno organizacijų rūšimis, nustatant tik išimtis iš bendrųjų įstatymų nuostatų, kitos- nesusijusios, kurių nesaisto jokių kitų statutinių įstatymų, pagal kuriuos jos veikia, normos. Pirmajai grupei priklauso meno kūrėjų organizacijos ir Pramonės, prekybos ir amatų rūmai. Šios grupės organizacijos veikia pagal specifinius jų veiklą reglamentuojančius įstatymus ir pagal vieną iš jau minėtų pagrindinių ne pelno organizacijų įstatymų, kiek šis neprieštarauja specifiniam įstatymui. Antrajai grupei priklauso bibliotekos, muziejai, švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos ir kitos organizacijos, kurios veikia tik pagal joms skirtą įstatymą, ir nė vienas iš pagrindinių įstatymų joms netaikomas.

Kadangi visuose įstatymuose, kurie organizacijas sąlyginai priskiria prie ne pelno organizacijų, nėra nuostatų, teigiančių, kad tai- ne pelno organizacijos, gali kilti klausimas, ar tikslinga jas laikyti ne pelno organizacijomis. Viena vertus, kiekviena organizacija,

kuri jokiais būdais nesiekia paskirstyti pelną steigėjams, darbuotojams ar nariams, gali būti laikoma ne pelno organizacija. Kita vertus, ne pelno organizacijos požymis turėtų atspindėti mokesčių lengvatas ne pelno subjektams numatančiame įstatyme, arba specialiuose atskiras ne pelno organizacijų rūšis reglamentuojančiuose įstatymuose.

Lietuvoje klostosi tradicija, jog kiekvienas, pabrėždamas savo unikalumą, kad išspręstų dėl bendrųjų įstatymų kylančias problemas arba kad išsikovotų dar didesnių lengvatų, reikalauja specialaus jo veiklą reglamentuojančio įstatymo. Specialūs įstatymai tokioms ne pelno organizacijoms paprastai suteikia daugiau teisių ir nustato mažiau apribojimų.

Yra nnemažai tokių įstatymų, kurie nustato ne organizacijų rūšį, o jau konkrečią organizaciją, kuri šiuo įstatymu yra įsteigiama, arba konkrečias organizacijas, kurios pagal šį įstatymą bus įsteigtos. Prie tokių pusiau valstybinių organizacijų priskirtina Lietuvos savivaldybių asociacija, nes Vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldybės jungiasi į asociaciją, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, nes Pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas nustato, kad būtent rūmai bus kuriami ir kokiose teritorijose jie veiks, aukštosios mokyklos, kurių statutai yra patvirtinti Seimo ir turi įstatymo galią.

Įdomiausiai specifinių oorganizacijų kontekste atrodo muziejai bei bibliotekos. Iš principo tai turėtų būti nuosavybės teisių objektas, bet Muziejų įstatymas ir Bibliotekų įstatymas nustato šio „turto“ teises, tarp kurių yra ir turėti sąskaitas, nustatyti savo vidaus struktūrą, naudotis ir disponuoti turtu bei kitos, bbūdingos jau ne teisės objektams, o teisės subjektams, teisės. Taigi, „muziejus“ ir „biblioteka“ tampa savarankiškais organizacijų tipais.

Atskirai nenagrinėjamos religinės bendruomenės, bendrijos ir jų centrai, veikiantys pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą. Jie šiuo metu yra itin palankioje padėtyje, nes, nesant jokių rimtesnių įstatyminių apribojimų, naudojasi plačiausiomis iš visų ne pelno organizacijų teisėmis ir lengvatomis.

Kalbėti apie įvairią specifinių ne pelno organizacijų struktūrą, kuri vienais atvejais reglamentuojama labai griežtai, o kitais- netgi atsainiai, neverta. Galima paminėti tik bendriausius dėsningumus: organizacijų, kurios formaliai susietos su pagrindinėmis ne pelno organizacijomis (kuomet specifiniame įstatyme nustatyta, kad, pavyzdžiui, „visuomeninių organizacijų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui“), struktūra yra tokia pati, kaip ir pagrindinių organizacijų. Kitų organizacijų privaloma struktūra ar jos principai dažnai net nenustatomi. [[1, 28- 30 psl.]1.5 KAM REIKALINGAS STRATEGINIS PLANAVIMAS?

Sudarant strateginį planą atsižvelgiama į tokius svarbius aspektus, kaip nevyriausybinės organizacijos paskirtis ir tikslai, stipriosios ir silpnosios organizacijos savybės, vidinės bei išorinės galimybės ir kliūtys.

Strateginis planavimas- tai procesas, kuriuo nustatoma, ko organizacija sieks ir kokiu būdu ji to sieks.

Ruošiant strateginį planą priimami esminiai sprendimai:

• kokia yra organizacijos vizija?

• Kokia yra organizacijos misija?

• Kokie pagrindiniai organizacijos tikslai ir užduotys?

• Kokia veikla užsiiminės organizacija?

• Kokių resursų prireiks siekiant įgyvendinti tikslus, kur ir kaip jų ieškoti?

Iš esmės strateginis planavimas yra ttiesiogiai susijęs su prisitaikymu prie besikeičiančios aplinkos, jis apibrėžia ir numato reagavimo į pokyčius, vykstančius už NVO ribų, būdus.

Strateginis planas suteikia tokias galimybes:

1. susikaupti ties bendru tikslu- vizija;

2. apibrėžti pagrindinę egzistavimo priežastį- misiją;

3. geriau suprasti aplinką, kontekstą, kuriame dirba NVO;

4. nustatyti pagrindines vertybes;

5. atsirinkti ir įvardyti tą visuomenės dalį, kuriai ruošiamasi teikti paslaugas;

6. nustatyti uždavinius- pagrindinius klausimus, reikalaujančius sprendimo;

7. nustatyti ir spręsti pagrindines problemas;

8. orientuotis į apčiuopiamus, įvertinamus veiksmus- užduotis;

9. išaiškinti vaidmenis ir pasidalyti atsakomybę;

10. nustatyti ir optimizuoti resursus;

11. nustatyti trumpalaikius tikslus ir numatyti konkrečius žingsnius jų siekiant;

12. rasti kelius naujoms galimybėms išnaudoti;

13. susipažinti su neišvengiamais pasikeitimais;

14. išsiaiškinti esminius nesutarimus ir konfliktus;

15. suvienyti pastangas įgyvendinant organizacijos tikslus;

16. padidinti komandų efektyvumą;

17. didinti darbuotojų bei savanorių motyvaciją. [2, 3-5psl.]1.6 NVO STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

Šiuo metu mūsų šalyje yra daugybė NVO, kurios veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jų struktūra ir valdymo schemos labai panašios. NVO įkuriama sušaukiant suinteresuotų asmenų steigiamąjį susirinkimą, kuris priima įstatus ir išrenka darbinį organą- tarybą (valdybą). Pati paprasčiausia to schema yra:

Schema Nr.1 NVO steigimo schema

Augant organizacijai, jos valdymo struktūra gali plėstis, tada atsiranda poreikis samdyti darbuotojus, kurti papildomus kolegialius valdymo ar priežiūros organus. Tada organizacijos struktūra gali atrodyti taip:

Schema Nr.2 Organizacijos struktūra

Prie tarybos gali būti patarėjų arba ekspertų komitetas (komitetai). Kokia turėtų būti organizacijos struktūra, numato organizacijos įstatai, kuriuos tvirtina steigiamasis (arba steigėjų) susirinkimas (konferencija, kkongresas, suvažiavimas). Organizacijos renkamą vadovą- pirmininką- gali rinkti susirinkimas arba susirinkimo išrinkta (skirta) taryba (valdyba). Kai kurios organizacijos savo įstatuose numato, kad organizacijai vadovauja bei atstovauja tarybos ar valdybos pirmininkas arba samdomas administracijos vadovas- direktorius.1.6.1 Taryba (valdyba)

Taryba (valdyba)- tai grupė organizacijos aukščiausios valdymo grandies (paprastai susirinkimo) išrinktų (paskirtų) žmonių, kurie laikotarpiais tarp susirinkimų kolegialiai valdo arba prižiūri organizaciją.

Visuomeninių organizacijų įstatymas liberaliausiai nurodo, kad kiekviena visuomeninė organizacija savo įstatuose privalo nurodyti aukščiausiojo valdymo organo ir kitų valdymo organų bei jų vadovų rinkimo tvarką, jų kompetenciją, valdymo organų ir jų vadovų atskaitomybės visuomeninės organizacijos aukščiausiajam valdymo organui bei jų veiklos kontrolės tvarką, lėšų ir pajamų naudojimo kontrolės tvarką. Visuomeninės organizacijos steigėjai sprendžia, kokias funkcijas priskirti tarybos ar valdybos kompetencijai.

Labdaros ir paramos fondų įstatymas kategoriškai nurodo, kad fondo valdymo organai yra steigėjų susirinkimas (konferencija), valdyba, administracija, o steigėjų susirinkimo nutarimu gali būti sudaroma patikėtinių taryba.

Viešųjų įstaigų įstatymas smulkiai reglamentuoja aukščiausiojo valdymo organo ir administracijos funkcijas.

Taigi, kuriama ar įkurta nevyriausybinė organizacija turi didesnę ar mažesnę laisvę nuspręsti, kokį vaidmenį kolegialus valdymo organas- taryba, valdyba ar pan.- vaidins organizacijoje.1.6.2 Tarybos (valdybos) funkcijos

Taryba dirba strateginiame lygmenyje. Jos vaidmuo- sudaryti organizacijos strateginį planą, nubrėžti organizacijos politikos gaires bei nustatyti ilgalaikius (strateginius) tikslus. Strateginio planavimo metu ji suformuluoja oorganizacijos misiją ir užtikrina, kad organizacijos veikla atitiktų misiją. Taip pat taryba yra atsakinga už tai, kad veikla NVO viduje būtų demokratiška bei skaidri (reguliariai šaukiami susirinkimai, laikomasi procedūrų ir demokratiškai dirbama su samdomais darbuotojais bei savanoriais). Taryba prižiūri, ar NVO laikosi įstatymų. Nuo to, kaip dirba taryba arba kaip jos nariai atlieka savo pareigas, priklauso ir pačios organizacijos sėkmė.

Dešimt funkcijų, kurias turėtų atlikti taryba:

1. Taryba turi nustatyti organizacijos viziją, misiją bei tikslus;

2. Taryba turi išrinkti ar paskirti administracijos vadovą- vykdomąjį direktorių;

3. Taryba turi visada remti administracijos vadovą bei įvertinti jo (jos) veiklą;

4. Taryba turi užtikrinti veiklos planavimą;

5. Taryba turėtų atlikti finansinės paramos paiešką;

6. Taryba efektyviai valdo organizacijos finansinius resursus;

7. Taryba stebi ir tobulina organizacijos vykdomas programas bei paslaugas;

8. Taryba siekia organizacijos pripažinimo visuomenėje;

9. Taryba užtikrina, kad organizacija laikytųsi įstatymų, etinių nuostatų bei atskaitomybės;

10. Taryba turi atsinaujinti, įtraukti naujus narius, taip pat įvertinti savo veiklos efektyvumą.1.6.3 Patarėjų komitetas (ekspertai)

Labai svarbu, kad tarybai padėtų patarėjų korpusas. Tai gali būti patarėjų komitetai, konsultantų tarybos, ekspertų darbo grupės, atskirų renginių ar akcijų štabai. Kartais į patarėjų komitetus kviečiami profesionalai siekiant sustiprinti kai kurias programas.

Patarėjų komiteto tikslai:

• Prisidėti prie lėšų, skirtų tiek bendram naudojimui, tiek specifinėms programų paieškos;

• Rūpintis organizacijos įvaizdžiu;

• Atstovauti bendruomenės, kuriai organizacija tarnauja, interesams;

• Padėti parengti, sekti bei vertinti specialias programas ir projektus;

• Prisidėti vertinant organizacijos

veiklos efektyvumą;

• Siekti, kad į NVO veiklą galėtų įsitraukti labai įtakingi, bet labai mažai laiko turintys pareigūnai, įtakingi verslininkai arba asmenys, pažįstami su potencialiais donorais;

• Atlikti techninę ekspertizę. [1, 81- 91 psl.]1.7 NVO NARIŲ VADYBA

1.7.1 Klasifikacija

NVO būna įvairių, jos skiriasi veiklos pobūdžiu, veiklos kryptimi, taip pat dydžiu. Pirmuoju organizacijos bruožu laikykime jos dydį. Šis skirstymas yra tik santykinis, tačiau akivaizdu, jog vadybiniu požiūriu mažose organizacijose personalo valdymas iš esmės skiriasi nuo didelių; didesnėse organizacijose santykiai turi būti griežčiau apibrėžti, griežtai apibūdinti. Mažesnėse NNVO nariai paprastai gerai vienas kitą pažįsta, todėl šioms organizacijoms kyla daugiau psichologinio bendravimo, o ne organizacijos valdymo problemų. Vidutinės NVO, kuriose narių yra daugiau, susiduria su administracijos darbuotojų ir organizacijos narių interesų nesutapimo, valdymo sudėtingumo ir kitomis problemomis. Didelėmis vadinsime tas organizacijas, kuriose nariai asmeniškai jau nebepažįsta visų kitų narių, todėl iškyla formalaus bendradarbiavimo pavojus.

Antrasis bruožas, kuris turi didelę įtaką žmonių santykiams, yra organizacijos vystymasis, raida. Vienos NVO tik pradeda savo veiklą, kitos turi gana ilgą istoriją, trečios baigia ssavo veiklą. Žmonių tarpusavio santykiai tokiuose veiklos etapuose ryškiai skiriasi, todėl reikalauja specialaus aptarimo. Pagrindiniai skirtumai čia glūdi organizacijų struktūrizavimosi procese. Pradžioje dar labai neaišku, kaip turi atrodyti organizacija, kaip ji turėtų būti valdoma. Vėliau struktūra nusistovi, žmonės randa savo vvietą, todėl pagrindinė problema- prisitaikymas prie raidos metu kintančių sąlygų. Trečias etapas yra organizacijos nykimas, jos veiklos pabaiga. Jo metu labai svarbu išsaugoti gerus žmonių tarpusavio santykius, nors pagrindinės organizacijos užduotys jau gali būti įgyvendintos.1.7.2 Narystė

Manoma, kad žmonių ir nevyriausybinės organizacijos santykius galima apibūdinti šiomis trimis sąvokomis: narys, savanoris, rėmėjas.

Narys. Organizacijos nariu paprastai pripažįstamas žmogus, kuris reguliariai dalyvauja jos veikloje ir/arba moka tam tikrą mokestį.

Savanoris. Savanoriu vadiname tokį žmogų, kuris savo veikla (darbu) paremia organizaciją, t.y. dalį savo laiko skiria visuomeniniams tikslams. Būti organizacijos tarybos (valdybos) nariu daugeliu atvejų reiškia būti savanoriu- už darbą organizacijos renkamuose kolegialiuose organuose paprastai atlyginimas nemokamas.

Rėmėjas. Organizacijos rėmėjas yra suinteresuotas narys arba tiesiog visuomeniškai orientuotas pilietis, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali tiesiogiai dalyvauti jjos veikloje, skirti savo laiko. Tada jis nevyriausybinę organizaciją remia materialiai- lėšomis, daiktais arba paslaugomis.1.7.3 Nevyriausybinių organizacijų valdymas

Bendro tikslo ar idėjos suvienyti žmonės sukuria nevyriausybinę organizaciją- tampa NVO nariais, savanoriais ar rėmėjais. Organizacijos veiklą galima pavaizduoti tokia schema:

Schema Nr.3 Organizacijos veikla

Vadybos teorijoje skiriami du organizacijų struktūros tipai: organinis ir mechaninis. Organinį aiškiai apibrėžia pareigų pasiskirstymas ir bendra darbo organizavimo procedūra. Čia labai ryškus vadovo vaidmuo, eiliniai organizacijos nariai turi labai ribotą galią. Vadinamasis organinis tipas remiasi nelabai formalizuotu pareigų ir aatsakomybės pasiskirstymu, tiesioginiu darbuotojų bei narių bendravimu, greičiau konsultacijomis, nei nurodymais ar įsakymais, didesniu kompetencijos, o ne valdžios, vertinimu.

Mechaninis valdymas būtinas, kai organizacija didelė, veiklos mastai nemaži, vienas ar keli žmonės negali aprėpti visų užduočių vykdymo.

Vadybos specialistai mano, kad paprastai besikuriančios naujos organizacijos pereina šiuos raidos etapus:

• naujos grupės formavimasis- individai ieško savo vietos;

• įgūdžių įgijimas- darbo formų išsiaiškinimas;

• grupės stiprėjimas- nariai pradeda veikti kaip grupė;

• pasidalijimas į klikas- kritikuotojai suranda vienas kitą;

• vidinė harmonija- sutarimas bet kuria kaina;

• skaidymasis- kritinė stadija, kai grupė suskyla į mažesnes dalis;

• ideali grupė- jei grupė išgyvena kritinį etapą, tai tampa atvira ir į vidų, ir į išorę. Grupė tampa lanksti ir efektyvi. [1, 95-99psl.]2. NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS „PARAMOS VAIKAMS CENTRAS“ VEIKLOS ANALIZĖ

2.1 TRUMPA ISTORIJA

Paramos vaikams centras pradėjo savo veiklą 1995 metais, siekdamas įgyvendinti Atviros Lietuvos fondo „Big Brothers Big Sisters“ programą. Atviros Lietuvos fondas inicijavo ir suteikė finansines galimybes savanoriškos suaugusių žmonių dvasinės paramos vaikams iš nepilnų šeimų programai Lietuvoje parengti. Savanoriškos tiesioginės asmeninės ilgalaikės pagalbos vaikui krizėje idėja tuo metu neturėjo analogų Lietuvoje. Pirmieji dveji veiklos metai buvo skirti šios idėjos Lietuvoje paskleidimui, savanoriškumo idėjos įtvirtinimui. Per pirmuosius dvejus metus žmonių savanorių, norinčių ir galinčių teikti paramą vaikams, ratas ir geografija labai išsiplėtė, antra vertus, išaugo vaikų, reikalingų pagalbos, skaičius iir jų problemų įvairovė – nuo vienišumo ir draugų stokos iki išgyvento emocinio, fizinio ar seksualinio smurto. Akivaizdus pagalbos ir paramos poreikis iškėlė Centrui naujus uždavinius ir apsprendė papildomas darbo kryptis. Pagrindinis mūsų tikslas tuo metu buvo – sukurti centrą, teikiantį paslaugas šeimoms, vaikams, jų globėjams ir žmonėms, dirbantiems su vaikais, kad būtų užtikrinta profesionali parama, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko ir šeimos psichologinius poreikius. Centro darbuotojai pradėjo teikti psichologinio konsultavimo paslaugas vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų, o taip rengti mokymus žmonėms, dirbantiems su vaikais. 1996 m. mes prisijungėme prie Atviros visuomenės instituto – NY Vaikų prievartos prevencijos programos. Tarpdisciplininę komandą, šiuo metu bendradarbiaujančią su Paramos vaikams centru, sudaro vaikų psichiatras, pediatras, vaikų ginekologas, nepilnamečių policijos atstovai, teisininkai.

1998 metais Centras įsitraukė į bendrą Atviros Lietuvos fondo ir King Baudouin Foundation (Belgija) projektą Gatvės vaikai/Vaikai Gatvėje, skirtą paremti NVO, dirbančias su rizikos grupės vaikais. Buvo organizuoti mokymai ir įkurtas metodinis centras, kurio biblioteka ir priemonėmis gali naudotis dirbantys su elgesio ir emocinių problemų turinčiais, prievartą patyrusiais ar gatvėje atsidūrusiais vaikais.

Šių programų ir veiklų suma įgalino Atviros Lietuvos fondą 1999 metais kovo mėnesį įsteigti nevalstybinę nepelno Viešąją įstaigą Paramos vaikams centras. Jo įkūrimas atliepia didžiulius pasikeitimus sveikatos apsaugos sistemoje ir socialinėje aplinkoje. LLietuvos šeimos išgyvena daugybę socialinių, ekonominių ir psichologinių problemų, kurios ypatingai įtakoja jų vaikų vystymąsi. Vaikams ir paaugliams reikalinga ypatinga psichologinė parama, pagalba ir supratimas, kad jie užaugtų sveikais, kūrybingais, nepriklausomais, sąmoningais ir atsakingais savo šalies piliečiai. [3. ]2.2 SVARBIAUSI FAKTAI IR DATOS

1995 metais Paramos vaikams centras pradėjo savo veiklą kaip Atviros Lietuvos fondo „Big Brothers Big Sisters“ programa.

Centro darbuotojai pradėjo teikti psichologinio konsultavimo paslaugas vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų, taip rengti mokymus žmonėms, dirbantiems su vaikais.

1996 metais centras įsitraukė į bendrą Atviros Lietuvos fondo ir King Baudouin Foundation (Belgija) projektą „Gatvės vaikai/Vaikai gatvėje“, skirtą paremti NVO, dirbančias su rizikos grupės vaikais. Buvo organizuoti mokymai ir įkurtas metodinis centras, kurio biblioteka ir priemonėmis gali naudotis dirbantys su elgesio ir emocinių problemų turinčiais, prievartą patyrusiais ar gatvėje atsidūrusiais vaikais

1999 metais kovo mėnesį ALF įsteigė nevalstybinę nepelno organizaciją- viešąją įstaigą Paramos vaikams centras.

2000 metais inicijuota ir įsteigta Big Brothers Big Sisters asociacija BBBS LA. Steigėjai: paramos vaikams centras (Vilnius), Dvasinės pagalbos jaunimui centras (Klaipėda) ir „Didysis draugas, mažasis draugas“ (Kaunas). BBBS LA tampa BBBSI nare.

Nuo 2001 metų Paramos vaikams centras yra Koalicijos už sveiką ir saugų vaikų ir jaunimo gyvenimą projekto „Aš galiu“ narys. Šiame projekte „Aš galiu“ Paramos vaikams centras

koordinuoja psichologinės pagalbos mokykloje programą bei rengia Lietuvos mokykloms seminarus vaikų psichologinių krizių prevencijos temomis.

2001 metais Paramos vaikams įgijo savo namus- Latvių 19A-8, Vilniuje.

2002 metais sukurtas internetinis PVC puslapis.

2002 metais Paramos vaikams centras įsigijo automobilį.

2002 metais gruodžio mėnesį pasirašyta sutartis su Lietuvos karo akademija dėl bendradarbiavimo programoje „Pilietinis LKA kariūnų ugdymas savanoriškoje BBBS veikloje“.

[4, 4-5psl. ]2.3 PARAMOS VAIKAMS CENTRO MISIJA IR TIKSLAI

Misija- užtikrinti Lietuvos vaikų dvasinę gerovę, teikiant vaikams psichologinę socialinę paramą, įtraukiant ir mokant savanorius, vykdant švietimo, sveikatos apsaugos, tteisėtvarkos, socialinio darbo specialistų švietimą ir bendradarbiaujant su kitomis, pagalbą vaikams teikiančioms institucijoms. Taip pat tenkinti vaikų ir šeimų psichinės sveikatos reikmes, įgyvendinant psichologinės pagalbos, mokymo ir prevencines programas, užtikrinant profesionalią paramą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko ir šeimos unikalumą.

Tikslai:

1. Atstovauti vaikų interesams, diegiant reikalingus įstatymus, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, dalyvaujant koalicijų veikloje;

2. Padėti vaikams, paaugliams ir jų šeimoms įveikti psichologines krizes ir spręsti emocinius nesklandumus;

3. Įgalinti vaikus ir paauglius tapti nepriklausomais ir sąmoningais piliečiais, skatinant jų teigiamą savęs vertinimą ir formuojant brandžių ir tteisingų sprendimų įgūdžius;

4. Vystyti profesionalų, dirbančių su vaikais ir paaugliais, sistemą;

5. Suteikti profesionalams ir savanoriams, dirbantiems pagalbos vaikams srityje, naujų

žinių ir įgūdžių;

6. Plėsti visuomenės žinias apie vaikų poreikius ir problemas bei skatinti savanorišką bendruomenės darbą ir paramą, sprendžiant jas;

7. Diegti efektyvius šeimos bendradarbiavimo iir vaikų ugdymo principus. [3. ]2.4 „BIG BROTHERS BIG SISTERS“ PROGRAMA

„Big Brothers Big Sisters Lietuvoje“ programos misija yra asmeninės, savanoriškos suaugusiojo pagalbos vaikui skleidimas ir įtvirtinimas Lietuvoje.

„Big Brothers Big Sisters Lietuvoje“ programos esmė- vieno suaugusiojo ilgalaikis savanoriškas bendravimas su vienu vaiku, siekiant išugdyti vaiko atsakomybę, pasitikėjimą ir rūpinimąsi savimi ir kitais. Teigiamas suaugusiojo pavyzdys yra būtina sąlyga sėkmingam vaiko vystymuisi i maksimaliam potencialių galimybių atskleidimui.2.4.1 Pagrindiniai projektai

Vilniaus „Big Brothers Big Sisters“:

priimta vaikų 72

Savanorių atranka ir parengimas:

Priimta kandidatų 125

Savanorių parengimo kursus baigė 90

Sudarytos ir prižiūrėtos BBBS draugystės poros 97

1. Projektas „Ištiesk ranką“

Projektas skirtas suteikti socialinę psichologinę pagalbą sveikiems vaikams, gyvenantiems šeimose, kuriose yra psichikos liga sergančių žmonių. Projekto esmė- pagal specialią programą parengtų suaugusių savanorių individualus bendravimas su vaikais, stokojančiais kontaktų uuž šeimos ribų. Toks bendravimas įgalina vaiką pasijusti pilnaverčiu, skatina jo savivertę, savigarbą, padeda spręsti emocinius nesklandumus, palengvina psichikos liga sergančių šeimos narių socialinę psichologinę integraciją, mažina šeimų su psichine liga destigmatizaciją visuomenėje. Projektas pristatytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrams, ligoninėms, draugijoms, vienijančioms šeimas su psichikos liga.

Parengti 66 savanoriai individualiam darbui su vaikais iš psichikos negalią turinčių šeimų;

• Seminarai mokyklų psichologams ir socialiniams pedagogams „Psichikos ligonis šeimoje: vaiko psichologiniai sunkumai ir pagalbos galimybės“;

• Užsiėmimų ciklas „Psichologinės problemos šeimoje, vaikui sergant psichikos liga“;

• Paskaitų cciklas šeimų su psichine negalia nariams „Psichologiniai sunkumai, augant su psichikos negalią turinčiu broliu ar seserim“;

• Seminarai psichologams ir psichoterapeutams „Praktikos darbas su psichikos ligoniais ir jų šeimos nariais- perkėlimo ir kontraperkėlimo ypatumai“.

Dalyvavo: 66 savanoriai, 20 šeimų, sudaryta 12 porų.

2. Projektas „Eikime kartu. Pagalba šeimai socialinėje psichologinėje krizėje“

Projektas skirtas suteikti socialinę psichologinę pagalbą vaikams ir šeimai, kai šeima išgyvena socialinę psichologinę krizę, tokią kaip skyrybos, psichikos liga, skurdas, smurtas, konsultuojant šeimos narius, padedant konstruktyviai spręsti vaikų globos ir priežiūros klausimus.

• Parengti savanoriai individualiam darbui su vaikais, išgyvenančiais psichologines krizes;

• Parengta metodika vaikui ir šeimai įvertinti;

• Krizėje atsidūrusių šeimų įvertinimas ir konsultavimas.

Dalyvavo: 90 savanorių, 52 šeimos, sudaryta 60 porų.

3. Projektas „Big Brothers Big Sisters mokykloje“

Projektas skirtas mokykloje veikiančios BBBS programos įgyvendinimui.

Projektui dalyvauja 1-4 ir 10-12 klasių moksleiviai.

Pilotinis projektas „BBBS mokykloje“ 2001 metais buvo įgyvendintas Žirmūnų vidurinėje mokykloje. Buvo atrinkta ir apmokyta 17 mokinių iš 11-tos klasės. Atrinkti 7-9-ių metų vaikai, turintys bendravimo ir santykių su bendraamžiais sunkumų. Buvo sudarytos 7 poros, kurios bendravo mokykloje. Savanorių palaikymui bei programos „BBBS mokykloje“ stiprinimui surengta keletas bendrų renginių: vaikai bei savanoriai lankėsi Jaunimo teatre, vyko į išvyką po ...


Šiuo metu Jūs matote 50% šio darbo.

Matomi 7262 žodžiai iš 14523 žodžių.

Kiti mokslo darbai

Investicinio projekto vertinimas

Investicinis projektas SP UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“. Dvidešimt penkių priemiestinio tipo autobusų įsigijimas. 1998 m. – 2008 m. 1.Įvadas. Idėja. Transportas yra svarbi Lietuvos Respublikos ekonominės ir so...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Elektroninė bankininkystė

TURINYS Įvadas 3 1.Elektroninės bankininkystės samprata 3 2. Elektroninės bankininkystės sistema Lietuvoje 4 3. EBS raida Lietuvoje 5 4. EBS statistinė apžvalga pasaulyje 7 Išvados 8 Literatūra ir šaltiniai 9 (adsbygoogle = wind...

1 atsiliepimų
Parsisiųsti
Verslo projektų pasirinkimo galimybės

TURINYS ĮVADAS 3 PROJEKTAS 4 Projektas 4 PROJEKTŲ VALDYMAS 4 Projektų valdymas 4 PROJEKTŲ KLASIFIKAVIMAS 5 VERSLO PROJEKTO APLINKA 6 (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); VERSLO PROJEKTŲ EFEKTYVUMO RODIKLIAI 6 Grynoji...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
finansai

TURINYS 1. Finansų samprata ir funkcijos 1 1.1 Finansų esmė ir kilmė 1 1.2 Finansų politika ir taktika 2 1.3 Finansų sistema 3 1.3.1. Finansų sistema ir jos grandys 3 1.3.2 Finansų valdymo įstaigos ir jų funkcijos 5 1.3.3 Valstyb...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Nevyriausybinių organizacijų integracija į ES

TURINYS ĮVADAS 3 1. NVO IR JŲ VEIKLOS YPATUMAI 4 1.1 NEVYRIAUSYBINŲ ORGANIZACIJŲ UŽUOMAZGOS IR SPECIFIKA LIETUVOJE 4 1.1.1 Tarpukario periodas 4 1.1.2 Sovietmetis 5 1.1.3 Dabartis 5 1.2 NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VAIDMUO 6 (adsby...

4 atsiliepimų
Parsisiųsti