nafta

LIETUVOS NAFTA – PROGNOZĖS IR REALYBĖ

Lietuviška nafta yra geros kokybės, slūgso labai negiliai, klimatinės sąlygos ir naftos perdirbimo galimybės naftos verslą Lietuvoje daro labai patrauklų. Todėl palyginus nedidelėje teritorijoje dirba net keturios naftos kompanijos, jau išgavusios iš žemės gelmių apie 2,5 mln. tonų naftos. Pranešime supažindinama su prognoziniais naftos ir dujų ištekliais Lietuvos sausumoje ir jai priklausančioje Baltijos jūros ekonominėje zonoje bei problemomis iškylančiomis naftos paieškų, žvalgybos ir gavybos procese bei siūlomi jų sprendimo būdai. Analizuojama Respublikos įstatyminė bazė ir jjos įtaka naftos verslo plėtrai Lietuvoje. Konstatuojama, kad Lietuvoje iki šiolei nėra nacionalinių ekspertų grupės, kuri galėtų vykdyti naftos išteklių naudojimo kontrolę. Tos funkcijos yra išbarstytos po atskiras ministerijas ir žinybas. Nors ir pavėluotai, bet tokia nacionalinių interesų gynimo kontrolės sistema, su teisiniu pagrindu tas funkcijas realiai vykdyti privalo būti sukurta. Respublika turi būti pajėgi suteikti tinkamą išsilavinimą ir remti naftos geologijos ir aplinkosaugos mokslinius tyrimus, jeigu nori išlaikyti nacionalinę šių išteklių priežiūrą, turėti ne tik naudą iš atrastų naftos ttelkinių, bet ir užtikrinti, kad visa tai niekada nepavirs kokia nors nelaime valstybei. Galimas žemės gelmių užterštumas nafta yra labai opi problema ateities kartoms.

KOKIĄ ŽALĄ DARO JŪROJE IŠSILIEJUSI NAFTA?

Po tanklaivio „Prestige“ avarijos prie Ispanijos krantų, buvo nemažai rodymo vvienas į kitą pirštais, diplomatinės įtampos ir ekologinės baimės. Tačiau ši avarija tiktai dar kartą parodė, kaip mažai yra sutarimo tarp mokslininkų jūroje išsiliejusios naftos keliamo aplinkai pavojaus atžvilgiu.

Aštriai atsikirsdami aplinkosaugos specialistams, siūliusiems nutemti laivą į uostą ir ten ištuštinti jo talpas nuo 77000 tonų naftos, kai kurie jūrų biologai gyrė Ispanijos vyriausybę, nusprendusią tanklaivį tempti į Atlanto gilumą, kur jis perlūžo perpus ir paskendo, palikdamas paviršiuje dešimčių kilometrų ilgio naftos dėmes.

„Kol dėmės pasieks žemyną, daugelis toksiškųjų komponentų išgaruos ar išsisklaidys vandenyje,“ sako taršos ekspertas iš Plymuotho Jūrų laboratorijos (Anglija). Jis teigia, kad laivo transportavimas į krantą būtų tik padidinęs didelio masto taršos pavojų.

Paulis Kingstonas iš Heriot-Watt universiteto Edinburge, savo laiku tyręs prie Aliaskos iišsiliejusią naftą, eina dar toliau, sakydamas, kad ginčai dėl ekologinės išsiliejusios naftos žalos yra daugiau semantinio pobūdžio. „Kas yra švaru,“ klausia jis. „Nafta jau milijonus metų buvo natūralios ekosferos dalis“. Daugelis ekosferų, jo nuomone, atsistato labai greitai, praktiškai per 2-10 metų. Tie žmonės, kurių pragyvenimo šaltinis yra Ispanijos pakrantėje gyvenančios žuvys, gal ir nesutiks, bet Kingstonas sako, kad ekosistema atsistato tuomet , kai visos jos sudedamosios dalys vėl veikia, o ne tuomet, kai augalų ir gyvūnų populiacijos grįžta iki pradinių llygmenų.

Tačiau dalis toksikologų į visa tai žiūri diametraliai priešingai, tvirtindami, kad didelės tanklaivių avarijos gali turėti pasekmių, kurias jausime dešimtmečiais. Ronas Heintzas iš JAV vyriausybinės laboratorijos Aliaskoje neseniai yra parodęs, kad ir nedideli polibranduolinių aromatinių angliavandenių (PAH) iš naftos kiekiai deformuoja žuvų embrionus ir nužudo žuvis dar joms nesubrendus. „Naftos tarša turi ilgiau trunkančių ir mažesnėse koncentracijose pasireiškiančių poveikių, nei mes buvome anksčiau manę,“ sako Heinzas.

Tradiciškai yra manoma, kad nafta turi žuvims gana nedidelį toksinį poveikį. Bet tokia išvada buvo padaryta tik tiriant trumpalaikius, ūmius poveikius, sąlygotus naftoje esančių benzeno ar tolueno, išgaruojančių per kelias dienas. Pasirodo, kad tikrasis nuodas yra PAH, kurie išsiskaido per daugelį dešimtmečių.

„BIOCENTRAS“

Biocentras“ teikia aukštos kokybės aplinkos valymo nuo naftos teršalų ir riebalinių atliekų paslaugas, panaudodamas biotechnologinius aplinkos valymo metodus.

Valant aplinką biologiniais būdais nenaudojamos kenksmingos cheminės medžiagos, todėl nesusidaro pavojingų atliekų, teršiančių atmosferą ir nutekamuosius vandenis. Naftos teršalai suskaidomi iki ekologiškai neutralių junginių ir užteršta aplinka visiškai išvaloma. Išvalytas gruntas arba vanduo tinka toliau naudoti ūkinėje veikloje.

Biologinis aplinkos valymo būdas ne tik efektyvus ir nepavojingas aplinkai, bet ir pigesnis nei terminis, mechaninis ar cheminis.

Naftos teršalų valymas iš aplinkos

UAB „Biocentras“ turi didelę patirtį naftos teršalų valymo iš aplinkos ir avarinių nnaftos bei naftos produktų išsiliejimų padarinių likvidavimo srityse. Bendrovės specialistai dirba lauko sąlygomis taršos vietoje – tai pigus, paprastas ir patikimas aplinkos valymo būdas. Užterštas gruntas ir vanduo valomi „Biocentro“ sukurtais bakteriniais preparatais „Degradoilas“ ir „Emulvinas“ bei naudojant visą kompleksą mechaninių, cheminių, biologinių priemonių.

Aplinkos valymo technologija parenkama ir pritaikoma atskirai kiekvienam atvejui, atsižvelgiant į taršos pobūdį, teršalų ...